- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- eA-177-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02442-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic VS Syndicate“, UAB „Baltic VC Syndicate“
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic VS Syndicate“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic VS Syndicate“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic VS Syndicate“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 402-23 „Dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VMI priimti naują sprendimą – pritarti pareiškėjo 2021 m. balandžio 6 d. prašyme išdėstytam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) nuostatų taikymui pripažįstant UAB „Interactio“ akcijų pardavimo pajamas neapmokestinamosiomis pajamomis, kaip tai nustatyta PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatose. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad investicijų pritraukimo į Bendrovės kapitalą metu beveik visi investuotojai, kurie vėliau atlikę investiciją tapo Bendrovės akcininkais, buvo nesusiję asmenys, kaip tai apibrėžiama PMĮ 2 straipsnio 33 dalyje. Pareiškėjas vadovavosi PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalimi ir pažymėjo, kad įstatymų leidėjas akcentuoja, jog būtent lėšų pritraukimo momentu investuojantys asmenys turi būti nesusiję su vienetu, kuris gautas lėšas laikinai investuos į kitus vienetus. Pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovė buvo įsteigta siekiant investuoti į UAB „Interactio“. Tai, kad akcininkai (investuotojai) jau po investicijos į Bendrovę formaliai tapo su Bendrove susijusiais asmenimis, pareiškėjo teigimu, nepaneigia aplinkybės, jog Bendrovė įgyvendino reikalavimą pritraukti lėšas iš nesusijusių asmenų (PMĮ 2 str. 30¹ d.).
3. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendime pateiktas aiškinimas dėl susijusių asmenų prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams, kurių buvo siekiama 2017 m. įtvirtinant PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nurodytą lengvatą. Pareiškėjas pažymėjo, kad, susidarius situacijai, kai PMĮ nuostatos, apibrėžiančios rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką, yra neaiškios (nes suprantamos skirtingai), galima remtis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais rizikos ir privataus kapitalo investicijų veiklą. Aiškinant reikalavimus, kuriuos turi atitikti vienetas, pretenduojantis į rizikos ir privataus investavimo subjekto statusą, atsižvelgiant į PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies formuluotę, gali būti netiesiogiai remiamasi ir Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nuostatomis bei jas aiškinančiais poįstatyminiais aktais ar priežiūros institucijų, pvz., Lietuvos banko, parengtomis taikymo gairėmis. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 241-169 patvirtintos Rizikos kapitalo investavimo strategijos gairės, kurios yra taikomos rizikos kapitalo kolektyvinio investavimo subjektams, tačiau į jų nuostatas galima atsižvelgti ir vertinant, ar konkretus vienetas gali būti pripažintas rizikos ir privataus kapitalo subjektu. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjektams keliamus reikalavimus, įtvirtintus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje, todėl jo iš atitinkamus reikalavimus atitinkančių investicijų gaunamas pelnas turi būti apmokestinamas tik galutinių investuotojų „rankose“.
4. Pareiškėjas nurodė, kad VMI, vertindama, ar pareiškėjas atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjekto apibrėžimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas atitinka antrąjį PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintą kriterijų, jog vienetas yra laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei pritraukia viešąsias lėšas, kurios investuojamos į kitus vienetus. Pareiškėjas pažymėjo, kad vien faktas, jog Bendrovės įsitraukimas į UAB „Interactio“ finansavimo projektą pritraukė ir viešąją investiciją, pats savaime lemia, jog pareiškėjas atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką. Tokį aiškinimą patvirtina PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies formuluotė, kuri nustato, kad vienetas privalo pritraukti „lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų“.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Pirmasis koinvestavimo fondas“ (toliau – ir Subfondas) yra priemonė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ rizikos kapitalo investicijoms į tikslines labai mažas, mažas ir vidutines įmones vykdyti, t. y. valdo viešąsias lėšas. Investuodamas valstybės per UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ jam patikėtas lėšas, Subfondas drauge su privačiais rizikos kapitalo fondais ir verslo angelų grupėmis investuoja į startuolius bei verslo plėtrą vykdančias privačias Lietuvos įmones, investuodamas riboja savo investicijų grąžą ir sėkmingo pasitraukimo atveju pelnu dalijasi su investuotojais.
6. Pareiškėjas nurodė, kad, remiantis turinio viršenybės prieš formą principu, įtvirtintu MAĮ 10 straipsnyje ir 69 straipsnio 2 dalyje, Bendrovė pritraukė viešąsias lėšas, t. y. Subfondą, kurios buvo investuotos į UAB „Interactio“. Nors Subfondas pats tapo formaliu UAB „Interactio“ akcininku, tačiau realiai jis savo investicijos valdymą patikėjo Bendrovei, perleido jai savo, kaip formalaus UAB „Interactio“ akcininko, teises, dalijosi su Bendrove iš investicijos gautu pelnu. Pareiškėjas faktiškai įgyvendino investuotojo teises ir Subfondo investiciją valdė tokiu pat būdu kaip ir savo investiciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad investicijos forma (sutartinis patikėjimas) negali nulemti investicijos turinio.
7. Pareiškėjas nurodė, kad visi aštuoni investuotojai buvo akredituoti arba patvirtinti Subfondo kaip finansiškai stabilūs, turintys patirties versle bei investuojantys asmenys, kurie ketina dalyvauti bendrovės, į kurią investuos, valdyme ir gali suteikti jai pridėtinės vertės (specifinė patirtis, verslo kontaktai ir pan.). Subfondo tvirtinami verslo angelai turi būti nepriekaištingos reputacijos, neturėti teistumo ir atitikti kitus tinkamumo reikalavimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Bendrovė pritraukė viešąsias lėšas. Subfondas, investuodamas į UAB „Interactio“, veikė kaip tylusis investuotojas – patikėjo Bendrovei Subfondo turimų akcijų suteikiamas balsavimo ir kitas neturtines teises. Pareiškėjo teigimu, tai patvirtina, kad Bendrovės akcininkų (nesusijusių asmenų) investicija į UAB „Interactio“ per Bendrovę lėmė Subfondo sprendimą investuoti.
8. Pareiškėjas nurodė, kad VMI, Sprendime pateikusi argumentą, kad mokesčių lengvatos negali būti aiškinamos plečiamai, ignoravo tiek teisės teorijoje, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintą principą, kad teisės normos negali būti aiškinamos taip, jog jos taptų realiai nepritaikomos. Pareiškėjo teigimu, aptarta VMI pozicija aiškinant PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalį sudaro situaciją, kad faktiškai reikalavimas dėl lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimo praktikoje yra neįgyvendinamas. Tai lemia, kad ir PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta lengvata rizikos ir privataus kapitalų subjektų kontekste tampa praktiškai nepritaikoma, o įstatymų leidėjo tikslai nepasiekti. Be to, faktinis investavimo formų ribojimas, kurį įtvirtina Sprendimas, prieštarauja ir konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje bei 12 straipsnio 5 punkte nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kokiu būdu nesusiję asmenys gali investuoti į vienetą, t. y. asmenims palikta diskrecijos teisė spręsti, ar tapti rizikos ir privataus kapitalo subjekto akcininkais, ar teikti paskolą, ar investuoti kitais alternatyviais būdais.
Atsiliepimas
9. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad pagal prašyme pateiktą informaciją pareiškėjas jokios kitos veiklos nevykdė ir neturi kito turto, o pagrindinė ir vienintelė jo veikla – laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir jų investavimas į UAB „Interactio“ akcijas. Atsakovas pažymėjo, kad PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies teksto formuluotė tiesiogiai nurodo sąlygas, kurias būtina atitikti, norint taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą lengvatą. Vienas iš minėtame PMĮ straipsnyje nurodytų reikalavimų, specifiškai keliamų rizikos ir privataus kapitalo subjektui, yra tai, kad šio subjekto pritraukiamos lėšos, kurios investuojamos, turėtų būti gaunamos iš nesusijusių asmenų (imperatyvi sąlyga). Susijusių asmenų sąvokos apibrėžimas įtvirtintas PMĮ 2 straipsnio 33 dalies 1 punkte.
11. Atsakovas pažymėjo, kad prašyme nurodytu atveju Bendrovė yra vienetas, o jos steigėjai (septyni fiziniai asmenys bei viena UAB) yra jos akcininkai, jie PMĮ tikslais laikomi šio vieneto (Bendrovės) dalyviais. Atsakovo teigimu, analizuojant ir vertinant tiesiogiai PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintus kriterijus PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo apimtyje, pareiškėjas ir jo dalyviai laikytini susijusiais asmenimis, atitinkamai negali būti vertinama, kad pareiškėjas laikinai lėšas pritraukė iš nesusijusių asmenų. Pareiškėjo steigėjų įnašų sumokėjimas už jo akcijas (formuojant Bendrovės nuosavą kapitalą) negali būti laikomos lėšomis, kurias pareiškėjas pritraukė tolesnei investicijai iš nesusijusių asmenų. Atsakovas pažymėjo, kad pagal savo esmę mokesčio lengvata iš esmės yra tam tikra išimtis iš mokesčių mokėtojų lygybės bei mokesčio visuotinio privalomumo principų. Atsakovas pažymėjo, kad VMI, priimdama Sprendimą, vadovavosi tiek PMĮ nuostatomis, tiek analizavo lydimuosius įstatymų projektų aktus, kurie negali prieštarauti pačioms įstatymų nuostatomis.
12. Atsakovas nurodė, kad draudimas taikyti lengvatą dėl lengvatos reikalavimų netenkinančių sąlygų negali būti vertinamas kaip pačios lengvatos siaurinimo faktas. Subjektai, kurie laikinai pritraukia lėšas iš asmenų (investuotojų) ir kurie nėra susiję su pačiu subjektu, turi teisę naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta lengvata. Tokio ribojimo (susiejimo kriterijus) įtvirtinimas PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje kaip tik parodo įstatymo leidėjo valią taikyti lengvatą tik subjektams, kurie atitiks visus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintus reikalavimus (specifiškai apibrėžiant šių subjektų veiklos pobūdį), taip aiškiai atskiriant (atribojant) šiuos subjektus nuo kitų juridinių vienetų (pvz., kontroliuojančiųjų bendrovių). Ignoruojant PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintą sąlygą (ribojimą), taikytiną specifiškai tik rizikos kapitalo subjektų veiklos ypatumams, toks reglamentavimas apskritai netektų prasmės arba taptų ydingu (nesant skirtumų tarp rizikos kapitalo subjekto sąvokoje įtvirtintų apibrėžčių ir kitų juridinių vienetų, neturinčių rizikos ir privataus kapitalo subjekto statuso, pvz., kontroliuojančiosios įmonės). Kitu atveju, vadovaujantis pareiškėjo logika, ir visi kiti vienetai, kurių veikla nėra lėšų pritraukimas ir kurių įstatinis kapitalas yra suformuotas akcininkų lėšomis (jei atitiktų ir kitas sąlygas), galėtų taip pat naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta lengvata. Tokia PMĮ nuostatų interpretacija nepagrįstai išplėstų rizikos kapitalo subjektams taikomos lengvatos turinį ir tikslus.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas, jog VMI nepagrįstai neanalizavo alternatyvaus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtinto kriterijaus, nustatančio, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei į investuojamą subjektą pritraukia viešąsias lėšas. Atsakovas vadovavosi MAĮ 37¹ straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu klausimo dėl viešųjų lėšų pritraukimo neformulavo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su skundu teismui pateikė 2019 m. kovo 14 d. Investuotojų sindikato akcininkų sutartį, kuri prašymo nagrinėjimo metu VMI nebuvo pateikta. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės ir dokumentuose įtvirtintos nuostatos patvirtina, kad Bendrovė buvo įsteigta tik vienam investavimo sandoriui atlikti, pasitelkiant ne viešąsias, bet privačias akcininkų lėšas. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo sutikti, kad pareiškėjas atitinka alternatyvaus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtinto kriterijaus, nustatančio, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei pritraukia ir investuoja viešąsias lėšas, reikalavimus.
14. Atsakovas pažymėjo, kad PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje apibrėžtų subjektų Lietuvos bankas nekontroliuoja ir rizikų nevertina, todėl nėra pagrindo remtis Lietuvos banko kontroliuojamų subjektų veiklą reglamentuojančių aktų nuostatomis, kadangi jos gali būti taikomos tik šiuose įstatymuose apibrėžtiems subjektams, kuriems taikomi kitokie veiklos ir priežiūros reikalavimai, būtini rizikoms valdyti. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo taikyti MAĮ nuostatų vertinant prašyme nurodytą būsimąjį sandorį ir su juo susijusias aplinkybes, kadangi būtent pareiškėjo veiklos turinys, t. y. aplinkybė, kad investavimo lėšos pritraukiamos iš susijusių asmenų (aiški sandorio kvalifikavimui apmokestinimo tikslais sąlyga), neatitinka PMĮ keliamų lengvatai taikyti reikalavimų.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
16. Teismas nustatė, kad Bendrovė įsteigta 2019 m. kovo 14 d. steigimo sutartimi. Bendrovės steigėjais ir vėliau akcininkais tapo septyni fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo. Bendrovės steigimo sutartyje ir įstatuose numatyta, kad steigiama uždaroji akcinė bendrovė, ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas: užsiimti bet kokia teisėta ūkine–komercine veikla, didinti akcininkų nuosavybės vertę, siekti pelno ir atstovauti bendrovės ir jos akcininkų interesams (steigimo sutarties 2.2, 2.3 p., įstatų 2 p.). Tais pačiais metais atlikta Bendrovės rizikos kapitalo investicija, įsigyjant UAB „Interactio“ 3,39 procentus akcijų, kurių perleidimo sandoriui prašomas pritarimas PMĮ nuostatų atitinkamam išaiškinimui. Įmonė kitos veiklos nevykdo, kito turto neturi.
17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 37¹ straipsniu, 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į VMI su prašymu pritarti PMĮ nuostatų taikymui būsimiesiems sandoriams, t. y. priimti įpareigojantį sprendimą ir pritarti, kad pareiškėjo būsimajam UAB „Interactio“ akcijų pardavimo sandoriui taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos. Prašyme nurodė, kad Bendrovė yra rizikos kapitalo investicijų įmonė, savo veiklą pradėjusi 2019 m. pavasarį. Pareiškėją įsteigė aštuoni asmenys: septyni fiziniai asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos gyventojai, bei viena uždaroji akcinė bendrovė. Kiekvienas akcininkas valdo po 12,5 proc. Bendrovės akcijų. Beveik visi investuotojai – dabartiniai pareiškėjo akcininkai – investavimo į pareiškėją metu buvo nesusiję asmenys. Juos vienijo tik tai, kad jie priklausė Lietuvos verslo angelų tinklui (angl. The Lithuanian Business Angel Network (LitBAN)). Steigimo metu už į Bendrovės kapitalą įneštas lėšas, iš viso 178 696 Eur, įsigijo naujai išleistų UAB „Interactio“ akcijų (3,39 proc.) ir taip atliko rizikos kapitalo investiciją. Bendrovės akcininkai 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą parduoti visas Bendrovei priklausančias UAB „Interactio“ akcijas. Su prašymu pateiktas pareiškėjo akcininkų susirinkimo 2021 m. kovo 5 d. protokolas Nr. 2, kuriuo nutarta parduoti įmonės turimą „Interactio“ akcijų paketą.
18. Teismas vadovavosi MAĮ 37¹ straipsniu, 2 straipsnio 30¹ dalimi ir pažymėjo, kad tam, jog asmuo galėtų būti laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, būtina, kad pagrindinė vykdoma veikla būtų susijusi su laikinu lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimu ir šių lėšų investavimu į kitus vienetus (su nurodytomis sąlygomis). Teismas nurodė, kad pareiškėjo steigimo dokumentai tokios pareiškėjo veiklos kaip pagrindinės neišskiria.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas vadovavosi PMĮ 12 straipsnio 5 punktu ir pažymėjo, kad PMĮ nustato esmines sąlygas, kurias būtina atitikti, norint taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą lengvatą: 1) tokio vieneto pagrindinė vykdoma veikla yra lėšų pritraukimas (veiklos kriterijus), 2) šias lėšas vienetas pritraukia laikinai (laikotarpio kriterijus), 3) tokias lėšas vienetas pritraukia iš su pačiu vienetu nesusijusių asmenų (susiejimo kriterijus) ir (arba) pritraukia viešąsias lėšas, 4) šias pritrauktas (sukauptas) lėšas vienetas investuoja į kito vieneto (atitinkančio šiame straipsnyje nurodytas sąlygas) akcijas ar obligacijas (objektas).
20. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad VMI detaliai ir aiškiai išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su būsimu sandoriu. VMI, atsižvelgusi į prašyme nurodytas aplinkybes ir su prašymu pateiktus dokumentus, nustatė, kad Bendrovės steigėjų (akcininkų) į Bendrovės kapitalą įneštos lėšos PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo tikslais nelaikytinos atitinkančiomis PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nurodytoje rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvokoje imperatyviai įtvirtintos sąlygos dėl lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų, todėl pareiškėjo pajamos iš UAB „Interactio“ akcijų pardavimo negali būti vertinamos kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto pajamos, kurioms būtų taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos. Teismas nurodė, kad būtent ši faktinė aplinkybė lėmė VMI sprendimą nepritarti pareiškėjo siūlomam PMĮ nuostatų taikymui būsimam sandoriui.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymą leisti taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą lengvatą, buvo vertinama, ar pareiškėjas lėšas pritraukė iš su Bendrove nesusijusių asmenų (susiejimo kriterijų). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas VMI pateiktame prašyme neprašė įvertinti, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei į investuojamą subjektą pritraukia viešąsias lėšas, tačiau atsiliepime VMI nurodė, kad ir šio kriterijaus pareiškėjas neatitinka, nes Bendrovė buvo įsteigta tik vienam investavimo sandoriui atlikti, pasitelkiant ne viešąsias, bet privačias akcininkų lėšas. Prašymo nagrinėjimo metu iš pateiktos pareiškėjo informacijos buvo nustatyta, kad Bendrovė yra vienetas, o jos steigėjai yra jos akcininkai, kurie PMĮ tikslais laikomi šio vieneto (Bendrovės) dalyviais. Todėl nustatyta, kad pareiškėjas lėšas pritraukė iš akcininkų, t. y. iš susijusių asmenų. Teismas konstatavo, kad VMI pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitiko rizikos ir privataus kapitalo subjekto apibrėžimo, todėl, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta lengvata jam netaikoma.
22. Teismas vadovavosi PMĮ 2 straipsnio 33 dalimi, pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu pateiktas kaip rašytinis įrodymas (Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos raštas VMI dėl rizikos ir privatus kapitalo fondų struktūros ir veiklos teisinių aspektų) pareiškėjo pozicijos nei patvirtina, nei paneigia, kadangi kiekvienu atveju VMI prašymą pritarti siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui (būsimajam) sandoriui vertina individualiai, kaip ir buvo atlikta šiuo atveju. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Interactio“ akcijas įgijo pareiškėjo dalyviai (akcininkai), sutiko su VMI pozicija, kad pareiškėjas lėšas pritraukė iš susijusių asmenų, todėl pareiškėjo skundo negalėjo tenkinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Bendrovės steigimo metu akcininkai nebuvo susiję asmenys, nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Sprendimas priimtas dėl mokesčių teisės normų netaikymo įvertinus prašymo pateikimo ir būsimo sandorio sudarymo metu esamas faktines aplinkybes.
23. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos banko kontroliuojamų subjektų veiklą reglamentuojančių aktų nuostatos nereglamentuoja pareiškėjo prašyme jo būsimam sandoriui taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos lengvatos taikymo sąlygų. Teismas pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog mokesčio lengvatos turinys ir jos taikymo sąlygos neaiškintinos plečiamai. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas administracinis sprendimas priimtas dėl nurodyto konkretaus būsimo sandorio nurodytomis sąlygomis vertinimo. Papildomų argumentų ar faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos mokesčių administratoriui teikiant prašymą pagal MAĮ 37¹ straipsnį, nurodymas teismui nesudaro pagrindo naikinti ar keisti ginčijamą administracinį sprendimą, kadangi pareiškėjas turi galimybę pateikti naują prašymą mokesčių administratoriui, naudodamasis ta pačia procedūra. Teismas pažymėjo, kad tai susiję ir su naujų įrodymų teikimu. Pareiškėjas tik teisminio nagrinėjimo metu pateikė 2019 m. kovo 14 d. investuotojų sindikato akcininkų sutartį, kurios mokesčių administratorius, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas dėl būsimo sandorio apmokestinimui taikytinos teisės, nevertino. Teismas konstatavo, kad VMI Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, iš jo aišku, jog sprendimas nepritarti pareiškėjo prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimam sandoriui priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Mokesčių administratorius sprendime nepritarti prašyme nurodytam mokesčių teisės nuostatų taikymui būsimajam sandoriui nurodė nepritarimo priežastis, t. y. lėšos pritrauktos iš susijusių asmenų (akcininkų). Teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti Sprendimą.
III.
24. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti Bendrovės 2021 m. balandžio 6 d. prašymą pritarti Pelno mokesčio įstatymo nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas ir atsakovas netinkamai aiškina ir Bendrovės atžvilgiu taiko sąlygų, kurias turi atitikti rizikos ir privataus kapitalo subjektas, turinį ir reikalavimą dėl nesusijusių asmenų, neatsižvelgia į šio reikalavimo paskirtį ir tikslus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas sprendimo nemotyvavo, neįvertino Bendrovės skunde teismui išdėstytų argumentų, nepasisakė dėl skundo esmės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, pasisakydamas dėl viešųjų lėšų pritraukimo, neatsižvelgė į prašyme (2 psl. priešpaskutinė pastraipa) esančią informaciją ir jos nevertino. Pareiškėjas pažymi, kad sandoriai, dėl kurių jis teikė prašymą, jau yra įvykdyti ir dėl jų kreiptis į mokesčių administratorių pagal MAĮ 37¹ straipsnio nuostatas jau nebeįmanoma, todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog pareiškėjas turi galimybę pateikti naują prašymą mokesčių administratoriui, naudodamasis ta pačia procedūra. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismo sprendimas turi būti panaikintas vien Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, nes teismas neįvertino šiame ginče dėl teisės pareiškėjo pateiktų išsamių ir nuoseklių argumentų bei nurodytų faktų, o sprendime yra tik pakartoti atsakovo Sprendimo motyvai, neanalizuojant pareiškėjo argumentų (arba grindžiant išvadas netiksliais faktais ir neteisingu teisės aiškinimu).
26. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo vertinimu dėl PMĮ reikalavimo pritraukti lėšas iš nesusijusių asmenų, nurodo, kad rizikos ir privataus kapitalo subjekto bei jo investuotojų tapimas (buvimas) susijusiais asmenimis yra objektyviai neišvengiamas ir nuosekli rinkos praktika, kuri pradėjo formuotis dar iki 2017 m. (kuomet buvo priimtos atitinkamos rizikos ir privataus kapitalo subjektams skirtos PMĮ nuostatos), tebesitęsianti ir šioms nuostatoms įsigaliojus. Tai ir paties atsakovo pripažįstama kaip aplinkybė, kuri, taikant PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nustatytą lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų kriterijų, savaime nepaneigia galimybės taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte numatytos lengvatos. Priešingas vertinimas, t. y. lengvatos netaikymas dėl to, kad investuotojas dėl pačios savo investicijos tapo susijusiu su atitinkamu rizikos ir privataus kapitalo subjektu, pareiškėjo teigimu, paneigtų pačią lengvatą, niekaip neužtikrintų ir 2017 m. spalio 17 d. Aiškinamajame rašte dėl Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX- 675 2, 4, 5, 12, 17, 22, 30, 33, 46¹, 58 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projekto šiuo teisiniu reguliavimu siekiamų tikslų.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nurodo, kad visus rizikos ir privataus kapitalo investavimo kriterijus ir reikalavimus atitinkančių subjektų (kokia yra ir Bendrovė) atveju, investuotojų investavimo į rizikos ir privataus kapitalo subjektą būdas – tapimas jau įsteigto rizikos ir privataus kapitalo subjekto dalyviu ar buvimas tokio vienu iš steigėjų, savo esme yra tik forma, investavimo proceso įgyvendinimo mechanizmas, kuris, vadovaujantis MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalimi (kurioje jokie formos reikalavimai nėra nustatyti), lengvatos taikymo arba netaikymo neturėtų ir negalėtų nulemti. Reikalavimas dėl lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimo nėra ir negali būti aiškinamas kaip skirtas tokioms situacijoms atriboti, nes tai būtų neracionalu, nelogiška ir nepagrįsta, apmokestinimo teisiniuose santykiuose pirmenybę suteiktų ne pačių santykių turiniui ir esmei, bet jų formai. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės veikla (atlikta investicija į UAB „Interactio“ ir pasitraukimas iš jos ateinant naujiems, naują startuolio raidos etapą nusprendusiems finansuoti investuotojams) visiškai atitiko rizikos ir privataus kapitalo investicijos principus bei turinį, aiškinamajame rašte deklaruotus teisinio reguliavimo tikslus. Pareiškėjas pažymi, kad vien pats Subfondo dalyvavimas ir bendradarbiavimas su Bendrove investuojant į UAB „Interactio“ taip pat užtikrina, kad tai rizikos ir privataus kapitalo investicija, nes, prieš sudarydamas Investuotojų sutartį, Subfondas taip pat tikrina daug tokiai veiklai aktualių kriterijų. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovė nepriklauso jokiai įmonių grupei, nėra jokių požymių ar aplinkybių, kad Bendrovė vykdytų kokią nors privataus holdingo veiklą ar iš Bendrovės rizikos kapitalo investicijų sugeneruota grąža tektų netinkamiems subjektams (t. y. ne rizikos kapitalo investiciją per Bendrovę atlikusiems asmenims), taip pat kad lengvata, pritarus Bendrovės pateiktam PMĮ nuostatų aiškinimui, būtų pritaikyta pajamoms ne iš rizikos kapitalo investicijos į startuolį. Vien tai, kad pareiškėjo investuotojai Bendrovei lėšas perdavė jos steigimo metu (o ne, pavyzdžiui, iš karto po steigimo, įsigydami jos naujai išleidžiamas akcijas, ką investuotojai lygiai taip pat galėjo susitarti iki investicijos sutelkimo), pareiškėjo teigimu, negali paneigti jos kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto statuso PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies taikymo tikslais. Pareiškėjas nurodo, kad pats į UAB „Interactio“ atliktos investicijos (ir lėšų pritraukimo) laikinumas patvirtina, jog per Bendrovę investuotojai atliko būtent rizikos kapitalo investiciją.
28. Pareiškėjo teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybės dėl viešųjų lėšų pritraukimo nebuvo nurodytos mokesčių administratoriui teikiant prašymą pagal MAĮ 37¹ straipsnį, ir dėl to ginčo šioje dalyje nepagrįstai nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjo investicija į UAB „Interactio“ pritraukė ir Subfondo valdomų viešųjų lėšų investiciją, pats savaime lemia, jog Bendrovė atitinka rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoką. Tokį aiškinimą patvirtina PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies formuluotė. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo išvada, jog aplinkybės dėl viešųjų lėšų pritraukimo nebuvo nurodytos mokesčių administratoriui teikiant prašymą pagal MAĮ 37¹ straipsnį, teigia, kad jo santykių su Subfondu pobūdis ir Bendrovei patikėtas viešosios investicijos į UAB „Interactio“ būdas atitinka PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalies sąlygą dėl viešųjų lėšų pritraukimo, o atsakovo pozicija šiuo klausimu nepagrįsta.
Atsiliepimas
29. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
30. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad vienas iš PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nurodytų reikalavimų, specifiškai keliamų rizikos ir privataus kapitalo subjektui, yra tai, kad šio subjekto pritraukiamos lėšos, kurios investuojamos, turėtų būti gaunamos iš nesusijusių asmenų (imperatyvi sąlyga). Atsakovas vadovaujasi PMĮ 2 straipsnio 33 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.60 straipsnio 1 dalimi, 1.102 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 7, 38, 40 , 42, 45 straipsniais, pažymi, kad prašyme nurodytu atveju Bendrovė yra vienetas, o jos steigėjai yra jos akcininkai, kurie PMĮ tikslais laikomi šio vieneto (Bendrovės) dalyviais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad kartu su skundu teismui pateiktos 2019 m. kovo 14 d. Investuotojų sindikato akcininkų sutarties (kuri prašymo nagrinėjimo metu VMI nebuvo pateikta) 3.1 punkte nurodyta, jog Bendrovė yra steigiama akcininkų lėšomis į Bendrovės kapitalą investuojant 178 000 Eur sumą, akcininkams formuojant Bendrovės įstatinį kapitalą lygiomis dalimis (po 22 337,50 Eur), atitinkamai lygiomis dalimis įgyjant Bendrovės akcijas (po 12,5 proc.). Bendrovės Steigimo sutarties 1.2. punkte nurodyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas formuojamas iš įnašų už akcijas, kurias įsigyja steigėjai. Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas yra 178 696 Eur. Sutarties 4.3 punkte nurodyta apmokėjimo už akcijas tvarka. Atsakovas daro išvadą, kad, analizuojant ir vertinant PMĮ 2 straipsnio 30¹ punkte įtvirtintus kriterijus PMĮ 12 str. 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo apimtyje, Bendrovė ir jos dalyviai laikytini susijusiais asmenimis, atitinkamai, negali būti vertinama, kad Bendrovė laikinai lėšas pritraukė iš nesusijusių asmenų. Atsakovas nurodo, kad Bendrovės steigėjų įnašų sumokėjimas už Bendrovės akcijas (formuojant Bendrovės nuosavą kapitalą) negali būti laikomas lėšomis, kurias Bendrovė pritraukė tolimesnei investicijai iš nesusijusių asmenų.
Atsiliepimas
31. Atsakovas paaiškina, kad pagal savo esmę mokesčio lengvata yra tam tikra išimtis iš mokesčių mokėtojų lygybės bei mokesčio visuotinio privalomumo principų. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčio lengvata ir jos turinys negali būti aiškinami plečiamai. Lengvatas reglamentuojanti nuostata, turinti aiškias įstatymų leidėjo apibrėžtas jos taikymo ribas, nei ją aiškinant sisteminiu, nei kitais teisės aiškinimo ir taikymo metodais, negali būti taikoma teisiniams mokestiniams santykiams, kurie neatitinka tokios lengvatos įstatyme apibrėžtų taikymo sąlygų. Atsakovas daro išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Bendrovės steigėjų (akcininkų) į Bendrovės kapitalą įneštos lėšos PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintos lengvatos taikymo tikslais nelaikytinos atitinkančiomis PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nurodytoje rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvokoje imperatyviai įtvirtintos sąlygos dėl lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų, todėl Bendrovės pajamos iš UAB „Interactio“ akcijų pardavimo negali būti vertinamos kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto pajamos, kurioms būtų taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos. Atsakovas pabrėžia, kad ši faktinė aplinkybė lėmė VMI sprendimą nepritarti Bendrovės siūlomam PMĮ nuostatų taikymui būsimiems sandoriams.
32. Atsakovas pažymi, kad Bendrovė ir jos dalyviai laikytini susijusiais asmenimis, todėl negali būti vertinama, kad Bendrovė, įsigydama UAB „Interactio“ akcijų, lėšas akcijų įsigijimui laikinai pritraukė iš nesusijusių asmenų. Bendrovės steigėjų įnašų sumokėjimas už Bendrovės akcijas (formuojant Bendrovės nuosavą kapitalą) negali būti laikomas lėšomis, kurias Bendrovė pritraukė tolimesnei investicijai iš nesusijusių asmenų. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vienas iš PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos lengvatos taikymo kriterijų – PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje apibrėžtoje rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvokoje įvardintų sąlygų tenkinimas, ir viena jų, kurios netenkina pareiškėjas – lėšų pritraukimas iš nesusijusių asmenų. Atsakovas pažymi, kad subjektai, kurie laikinai pritraukia lėšas iš asmenų (investuotojų) ir kurie nėra susiję su pačiu subjektu, turi teisę naudotis PMĮ 12 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta lengvata. Reikalavimo pritraukti lėšas iš nesusijusių asmenų tokio ribojimo (susiejimo kriterijus) įtvirtinimas PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje, atsakovo teigimu, parodo įstatymo leidėjo valią taikyti lengvatą tik subjektams, kurie atitiks visus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintus reikalavimus (specifiškai apibrėžiant šių subjektų veiklos pobūdį), tokiu būdu aiškiai atskiriant / atribojant šiuos subjektus nuo kitų juridinių vienetų (pvz., kontroliuojančiųjų bendrovių – holdingų). Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas taikyti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtintą lengvatą neatsižvelgiant į PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintas rizikos ir privataus kapitalo subjektams taikomas imperatyvias sąlygas, yra nepagrįstas ir prieštarauja esminiams mokestinių lengvatų taikymo principams. Atsakovo teigimu, pareiškėjo argumentai, kad joks šiuo metu Lietuvoje veikiantis rizikos ir privataus kapitalo subjektas, kuris nėra kolektyvinio investavimo subjektas, realiai PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatyta lengvata pasinaudoti negalėtų, yra nepagrįstas.
33. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais dėl viešųjų lėšų pritraukimo, atsakovas atkreipia dėmesį, kad Bendrovės prašyme būsimąjį sandorį kvalifikuojančios aplinkybės bei pagrindiniai prašymą grindžiantys teiginiai ir argumentai nebuvo formuluojami veiklos dėl viešųjų lėšų pritraukimo apimtyje, t. y. pareiškėjas prašyme pritarimo, kurio pagrindu jis būtų laikomas subjektu, pritraukusiu ir viešąsias lėšas, neprašė. Iš pareiškėjo prašymo turinio ir pačios prašymo struktūros matyti, jog pareiškėjo prašymo 4, 5 puslapiuose aiškiai išskirtos formuluotės, kuriomis remiantis pareiškėjas grindžia savo prašymą, tiksliai nurodydamas, kad „Bendrovės pagrindinė veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitą vienetą – UAB „Interactio“, taip pat paaiškinta, kad Bendrovės į UAB „Interactio“ investuotos lėšos yra Bendrovės akcininkų į Bendrovės įstatinį kapitalą suneštos lėšos. Kitų investicijų ir apskritai pajamų Bendrovė nėra gavusi, be kita ko, konstatuojant išvadą, kad Bendrovė atitinka ir antrąją PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nurodytą sąlygą, kadangi Bendrovės vienintelė veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas. Kitokių PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje nurodytų sąlygų dėl lėšų pritraukimo, tarp jų ir dėl viešųjų lėšų pritraukimo, prašyme ir kartu su prašymu pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta. Kadangi pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu klausimo dėl viešųjų lėšų pritraukimo neformulavo, taip pat jokių dokumentų (sutarčių, susitarimų ar kt.), kuriais būtų grindžiamas toks pareiškėjo vertinimas kartu su prašymu nebuvo pateikęs, atsakovo vertinimu, nėra pagrįstas pareiškėjo teiginys, jog VMI nepagrįstai nevertino to, kad pareiškėjas pritraukė viešąsias lėšas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikta citata iš Bendrovės prašymo apie tai, kad investicija buvo atlikta su koinvesticiniu fondu, negali būti vertinama, kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad pareiškėjas pritraukė viešąsias lėšas, dėl ko tokia pareiškėjo veikla laikytina atitinkanti (išpildanti) viešųjų lėšų pritraukimo, įtvirtinto PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje, kriterijų / būtinąją sąlygą.
34. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo kartu su skundu teismui pateiktos 2019 m. kovo 14 d. Investuotojų sindikato akcininkų sutarties 9.1. punkte nurodyta, jog Bendrovė yra steigiama ir veiks tik tam, kad vykdytų griežtai apibrėžtą veiklą. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad Bendrovė yra tik priemonė akcininkams sutarties nustatyta tvarka atlikti investiciją, ją valdyti ir vėliau realizuoti (apibrėžti pareiškėjo tikslai). Jokios kitos veiklos, išskyrus investavimą į UAB „Interactio“ akcijas, pareiškėjas nevykdė ir nevykdo, tai pažymėjo teikdamas prašymą priimti įpareigojantį sprendimą. Iš pareiškėjo kartu su skundu teismui pateiktos 2019 m. balandžio 11 d. Investuotojų sutarties matyti, kad tokias lėšas pritraukė ne pareiškėjas, o kitas subjektas – Subfondas, kuris tapo UAB „Interactio“ akcininku, aiškiai išskiriant, kad kiekviena šalis atitinkamą savo investicijos dalį investuoja atskirai ir ne solidariai, atitinkamai investicija yra skirstoma į Subfondo investiciją ir investuotojo (pareiškėjo) investiciją (Bendrovės investicijos dalis sudaro 174 000 Eur, o Subfondo investicija sudaro 261 000 Eur). Atsakovas daro išvadą, kad šiuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos tik patvirtina, jog pareiškėjas buvo įsteigtas tik vienam investavimo sandoriui atlikti, pasitelkiant ne viešąsias, bet privačias akcininkų lėšas. Atsakovas neturėjo pagrindo sutikti, kad pareiškėjas atitinka alternatyvaus PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtinto kriterijaus, numatančio, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei pritraukia ir investuoja viešąsias lėšas, reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. 402-23, kuriuo nuspręsta nepritarti, kad Bendrovės būsimajam UAB „Interactio“ akcijų pardavimo sandoriui yra taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos, teisėtumo ir pagrįstumo.
36. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad UAB „Interactio“ akcijas įgijo Bendrovės dalyviai (akcininkai), pritarė VMI pozicijai, kad pareiškėjas lėšas pritraukė iš susijusių asmenų. Tai, kad Bendrovės steigimo metu akcininkai nebuvo susiję asmenys, teismo vertinimu, nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi Sprendimas priimtas dėl mokesčių teisės normų netaikymo įvertinus prašymo pateikimo ir būsimo sandorio sudarymo metu esamas faktines aplinkybes. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl viešųjų lėšų pritraukimo, kadangi šis aspektas nebuvo nurodytas mokesčių administratoriui teikiant prašymą pagal MAĮ 37¹ straipsnį.
37. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi teismas netinkamai aiškina ir Bendrovės atžvilgiu taiko sąlygų, kurias turi atitikti rizikos ir privataus kapitalo subjektas, turinį ir reikalavimą dėl nesusijusių asmenų. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad aplinkybės dėl viešųjų lėšų pritraukimo nebuvo nurodytos mokesčių administratoriui teikiant prašymą pagal MAĮ 37¹ straipsnį.
38. MAĮ 37¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Šiame prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą.
39. PMĮ 12 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad pelno mokesčiu neapmokestinamos kolektyvinio investavimo subjektų, rizikos ir privataus kapitalo subjektų pajamos, įskaitant dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, išskyrus iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar iš tų teritorijų gyventojų gautas bet kokias pajamas ir su investicijomis į tikslines teritorijas susijusias pajamas. Taigi šia nuostata buvo įtvirtinta atitinkama pelno mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis (MAĮ 2 str. 10 d.). Mokesčio lengvata gali būti pasinaudojama tik tenkinus visas įstatymo leidėjo nustatytas sąlygas. Pažymėtina, kad mokesčio lengvata ir jos turinys negali būti aiškinami plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2708/2011).
40. PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje pateikta rizikos ir privataus kapitalo subjekto sąvoka, nurodant, kad tai yra vienetas, kurio pagrindinė vykdoma veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitus vienetus, jei daugiau negu 70 procentų rizikos ir privataus kapitalo subjekto investicijų sudaro investicijos į vienetų, kurių vidutinis metinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 250 asmenų, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 50 milijonų eurų arba balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 milijonų eurų, nuosavybės vertybinius popierius ir (arba) konvertuojamąsias obligacijas, kaip ši sąvoka suprantama pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, neįtrauktus į prekybą reguliuojamoje rinkoje. PMĮ 2 straipsnio 33 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra vienetas ir jo dalyviai. Vieneto dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu (PMĮ 2 str. 6 d.).
41. Byloje nustatyta, kad Bendrovė įsteigta 2019 m. kovo 14 d. steigimo sutartimi. Bendrovės steigėjais ir akcininkais tapo septyni fiziniai asmenys ir vienas juridinis asmuo. Kiekvienas akcininkas valdo po 12,5 proc. Bendrovės akcijų. Steigimo metu už į Bendrovės kapitalą įneštas lėšas, iš viso 178 696 Eur, Bendrovė įsigijo naujai išleistų UAB „Interactio“ akcijų (3,39 proc.). Bendrovės akcininkai 2021 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą parduoti visas Bendrovei priklausančias UAB „Interactio“ akcijas. Šiam akcijų perleidimo sandoriui buvo prašomas pritarimas dėl PMĮ 12 straipsnio 5 punkto taikymo. Bendrovė kitos veiklos nevykdo, kito turto neturi.
42. Bendrovės steigimo sutartyje ir įstatuose numatyta, kad steigiama uždaroji akcinė bendrovė, ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – užsiimti bet kokia teisėta ūkine–komercine veikla, didinti akcininkų nuosavybės vertę, siekti pelno ir atstovauti bendrovės ir jos akcininkų interesams. Kaip matyti iš PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje pateikto rizikos ir privataus kapitalo subjekto apibrėžimo, pagrindinė tokio subjekto vykdoma veikla turi būti susijusi su laikinu lėšų iš nesusijusių asmenų ir (arba) viešųjų lėšų pritraukimu ir šių lėšų investavimu į kitus vienetus (esant atitinkamoms sąlygomis). Kaip matyti, Bendrovės steigimo dokumentuose nėra išskiriama tokio pobūdžio Bendrovės veikla. Be to, lėšos, kurias Bendrovė nusprendė investuoti į kitus vienetus, t. y. UAB „Interactio“ akcijas, buvo steigėjų įnašai Bendrovės steigimo metu. Tokie Bendrovės steigėjų įnašai už akcijas, kurias jie įsigyja ir iš kurių formuojamas Bendrovės įstatinis kapitalas (Bendrovės steigimo sutarties 1.2 p.) negali būti laikomi atitinkančiais lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų sampratą pagal PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalį. Nepaisant to, kad, kaip tvirtina pareiškėjas, Bendrovės akcininkai prieš jos įsteigimą nebuvo susiję asmenys, iš prašyme atsakovui apibūdinto būsimojo sandorio matyti, kad lėšos šiam sandoriui buvo pritrauktos iš Bendrovės akcininkų (jų į Bendrovės kapitalą įneštų lėšų), t. y. su Bendrove susijusių asmenų. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl lėšų pritraukimo iš nesusijusių asmenų ir pritartina pirmosios instancijos teismo bei atsakovo pozicijai, kad Bendrovės pajamos iš UAB „Interactio“ akcijų pardavimo negali būti vertinamos kaip rizikos ir privataus kapitalo subjekto pajamos, kurioms būtų taikomos PMĮ 12 straipsnio 5 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija taip pat atmeta pareiškėjo argumentus, kad joks šiuo metu Lietuvoje veikiantis rizikos ir privataus kapitalo subjektas, kuris nėra kolektyvinio investavimo subjektas, realiai PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatyta lengvata pasinaudoti negalėtų. Kaip minėta, mokesčio lengvata ir jos turinys negali būti aiškinami plečiamai, todėl siekiant pasinaudoti PMĮ 12 straipsnio 5 punkte nustatyta lengvata, turi būti pasirinkta tokia veiklos vykdymo forma, modelis ir turinys, kurie atitinka PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintas sąlygas.
43. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas turėjo vertinti alternatyvų PMĮ 2 straipsnio 30¹ dalyje įtvirtintą kriterijų, nustatantį, kad vienetas laikomas rizikos ir privataus kapitalo subjektu, jei į investuojamą subjektą pritraukia viešąsias lėšas. Kaip minėta, prašyme mokesčių mokėtojas turi tiksliai ir vienareikšmiškai apibūdinti būsimąjį sandorį, aplinkybes, su kuriomis pagal mokesčių įstatymus sietinas apmokestinimas, taikytinas mokesčių teisės aktų nuostatas ir pateikti kitą informaciją ir įrodymus, kuriais grindžia siūlomą mokesčių teisės aktų nuostatų taikymą (PMĮ 37¹ str. 1 d.). Įvertinus Bendrovės prašymą atsakovui, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, matyti, kad jame nėra jokių teiginių dėl pareiškėjo, kaip subjekto, pritraukusio viešąsias lėšas. Prašymo 2 lape užsimenama apie Koinvesticinį fondą tik nurodant, kad ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog Bendrovė rinkos dalyvių yra suvokiama kaip privataus ir rizikos kapitalo subjektas, jos veikla yra rizikos ir privataus kapitalo investicijų valdymas. Kadangi pareiškėjas prašyme atsakovui nenurodė teiginių dėl viešųjų lėšų pritraukimo, priešingai, prašyme akcentavo, kad Bendrovės pagrindinė veikla yra laikinas lėšų iš nesusijusių asmenų pritraukimas ir šių lėšų investavimas į kitą vienetą – UAB „Interactio“, kitų investicijų ir pajamų Bendrovė nėra gavusi, atmestini pareiškėjo argumentai, kad atsakovas turėjo vertinti, jog Bendrovė pritraukė viešąsias lėšas.
44. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
45. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic VS Syndicate“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.