- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eI3-4362-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02442-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic VS Syndicate“
- Advokatai
- Mindaugas Lukas, Greta Liutkutė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Violetos Petkevičienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovams direktoriui V. M., advokatui Mindaugui Lukui ir advokato padėjėjai Gretai Liutkutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic VS Syndicate“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltic VS Syndicate“ skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 402-23 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui“ ir įpareigoti VMI priimti naują sprendimą – pritarti pareiškėjos 2021 m. balandžio 6 d. prašyme išdėstytam Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymui pripažįstant UAB „Interactio“ akcijų pardavimo pajamas neapmokestinamosiomis pajamomis, kaip tai nustatyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatose. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad investicijų pritraukimo į pareiškėjos kapitalą metu beveik visi investuotojai, kurie vėliau atlikę investiciją tapo pareiškėjos akcininkais, buvo nesusiję asmenys, kaip tai apibrėžiama Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 straipsnio 33 dalies nuostatose. Cituodama PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalį pažymi, kad įstatymų leidėjas akcentuoja, kad būtent lėšų pritraukimo momentu investuojantys asmenys turi būti nesusiję su vienetu, kuris gautas lėšas laikinai investuos į kitus vienetus. Pažymi, kad pareiškėja buvo įsteigta siekiant investuoti į UAB „Interactio“. Tai, kad akcininkai (investuotojai) jau po investicijos į pareiškėją formaliai tapo su pareiškėja susijusiais asmenimis, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėja įgyvendino reikalavimą pritraukti lėšas iš nesusijusių asmenų, nustatytą rizikos ir privataus kapitalo subjektams PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje.
Mano, kad skundžiamame sprendime pateiktas aiškinimas dėl susijusių asmenų prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams, kurių buvo siekiama 2017 m. įtvirtinant PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nurodytą lengvatą. Rizikos ir privataus kapitalo subjektų investicijų lengvata buvo priimta turint tikslą padidinti prieinamumą prie alternatyvių finansavimo šaltinių. Įstatymų leidėjas siekė sukurti tokią mokestinę aplinką, kuri prisidėtų prie verslo finansavimo alternatyviomis priemonėmis galimybių didinimo. Todėl buvo priimtas sprendimas apmokestinti pelną iš tokių investicijų tik galutinių investuotojų rankose, tarpines investavimo tikslais sukurtų subjektų pajamas atleidžiant nuo pelno mokesčio.
Pažymi, kad susidarius situacijai, kai PMĮ nuostatos, apibrėžiančios rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką, yra neaiškios (nes suprantamos skirtingai), galima remtis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais rizikos ir privataus kapitalo investicijų veiklą. Aiškinant reikalavimus, kuriuos turi atitikti vienetas, pretenduojantis į rizikos ir privataus investavimo subjekto statusą, atsižvelgiant į PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies formuluotę, gali būti netiesiogiai remiamasi ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (IISKISĮ) nuostatomis bei jas aiškinančiais poįstatyminiais aktais ar priežiūros institucijų, pvz., Lietuvos banko, parengtomis taikymo gairėmis. Pažymi, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 241-169 patvirtintos Rizikos kapitalo investavimo strategijos gairės, kurios yra taikomos rizikos kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams, tačiau į jų nuostatas galima atsižvelgti ir vertinant, ar konkretus vienetas gali būti pripažintas rizikos ir privataus kapitalo subjektu.
Mano, jog pareiškėja atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjektams keliamus reikalavimus, įtvirtintus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje, todėl jos iš atitinkamus reikalavimus atitinkančių investicijų gaunamas pelnas turi būti apmokestinamas tik galutinių investuotojų „rankose“.
Teigia, kad VMI, vertindama, ar pareiškėja atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjekto apibrėžimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja atitinka antrąjį PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintą kriterijų, jog vienetas yra laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei pritraukia viešąsias lėšas, kurios investuojamos į kitus vienetus.
Pažymi, kad vien faktas, kad pareiškėjos įsitraukimas į UAB „Interactio“ finansavimo projektą pritraukė ir viešąją investiciją, pats savaime lemia, jog pareiškėja atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką. Tokį aiškinimą patvirtina PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies formuluotė, kuri nustato, kad vienetas privalo pritraukti „lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų“. Jungtukas „arba“ akivaizdžiai indikuoja, kad vienos iš šių sąlygų įgyvendinimas yra pakankamas tam, kad vienetas būtų laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu.
Nurodo, kad PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies nuostatos sąlyga, kad vienetas atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką, ir tais atvejais, kai pritraukia ne tik nesusijusių asmenų lėšas, bet ir viešąsias lėšas arba išimtinai tik viešąsias lėšas, buvo papildytos 2019 m. Pakeitimo tikslas buvo dar labiau skatinti investicijas į startuolius.
Pažymi, kad UAB „Pirmasis koinvestavimo fondas“ (toliau – Subfondas) yra priemonė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ rizikos kapitalo investicijoms į tikslines labai mažas, mažas ir vidutines įmones vykdyti, t. y. valdo viešąsias lėšas. Investuodamas valstybės per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ jam patikėtas lėšas, Subfondas drauge su privačiais rizikos kapitalo fondais ir verslo angelų grupėmis investuoja į startuolius bei verslo plėtrą vykdančias privačias Lietuvos įmones, investuodamas riboja savo investicijų grąžą ir sėkmingo pasitraukimo atveju pelnu dalijasi su investuotojais.
Nurodo, kad, remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, įtvirtintu Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 2 dalyje, galima teigti, kad pareiškėja pritraukė viešąsias lėšas, t. y. Subfondą, kurios buvo investuotos į UAB „Interactio“. Nors Subfondas pats tapo formaliu UAB „Interactio“ akcininku, tačiau realiai jis savo investicijos valdymą patikėjo pareiškėjai, perleido jai savo, kaip formalaus UAB „Interactio“ akcininko, teises, dalijosi su pareiškėja iš investicijos gautu pelnu. Taigi, pareiškėja faktiškai įgyvendino investuotojo teises ir Subfondo investiciją valdė tokiu pat būdu kaip ir savo investiciją. Investicijos forma (sutartinis patikėjimas) negali nulemti investicijos turinio.
Pažymi, kad visi 8 investuotojai buvo akredituoti arba patvirtinti Subfondo kaip finansiškai stabilūs, turintys patirties versle bei investuojantys asmenys, kurie ketina dalyvauti bendrovės, į kurią investuos, valdyme ir gali suteikti jai pridėtinės vertės (specifinė patirtis, verslo kontaktai ir pan.). Subfondo tvirtinami verslo angelai turi būti nepriekaištingos reputacijos, neturėti teistumo ir atitikti kitus tinkamumo reikalavimus. Todėl mano, kad pareiškėja pritraukė viešąsias lėšas. Subfondas, investuodamas į UAB „Interactio“, veikė kaip tylusis investuotojas – patikėjo pareiškėjai Subfondo turimų akcijų suteikiamas balsavimo ir kitas neturtines teises. Tai tik patvirtina, kad pareiškėjos akcininkų (nesusijusių asmenų) investicija į UAB „Interactio“ per pareiškėją lėmė Subfondo sprendimą investuoti.
Pažymi, kad anksčiau aptartų faktinių aplinkybių VMI skundžiamame sprendime nekvestionuoja ir prašymo nagrinėjimo metu dėl šių aplinkybių nekėlė jokių papildomų klausimų.
Mano, kad Inspekcija, skundžiamame sprendime pateikusi argumentą, kad mokesčių lengvatos negali būti aiškinamos plečiamai, visiškai ignoravo tiek teisės teorijoje, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje įtvirtintą principą, kad teisės normos negali būti aiškinamos taip, kad jos taptų realiai nepritaikomos.
Teigia, kad aptarta VMI pozicija aiškinant PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalį sudaro situaciją, kad faktiškai reikalavimas dėl lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimo praktikoje yra neįgyvendinamas. Tai tiesiogiai nulemia, kad ir PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta lengvata rizikos ir privataus kapitalų subjektų kontekste tampa praktiškai nepritaikoma, o įstatymų leidėjo tikslai nepasiekti. Be to, faktinis investavimo formų ribojimas, kurį įtvirtina skundžiamas sprendimas, prieštarauja ir konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui. Įstatymų leidėjas PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje bei 12 straipsnio 5 punkte nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kokiu būdu nesusiję asmenys gali investuoti į vienetą, t. y. asmenims palikta diskrecijos teisė spręsti, ar tapti rizikos ir privataus kapitalo subjekto akcininkais, ar teikti paskolą, ar investuoti kitais alternatyviais būdais.
Pareiškėjos skunde cituojama ir remiamasi teisės aktų aiškinamaisiais raštais (MAĮ 25, 87, 88, 135, 164 straipsnių pakeitimo ir papildymo 37¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIP-2538; PMĮ Nr. IX-675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas) grindžiant dėstomą poziciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjos pateikti ir papildomi rašytiniai paaiškinimai dėl Dėl skirtumų tarp PMĮ įtvirtintų lengvatų, skirtų investicijų skatinimui Lietuvoje, Dėl rizikos ir privataus kapitalo investicijos sampratos, Dėl PMĮ sąvokos „lėšų pritraukimas“, Dėl Koinvesticinio fondo ir Interactio, Dėl Pareiškėjos ir jos investicijos atitikimo PMĮ įtvirtintoms lengvatos sąlygoms.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad pagal prašyme pateiktą informaciją pareiškėja jokios kitos veiklos nevykdė ir neturi kito turto, o pagrindinė ir vienintelė jos veikla – laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir jų investavimas į UAB „Interactio“ akcijas.
Pažymi, kad PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies teksto formuluotė tiesiogiai nurodo sąlygas, kurias būtina atitikti, norint taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą lengvatą. Vienas iš minėtame PMĮ straipsnyje nurodytų reikalavimų, specifiškai keliamų rizikos ir privataus kapitalo subjektui, yra tai, kad šio subjekto pritraukiamos lėšos, kurios investuojamos, turėtų būti gaunamos iš nesusijusių asmenų (imperatyvi sąlyga). Susijusių asmenų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas PMĮ 2 straipsnio 33 dalies 1 punkte.
Nurodo, kad prašyme nurodytu atveju pareiškėja yra vienetas, o jos steigėjai (7 fiziniai asmenys bei 1 uždaroji akcinė bendrovė) yra jos akcininkai, jie PMĮ tikslais laikomi šio vieneto (pareiškėjos) dalyviais.
Teigia, kad, analizuojant ir vertinant tiesiogiai PMĮ 2 straipsnio 30¹ punkto įtvirtintus kriterijus PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo apimtyje, pareiškėja ir jos dalyviai laikytini susijusiais asmenimis, atitinkamai negali būti vertinama, kad pareiškėja laikinai lėšas pritraukė iš nesusijusių asmenų. Kitaip tariant, pareiškėjos steigėjų įnašų sumokėjimas už pareiškėjos akcijas (formuojant pareiškėjos nuosavą kapitalą) negali būti laikomos lėšomis, kurias pareiškėja pritraukė tolesnei investicijai iš nesusijusių asmenų.
Pažymi, kad pagal savo esmę mokesčio lengvata iš esmės yra tam tikra išimtis iš mokesčių mokėtojų lygybės bei mokesčio visuotinio privalomumo principų.
Nurodo, kad nors skunde pareiškėja plačiai cituoja ir remiasi teisės aktų aiškinamaisiais raštais grįsdama dėstomą poziciją, pažymi, kad VMI, priimdama sprendimą, vadovavosi tiek PMĮ nuostatomis, tiek analizavo lydimuosius įstatymų projektų aktus, kurie negali prieštarauti pačioms įstatymų nuostatomis, kadangi įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl juo negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė įstatymus įgyvendinančiųjų teisės aktų atžvilgiu.
Pažymi, kad draudimas taikyti lengvatą dėl lengvatos reikalavimų netenkinančių sąlygų negali būti vertinamas kaip pačios lengvatos siaurinimo faktas. Subjektai, kurie laikinai pritraukia lėšas iš asmenų (investuotojų) ir kurie nėra susiję su pačiu subjektu, turi teisę naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta lengvata (pavyzdžiui, uždaroji akcinė bendrovė, kuri pritraukia lėšas ne iš savo steigėjų (akcininkų) ir įgyvendina kitus lengvatos taikymo kriterijus). Mano, kad tokio ribojimo (susiejimo kriterijus) įtvirtinimas PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje kaip tik parodo įstatymo leidėjo valią taikyti lengvatą tik subjektams, kurie atitiks visus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintus reikalavimus (specifiškai apibrėžiant šių subjektų veiklos pobūdį), taip aiškiai atskiriant (atribojant) šiuos subjektus nuo kitų juridinių vienetų (pvz., kontroliuojančiųjų bendrovių). Ignoruojant PMĮ 2 straipsnio 30-1 dalyje įtvirtintą sąlygą (ribojimą), taikytiną specifiškai tik rizikos kapitalo subjektų veiklos ypatumams, toks reglamentavimas apskritai netektų prasmės arba taptų ydingu (nesant skirtumų tarp rizikos kapitalo subjekto sąvokoje įtvirtintų apibrėžčių ir kitų juridinių vienetų, neturinčių rizikos ir privataus kapitalo subjekto statuso, pvz., kontroliuojančiosios įmonės). Kitu atveju, vadovaujantis pareiškėjos logika, ir visi kiti vienetai, kurių veikla nėra lėšų pritraukimas ir kurių įstatinis kapitalas yra suformuotas akcininkų lėšomis (jei atitiktų ir kitas sąlygas), galėtų taip pat naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvata. Tokia PMĮ nuostatų interpretacija nepagrįstai išplėstų rizikos kapitalo subjektams taikomos lengvatos turinį ir tikslus.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, jog VMI nepagrįstai neanalizavo alternatyvaus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtinto kriterijaus, nustatančio, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei į investuojamą subjektą pritraukia viešąsias lėšas. Pažymi, kad MAĮ 37¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai nurodyti, kokio būsimojo sandorio apmokestinimui prašoma pritarti. Pareiškėja prašymo nagrinėjimo metu klausimo dėl viešųjų lėšų pritraukimo neformulavo. Pažymi, kad pareiškėja kartu su skundu teismui pateikė 2019 m. kovo 14 d. Investuotojų sindikato akcininkų sutartį, kuri prašymo nagrinėjimo metu VMI nebuvo pateikta.
Mano, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės ir dokumentuose įtvirtintos nuostatos tik patvirtina, kad pareiškėja buvo įsteigta tik vienam investavimo sandoriui atlikti, pasitelkiant ne viešąsias, bet privačias akcininkų lėšas. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėja atitinka alternatyvaus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtinto kriterijaus, nustatančio, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei pritraukia ir investuoja viešąsias lėšas, reikalavimus.
Pažymi, kad Lietuvos bankas yra finansų rinkos priežiūros institucija, prižiūrinti, kaip finansų rinkos dalyviai, kurių sąrašas išdėstytas Lietuvos banko įstatymo (LBĮ) 42 straipsnio 1 dalyje, įskaitant valdymo įmones ir investicines bendroves, laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (IISKISĮ), Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme (KISĮ), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatyme (AKISVĮ) nustatytų reikalavimų, ir, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų subjektų veiklos. Kolektyvinio investavimo subjektams priskiriami subjektai, kurie pritraukia kapitalą iš keleto investuotojų, siekdami jį investuoti tų investuotojų naudai pagal nustatytą investavimo politiką su tikslu gauti grąžą investuotojams iš investavimo veiklos ir jų veiklą reguliuoja, jiems taikomus reikalavimus nustato KISĮ, IISKISĮ ir AKISVĮ, taip pat juos įgyvendinantys teisės aktai ir, kai taikoma, ES dokumentai. Lietuvos bankas suteikia leidimą vykdyti tokio kolektyvinio investavimo subjekto veiklą, vykdo tokių kolektyvinių investavimo subjektų veiklos priežiūrą bei atlieka rizikų dėl nesąžiningo valdymo stebėseną, taigi, jų steigimasis ir veikla vykdoma nuolatinės stebėsenos ir kontrolės pagrindu, priešingai nei PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje apibrėžtų subjektų, kurių Lietuvos bankas nekontroliuoja ir rizikų nevertina. Todėl remtis minėtų Lietuvos banko kontroliuojamų subjektų veiklą reglamentuojančių aktų nuostatomis nėra pagrindo, kadangi jos gali būti taikomos tik šiuose įstatymuose apibrėžtiems subjektams, kuriems taikomi kitokie veiklos ir priežiūros reikalavimai, būtini rizikoms valdyti.
Atkreipia dėmesį, kad mokesčių administratorius neprivalo pasisakyti dėl visų prašyme pateiktų aplinkybių, jei esminiai lengvatos taikymo kriterijai neįgyvendinami, kadangi nepatenkinus nors vieno iš PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų rizikos ir privataus kapitalo subjektui, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, lengvatos taikyti negalima.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Papildomai nurodė, kad PMĮ norma reglamentuojanti lengvatą nėra paaiškinta kokiame nors apibendrintame komentare. Teigia, jog pareiškėja atitinka visus PMĮ normoje nustatytus reikalavimus, t. y. ji pritraukė viešąsias lėšas iš nesusijusių asmenų.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Papildomai akcentavo, kad lengvata negali būti aiškinama plečiamai. Pareiškėja neatitinka PMĮ normoje nustatytų kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas kilo dėl VMI sprendimo, kuriuo nepatenkintas pareiškėjos prašymas pritarti PMĮ nuostatų taikymui būsimajam sandoriui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nagrinėja bylą pareikšto reikalavimo ir suformuluoto faktinio pagrindo ribose.
Nustatyta, kad pareiškėja įsteigta 2019 m. kovo 14 d. steigimo sutartimi. Bendrovės steigėjais ir vėliau akcininkais tapo 7 fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo. Bendrovės steigimo sutartyje ir įstatuose numatyta, kad steigiama uždaroji akcinė bendrovė, ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas: užsiimti bet kokia teisėta ūkine-komercine veikla, didinti akcininkų nuosavybės vertę, siekti pelno ir atstovauti bendrovės ir jos akcininkų interesams (steigimo sutarties 2.2-2.3 p., įstatų 2 punktas). Tais pačiais metais atlikta pareiškėjo rizikos kapitalo investicija įsigyjant UAB „Interactio“ 3,39 procentus akcijų, kurių perleidimo sandoriui prašomas pritarimas PMĮ nuostatų atitinkamam išaiškinimui. Įmonė kitos veiklos nevykdo, kito turto neturi.
Pareiškėja, vadovaudamasi MAĮ 37¹ straipsniu, 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į VMI su prašymu pritarti PMĮ nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams (toliau – prašymas), t. y. priimti įpareigojantį sprendimą ir pritarti, kad pareiškėjos būsimajam UAB „Interactio“ akcijų pardavimo sandoriui taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos. Prašyme nurodė, kad pareiškėja yra rizikos kapitalo investicijų įmonė, savo veiklą pradėjusi 2019 m. pavasarį. Pareiškėją įsteigė 8 asmenys: 7 fiziniai asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos gyventojai, bei 1 uždaroji akcinė bendrovė. Kiekvienas akcininkas valdo po 12,5 proc. pareiškėjos akcijų. Beveik visi investuotojai – dabartiniai pareiškėjos akcininkai – investavimo į pareiškėją metu buvo nesusiję asmenys. Juos vienijo tik tai, kad jie priklausė Lietuvos verslo angelų tinklui (angl. The Lithuanian Business Angel Network (LitBAN)). Steigimo metu už į pareiškėjos kapitalą įneštas lėšas, iš viso 178 696 Eur, įsigijo naujai išleistų UAB „Interactio“ akcijų (3,39 proc.) ir taip atliko rizikos kapitalo investiciją. Pareiškėjos akcininkai 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą parduoti visas pareiškėjai priklausančias UAB „Interactio“ akcijas.
Su prašymu pateiktas pareiškėjo akcininkų susirinkimo 2021 m. kovo 5 d. protokolas Nr. 2, kuriuo nutarta parduoti įmonės turimą „Interactio“ akcijų paketą.
VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą bei papildomai pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą sprendimą nepritarti pareiškėjos prašymui, kad jos būsimajam UAB „Interactio“ akcijų pardavimo sandoriui būtų taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos, t. y. kad šių akcijų pardavimo pajamos pelno mokesčiu neapmokestinamos, iš esmės dėl to, kad bendrovės steigėjų (akcininkų) į bendrovės kapitalą įneštos lėšos PMĮ str. 5 p. įtvirtintos lengvatos taikymo tikslais nelaikytinos atitinkančiomis rizikos ir privataus kapitalo subjektui PMĮ 2 str. 30-1 dalyje nurodytoje sąvokoje imperatyviai įtvirtintos sąlygos dėl lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų. Dėl to bendrovės pajamos iš būsimo UAB „Interactio“ akcijų pardavimo negali būti vertinamos kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto pajamos.
Pagal MAĮ 37¹ straipsnį, mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Šiame prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „būsimasis sandoris“ suprantama kaip mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė, kurie bus pradėti vykdyti po šioje dalyje nurodyto prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos. Prašymas negali būti pateiktas dėl mokesčio dydžio.
Pagal PMĮ 2 straipsnio (pagrindinės šio įstatymo sąvokos) 30¹ dalį, rizikos ir privataus kapitalo subjektas – vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. Tad tam, kad asmuo galėtų būti laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu būtina, kad pagrindinė vykdoma veikla būtų susijusi su laikinu lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimu ir šių lėšų investavimu į kitus vienetus (su nurodytomis sąlygomis). Pareiškėjo steigimo dokumentai tokios pareiškėjo veiklos kaip pagrindinės neišskiria.
PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta mokesčio lengvata, pagal kurią neapmokestinamos kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautos bet kokios pajamos ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusios pajamos.
Taigi PMĮ nustato esmines sąlygas, kurias būtina atitikti, norint taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą lengvatą: 1) tokio vieneto pagrindinė vykdoma veikla yra lėšų pritraukimas (veiklos kriterijus), 2) šias lėšas vienetas pritraukia laikinai (laikotarpio kriterijus), 3) tokias lėšas vienetas pritraukia iš su pačiu vienetu nesusijusių asmenų (susiejimo kriterijus) ir (arba) pritraukia viešąsias lėšas, 4) šias pritrauktas (sukauptas) lėšas vienetas investuoja į kito vieneto (atitinkančio šiame straipsnyje nurodytas sąlygas) akcijas ar obligacijas (objektas).
Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad VMI detaliai ir aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su būsimu sandoriu. VMI, atsižvelgusi į prašyme nurodytas aplinkybes ir su prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjos steigėjų (akcininkų) į pareiškėjos kapitalą įneštos lėšos PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo tikslais nelaikytinos atitinkančiomis PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nurodytoje rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvokoje imperatyviai įtvirtintos sąlygos dėl lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų, todėl pareiškėjos pajamos iš UAB „Interactio“ akcijų pardavimo negali būti vertinamos kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto pajamos, kurioms būtų taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos. Būtent ši faktinė aplinkybė lėmė VMI sprendimą nepritarti pareiškėjos siūlomam PMĮ nuostatų taikymui būsimam sandoriui.
Teisminio nagrinėjimo metu pateiktas kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos raštas Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl rizikos ir privatus kapitalo fondų struktūros ir veiklos teisinių aspektų) pareiškėjo pozicijos nei patvirtina, nei paneigia, kadangi kiekvienu atveju VMI prašymą pritarti siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui (būsimajam) sandoriui vertina individualiai, kaip ir buvo atlikta šiuo atveju.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „Interactio“ akcijas įgijo pareiškėjos dalyviai (akcininkai), negali nesutikti su VMI pozicija, kad pareiškėja lėšas pritraukė iš susijusių asmenų, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas. Pareiškėjos argumentas, kad pareiškėjo steigimo metu akcininkai nebuvo susiję asmenys, nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas dėl mokesčių teisės normų netaikymo įvertinus prašymo pateikimo ir būsimo sandorio sudarymo metu esamas faktines aplinkybes.
Pareiškėja skunde teigia, jog VMI turėjo vadovautis Lietuvos banko kontroliuojamų subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Teismas pažymi, jog Lietuvos banko kontroliuojamų subjektų veiklą reglamentuojančių aktų nuostatos nereglamentuoja pareiškėjos prašyme jos būsimam sandoriui taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos lengvatos taikymo sąlygų. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad mokesčio lengvatos turinys ir jos taikymo sąlygos neaiškintinos plečiamai. Teisės aiškinimo būdu negali būti išplėstas mokesčio lengvatos turinys ar taikymo sąlygų ir atvejų sąrašas.
Pareiškėjas skunde teismui taip pat nurodo, kad buvo pritrauktos viešosios lėšos kaip tai numatyta PMĮ 2 str. 30-1 dalyje, tačiau pažymėtina, kad ginčijamas administracinis sprendimas priimtas dėl nurodyto konkretaus būsimo sandorio nurodytomis sąlygomis vertinimo. Papildomų argumentų ar faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos mokesčių administratoriui teikiant prašymą pagal MAĮ 37-1 str., nurodymas teismui nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą administracinį sprendimą, kadangi pareiškėjas turi galimybę pateikti naują prašymą mokesčių administratoriui naudodamasis ta pačia procedūra. Tai susiję ir su naujų įrodymų teikimu. Pareiškėja tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė 2019 m. kovo 14 d. investuotojų sindikato akcininkų sutartį, kurios mokesčių administratorius, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą ir spręsdamas dėl būsimo sandorio apmokestinimui taikytinos teisės, nevertino. Prašymas, paduodamas MAĮ 37-1 str. numatyta procedūra, turi būti aiškus ir vienareikšmis, nurodant visas esmines būsimojo sandorio, kurio apmokestinimui prašoma pritarti, aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-665-575/2021).
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad VMI sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, iš jo aišku, jog sprendimas nepritarti pareiškėjos prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimam sandoriui priimtas būtent vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Mokesčių administratorius sprendime nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui būsimajam sandoriui nurodė nepritarimo priežastis, t. y. lėšos pritrauktos iš susijusių asmenų (akcininkų). Ginčijamą sprendimą naikinti pareiškėjos skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos UAB „Baltic VS Syndicate“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.