Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Kita pareiškėjos nurodoma priežastis, dėl kurios ji nepasiekė reikiamo gyvulių skaičiaus , - technikos įsigijimo ir lėšų trūkumas. Nesutinka su NMA Sprendimo teiginiu, kad pareiškėja 2016 metais gavo daugiau pajamų nei planuota, todėl galėjo įsigyti gyvulių. Nurodo, kad jei ir gavo daugiau pajamų, pajamos buvo būtinos technikai įsigyti ir būtinoms ūkio išlaidoms. Nurodo, kad vykdydama projektą pagal paraišką, pareiškėja negalėjo investuoti į galvijus, kadangi neturėjo visos reikiamos įrangos ir technikos, o taip pat pakankamai lėšų, kadangi 2016 m. gautos pajamos buvo būtinos technikai įsigyti, kurios daugumą nurodo įsigijusi tik 2016 m. antroje pusėje. Be to teigia 2017 m. toliau vykdžiusi projekto pagal 2015 m. birželio 29 d. paraišką investicinius pirkimus, investavusi į traktoriaus puspriekabę Umega PI20, gamyklinis Nr. UME0PT20CH0004318 ir traktoriaus puspriekabę Umega PI20, gamyklinis Nr. UME0PT20CH0004317 (II projekto dalis). Pagal UAB „Ispro“ 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą fakūrą Serija PRO Nr. 1390 ir 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PRO Nr. 1391 teigia sumokėjusi už puspriekabes 2017 m. kovo 22 d. 20 520 Eur, 2017 m. kovo 27 d. – 43 092 Eur, 2017 m. balandžio 4 d. - 80 Eur. Teigia planavusi iš pagal 2017 m. balandžio 6 d. pateiktą mokėjimo prašymą gautos paramos sumos grąžinti lėšas bankui, kuris žadėjo paskolinti pinigų gyvuliams pirkti, tačiau NMA nepagrįstai įtarus pažeidimus įsigyjant priekabas, paramos mokėjimas už projektą buvo sustabdytas ir NMA dalį paramos (34 321,36 Eur) už įsigytas puspriekabes sumokėjusi tik 2018 m. vasario 23 d. Kita paramos dalis (63 414,64 Eur) už techniką buvo išmokėta tik 2019 m. lapkričio mėn. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nutartimi patvirtintus, kad NMA taikyta sankcija dėl technikos nepagrįsta ir NMA įpareigojus iš naujo vertinti paraišką. Taigi, NMA laiku neišmokėjus visos pareiškėjai priklausančios paramos pagal paraišką ir mokėjimo prašymą, pareiškėja negalėjo grąžinti lėšų bankui ir gauti iš banko kitą paskolą gyvuliams įsigyti.

Be to, teigia ūkyje turėjusi kitų būtinų išlaidų ir finansinių įsipareigojimų: 2017 metais 132 447,73 Eur sumokėjusi bankams (grąžinusi paskolas, mokėjusi palūkanas ir kitus mokėjimus), daugiau nei 120 000 Eur reikalinga ūkio poreikiams (kurui, technikos remontui, darbuotojų darbo užmokesčiui, draudimams, sėkloms pirkti ir pan.). Be to, būtinas lėšų rezervas kreditams grąžinti. Pareiškėjos teigimu, iš šių aplinkybių matyti, kad net jeigu pareiškėja ir gavo daugiau pajamų, nei buvo planavusi, laiku negavusi paramos išmokos už įsigytą, neturėjo galimybės padengti skolos iš gautos paramos lėšų, gauti naują paskolą ar panaudoti gautų pajamų gyvuliams įsigyti. Taigi, pareiškėjos manymu, iš visų nurodytų aplinkybių matyti, jog ji negalėjo įsigyti daugiau gyvulių ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl patirtų nuostolių gyvuliams nugaišus, priverstinio jų skerdimo, ekologiškų gyvulių trūkumo; nuostolių dėl nenuimto derliaus buvus ekstremaliai situacijai dėl oro sąlygų; technikos trūkumo ir NMA laiku neišmokėtos paramos už įsigytą techniką bei papildomų lėšų nebuvimo.

Pažymi, kad iš naujo vertindama mokėjimo prašymą dėl paramos išmokėjimo už gyvulius ir priimdama Sprendimą, NMA pareiškėjos neprašė jokios papildomos informacijos. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo anksčiau nagrinėtoje byloje Nr. eI-2332-968/2018 buvo pateikti visi dokumentai, tačiau NMA vertino ne visus dokumentus, pasisakė ne dėl visų argumentų ir priėmė nepagrįstą Sprendimo dalį, kurioje pritaikė pareiškėjai 4 000 Eur sankciją.

Teigia negalėjusi įsigyti numatyto skaičiaus gyvulių dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl turi būti taikoma 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento 1974/2006 47 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią sankcijos netaikomos, jeigu įsipareigojimai nepasiekti dėl force majeure aplinkybių. Tuo pačiu teigia, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų ginčijamas tokių aplinkybių buvimas pareiškėjai negali būti taikoma sankcija ir pagal esamą teisinį reguliavimą. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių 178.1 ir 178.2 punktais ir teigia, kad NMA turi vertinti būtent ekonominį gyvybingumą apibūdinančius ir projekto priežiūros rodiklius ir pažymi, kad ne visas įsigytas galvijų kiekis nepakenkė jokiems kitiems pareiškėjos įsipareigojimams, ji įgyvendino ekonominio gyvybingumo reikalavimus, pasiekė projekto priežiūros rodiklius, vykdo veiklą, iš kurios gauna numatytas pajamas ir pelną, taigi nepažeidė Administravimo taisyklių 178.1 ir 178.2 punktuose nustatytų rodiklių. Be to, jos veiksmai nesukėlė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui.

Teigia, kad priimdama skundžiamą Sprendimą, privalėjo ištirti visas pažeidimo aplinkybes, nustatyti, ar dėl tokių veiksmų atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, tačiau to nevertino. Pareiškėja nurodo įgyvendinusi ekonominio gyvybingumo reikalavimus, pasiekusi projekto priežiūros rodiklius, vykdo veiklą, iš kurios gauna numatytas pajamas ir pelną, kas reiškia, jog paramos tikslai yra pasiekti, o formalus neatitikimas nepadarė jokių nuostolių nei nacionaliniam, nei Europos Bendrijų biudžetui.

Tuo pačiu nurodo, kad sankcija pritaikyta nesant teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – Sankcijų metodika) 27 punkte, kuriuo vadovaudamasi NMA pritaikė sankciją pareiškėjai, numatyta, jog taikoms sankcijos dydis paramos gavėjui, pažeidusiam kitus, nei šioje lentelėje nurodytus, Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų reikalavimus, kiek jie yra susiję su projekto įgyvendinimu, priklauso nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio, masto bei sunkumo. Teigia, kad NMA pritaikė sankciją pareiškėjai pagal Sankcijų metodikos 27 punktą, kuriame nenustatytas sankcijų dydis. Nurodo, kad sankcija turi būti numatyta NMA patvirtintame teisės akte. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 17 punkto nuostata ir teigia, kad NMA turėjo įvertinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėja negalėjo turėti numatyto gyvulių skaičiaus ir netaikyti sankcijos. Teigia, jog be teisinio pagrindo pritaikiusi 1 procento sankciją, NMA pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą įstatymo viršenybės principą ir 8 straipsnio 1 dalį.

Vertinant Projekto įgyvendinimo ataskaitą, nustatytas pažeidimas, t. y. pareiškėja nevykdė Paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų (nesilaikė Sutarties 3.1.15 punkto) ir nepasiekė Paraiškoje planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus: pagal Žemės ūkio informacijų ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas turėjo 56 galvijus: 4 pieninių veislių buliukus, 18 pieninių veislių telyčaičių, 34 pieninių veislių karves; galutinės ataskaitos pateikimo dieną, 2017 m. balandžio 6 d., – 52 galvijus: 4 pieninių veislių buliukus, 17 pieninių veislių telyčaičių, 31 pieninių veislių karvę, t. y. 2016 m. planuotas gyvulių kiekis nepasiektas ir iki galutinio mokėjimo prašymo ir galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos teikimo dienos. NMA, 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. KKL-1096(10.6.1E) prašė Pareiškėjos paaiškinti, kodėl nevykdo Sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Teigia, kad pareiškėja 2017 m. spalio 3 d. bei 2017 m. spalio 24 d. raštuose nurodė priežastis, dėl kurių ji nepasiekė planuoto gyvulių skaičiaus, t. y., kad 2016 metais planavo per du kartus iš viso įsigyti 80 (po 40) suaugusių galvijų iš Vokietijos, ir 2016 m. sausio mėn. įsigijo 32 karves, tačiau per porą mėnesių 6 karvės nugaišo. Tuo pačiu nurodė tų pačių metų birželio mėnesį papildomai įsigijusi 13 karvių, iš kurių per mėnesį krito 4 galvijai. Atsakovė teigia iš pareiškėjos prie 2017 m. spalio 24 d. rašto pateiktų dokumentų nustačiusi, kad 2016 m. pareiškėja neteko 14 galvijų (2 karvės nugaišo, 5 karvės buvo paskerstos priverstinai, 7 karvės išvežtos į skerdyklą dėl pastebėto itin didelio somatų kiekio piene; iki 2017 m. spalio 10 d. pareiškėja neteko 13 galvijų (5 karvės nugaišo, 8 karvės priverstinai išvežtos į skerdyklą). Teigia, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos ūkyje 2016 m. pabaigoje ūkyje turėjo būti 67 galvijai (81–14=67), tačiau Pareiškėja turėjo 56.

Nurodo, jog buvo įvertinta pareiškėjos informacija, susijusi su 2016 m. rudenį buvusiomis blogomis oro sąlygomis. Patikrinus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LHMT) internetiniame puslapyje esančią informaciją, nenustatyta, kad 2016 metų rugsėjo bei spalio mėnesiais kritulių kiekis buvo didesnis, nei ankstesniais metais. Teigia, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad nuostolius ji patyrė dėl buvusių blogų oro sąlygų. Tuo pačiu nurodo nustačiusi, kad pareiškėja 2016 m. birželio 6 d. pateiktoje tiesioginių išmokų paraiškoje Nr. 16-1011840061-1 (toliau – 2016 m. Paraiška) iš viso deklaravo 428,99 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 78,97 ha užsėti grikiais. Teikdama 2016 m. Paraišką ir prognozuodama ūkio gamybos apimtis, pareiškėja planavo, kad grikių derlingumas bus 0,85 t/ha. Atsižvelgiant į planuotas ūkio gamybos prielaidas, pareiškėja būtų prikūlusi 67 t (0,85 t x 78,97 ha) grikių ir gavusi apie 22 780 Eur pajamų (67 t X 350 Eur = 22 780 Eur). Atsakyme į paklausimą pareiškėja paminėjo netekusi trečdalio grikių derliaus, kas NMA skaičiavimais būtų apie 22 t, taigi galėjo būti prarasta apie 9 460 Eur pajamų. Tačiau pareiškėjos 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad ūkis gavo 312 253 Eur pardavimo pajamų, iš kurių – 244 492 Eur pajamos, gautos pardavus augalininkystės produkciją, kai pareiškėja prognozavo gauti 209 241 Eur pardavimo pajamų, iš augalininkystės – 90 854 Eur pajamų. Taigi, pareiškėja 2016 m. gavo pardavimo pajamų daugiau, nei prognozavo, todėl grikių derliaus dalies praradimas nepagrindžia nuosavų lėšų trūkumo, dėl kurių ji negalėjo įsigyti gyvulių.

Dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su lėšų skyrimu ūkio modernizavimui vykdyti, negalėjimu investuoti lėšų galvijams įsigyti ir paramos grąžinimo sustabdymo pažymi, kad 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas Nr. KKL-643(10.6.1E) „Dėl paramos skyrimo“, kuriame NMA prašė pateikti reikalingus dokumentus Sutarčiai parengti bei nurodyti mokėjimo prašymų pateikimo grafiką. Pareiškėja 2016 m. gegužės 9 d. gautame atsakyme nurodė pirmą mokėjimo prašymą pateiksianti iki 2016 m. rugsėjo 30 d., antrą mokėjimo prašymą - iki 2017 m. spalio 27 d. Taigi, kad 2016 m. gegužės 12 d. pasirašyta Sutartis, 2016 m. rugsėjo 16 d. - susitarimas Nr. 1, pagal kurį pareiškėja įsipareigojo pirmą mokėjimo prašymą pateikti iki 2016 m. lapkričio 30 d. Pareiškėja šį mokėjimo prašymas pateikė 2016 m. lapkričio 30 d., jame deklaravo įsigytas investicijas ir pateikė perdavimo–priėmimo aktus: traktorius Pareiškėjai perduotas 2015 m. rugpjūčio 21 d., teleskopinis krautuvas – 2016 m. rugsėjo 12 d., automatizuota melžimo sistema – 2016 m. birželio 30 d., sėjamoji – 2015 m. rugsėjo 3 d., plūgas – 2016 m. rugpjūčio 21 d., todėl pareiškėjos teiginį, kad ji dalį technikos ir įrangos įsigijo tik pačioje 2016 m. pabaigoje, laiko nepagrįstu, kadangi tik kai kurios investicijos įsigytos 2016 m. antroje pusėje Teigia, kad pareiškėja turėjo planuoti išlaidas taip, jog sugebėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Dėl pareiškėjos teiginių, susijusių su ekstremalia padėtimi Lietuvoje 2017 m. rudenį, su kuria pareiškėja sieja dalį nenuimto derliaus, dėl ko gavusi mažiau įplaukų, nei planavusi ir susidūrusi su nuosavų lėšų trūkumu galvijams įsigyti, nurodo, kad NMA 2017 m. spalio 16 d. prašė pareiškėjos pranešti datą, iki kurios įsipareigoja įsigyti verslo plane ir Paraiškoje nurodytą gyvulių skaičių. Teigia, jog pareiškėja 2017 m. spalio 24 d. raštu pranešė gyvulių kiekį numatanti didinti natūraliu prieaugiu, investuojant iš veiklos gautas pajamas, o pagerėjusios pieno kainos labai prisideda prie ūkio galimybių didinti gamybos pajėgumus, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir planuojanti Paraiškoje numatytus gyvulių kiekius pasiekti iki 2019 metų pabaigos, o esant galimybei - ir ankščiau.

Vadovaujasi Įgyvendinimo taisyklių 61, 62 punktų, Administravimo taisyklių 183, 188 punktų, Sankcijų metodikos 5 punkto, Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkto nuostatomis ir teigia, kad pažeidimas nėra sunkus, tačiau, pareiškėja jo 2016 ir 2017 m. neištaisė, taigi truko pakankamai ilgai, todėl pareiškėjai pritaikyta 1 procento nuo skirtos paramos (išmokėtos ir mokėtinos) sumos paramos dalies sumažinimo sankcija - 4 000 Eur.

Nepagrįstu laiko pareiškėjos teiginį dėl negalėjimo įsigyti gyvulių iš ūkininkų, kurie jų nepardavė ir savo teiginius grindžia).

Nepagrįstu laiko pareiškėjos teiginį dėl negalėjimo įsigyti gyvulių iš ūkininkų, kurį pareiškėja grindžia Lietuvos ūkininkų Valerijos B. Ž., K. G. bei P. R. paaiškinimais, kadangi pareiškėja savo 2017 m. spalio 3 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, jog planavo įsigyti galvijų iš Vokietijos, tačiau nepateikė jokių su šia aplinkybe susijusių argumentų.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad paramos tikslai yra pasiekti, o formalus neatitikimas jokiu būdu nepadarė jokių nuostolių nei nacionaliniam nei Europos Bendrijų biudžetui. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintus NMA nuostatus (toliau – Nuostatai) NMA funkcijos yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę; atsiskaito ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją (Nuostatų 9.16 punktas), todėl NMA negali šiuo atveju netaikyti pareiškėjai sankcijų ir skirti paramą jai nepasiekus Projekto rodiklių, taip sudarant pareiškėjai išskirtines teises. Teigia, kad Sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, apibūdinti pareiškėjos padaryti pažeidimai įgyvendinant Projektą bei taikoma sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui. Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimu, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėja 2015 m. birželio 29 d. pateikė Paramos paraišką, kuria prašė paramos projektui įgyvendinti. Paraiškos IX dalyje, kurią patikslinusi, pareiškėja nurodė prognozes, t. y. 2016 metais prognozavo auginti 81 galviją, 2017 metais – 112 galvijų. Prie Paraiškos pareiškėja pridėjo tipinį verslo planą, kuriame, be kita ko, nurodė kiekvienais metais planuojamas gauti pajamas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 4D-67 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Paramos investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles“ pareiškėja buvo patvirtinta paramos gavėja, o 2016 m. birželio 12 d. su NMA pasirašė Paramos sutartį, kurios 3.1.15 punkte pareiškėja įsipareigojo pasiekti verslo plane ir paraiškoje numatytą žemės ūkio naudmenų ir gyvulių kiekį.

Pareiškėja 2017 m. balandžio 6 d. Mokėjimo prašymu prašė išmokėti 101 736 Eur paramą, skirtą įsigytų puspriekabių finansavimui. NMA 2017 m. birželio 14 d. informavo pareiškėją, kad, vertinant jos Mokėjimo prašymą, nustatyti neatitikimai ir yra inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimu pranešė pareiškėjai, kad vietoj Mokėjimo prašyme nurodytos 101 736 Eur paramos sumos, jai skiriama 34 321,36 Eur parama.

Ginčas dėl NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimo buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eI-2332-968/2018) ir 2018 m. birželio 27 d. sprendimu NMA 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo panaikintas, atsakovė įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu (Paraiškos IX dalis).

Šioje byloje ginčijamas Sprendimas priimtas iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu ir, konstatavus, kad pareiškėja nesilaikė Sutarties 3.1.15 punkte prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nepasiekė planuoto gyvūnų skaičiaus, pareiškėjai skirta sankcija – 4 000 Eur (1 procentas nuo skirtos paramos sumos). Sprendime NMA nustatė, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus, tačiau turėjo būti 67 galvijas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 patvirtintos Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau - Sankcijų metodika), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) nuostatos.

Administravimo taisyklių 11.8 punkte NMA pavesta atlikti projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, patikras vietoje, vertinti projektų rizikingumą, priimti ir registruoti pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrinti paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Mokėjimo agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus), tirti pažeidimus, vertinti projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrinti paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams, prireikus taikyti priemones, skirtas paramos gavėjų atitikčiai projekto priežiūros rodikliams gerinti, prižiūrėti ir kontroliuoti šių priemonių įgyvendinimo eigą, užtikrinti, kad visi patikrinimai, nustatyti ES ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti. Pagal šių taisyklių 182 punkto nuostatą, netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Pagal 183 punkto nuostatas detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtinta sankcijų taikymo metodika ir atskirų Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 61 punktą netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Pagal šių taisyklių 62 punktą detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų metodikoje.

Sankcijų metodikos 27 punkte įtvirtinta, kad už pažeidimą, kai pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, vykdydamas projektą, padarė kitus Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų pažeidimus, taikomos sankcijos dydis priklauso nuo nustatyto pažeidimo pobūdžio, masto bei sunkumo. Panaši nuostata įtvirtinta ir Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte, pagal kurį sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.

Pareiškėja nesutinka su priimti Sprendimu keliais aspektais. Visų pirma teigia, kad atsakovė nevertino pareiškėjos įsigytų ir dėl įvairių priežasčių netektų galvijų skaičiaus. Teisėjų kolegija su šiuo pareikėjo argumentu nesutinka. Sprendime nurodyta, jog pareiškėja 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus, tačiau turėjo būti 67 galvijai ir pateiktas skaičiavimas, iš kurio matyti, kad atsakovė iš pareiškėjos planuoto 2016 m. auginti 81 galvijų skaičiaus atėmė 14 galvijų, kurių dėl įvairių priežasčių pareiškėja neteko, ir sprendė, kad pareiškėja 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo 56 galvijus, vietoje galimų turėti 67 galvijų. Taigi akivaizdu, kad atsakovė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji 2016 m prarado 14 galvijų, atsižvelgė.