Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1237-1052/2023, kuria atsakovo atskirasis skundas laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

8. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atskirasis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės, taip pat nustatyta CPK 5 straipsnyje, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-366-236/2016).

10. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 str.). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 1 d.). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d., 338 str.).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2023 m. sausio 17 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties. Teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovo 2023 m. sausio 17 d. pateiktą atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

12. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad atsakovas 2023 m. sausio 20 d. nutarties nėra gavęs, todėl negalėjo ją skųsti ar šalinti joje nurodytus trūkumus.

13. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis atsakovui buvo išsiųsta 2023 m. sausio 23 d. Byloje esanti AB „Lietuvos paštas“ pažyma patvirtina, kad 2023 m. sausio 20 d. nutartis atsakovui V. J. buvo įteikta pasirašytinai 2023 m. sausio 27 d. (CPK 123 str. 1 d., 124 str.1 d.).

14. Nustatytos aplinkybės rodo, kad apelianto teisės skųsti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ar šalinti joje nurodytus atskirojo skundo trūkumus nebuvo apribotos. Per teismo nustatytą terminą atsakovui atskirojo skundo trūkumų nepašalinus, nepateikus prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo 2023 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

15. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas yra LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemio naudotojas, jo paskyra EPP yra aktyvi, todėl turi galimybę susipažinti su elektroninės bylos medžiaga. Apeliantas, būdamas bylos šalimi, kuriai neabejotinai yra žinoma apie jo atžvilgiu vykstantį teismo procesą, turi pareigą domėtis bylos eiga ir savo teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 str. 5 d.).

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

17. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, todėl pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.