- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- eI-2332-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00948-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Violeta Petkevičienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja I. R. kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-2332-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–15), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018-02-22 sprendimą Nr. KKL-234(10.6.1E) „Dėl suteikiamos paramos ir pritaikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – 2018-02-22 sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai visą likusią 67 414,64 Eur paramą pagal 2017-04-06 mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 (toliau – Mokėjimo prašymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė 2018-02-22 sprendimu pareiškėjai pritaikė sankcijas, nes: 1) pareiškėja už aukštesnę nei vidutinė rinkos kaina įsigijo traktoriaus puspriekabę Umega PI20, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Puspriekabė Nr. 1) ir traktoriaus puspriekabę Umega PI20, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Puspriekabė Nr. 2) (toliau – Pažeidimas Nr. 1); 2) pareiškėja nevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir nepasiekė 2015-06-29 paraiškoje Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 (toliau – Paraiška) planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus (toliau – Pažeidimas Nr. 2). Pareiškėja su 2018-02-22 sprendimu nesutinka, nes jis priimtas nenustačius faktinių aplinkybių, neištyrus visų įrodymų, netinkamai taikant teisės aktus ir prieštarauja teismų praktikai. Pareiškėja savo poziciją grindžia šiais argumentais:
2.1. Agentūra, nustatydama pareiškėjos įsigytų Puspriekabių Nr. 1 ir 2 (toliau – ir įranga, puspriekabės) vidutines rinkos kainas, rėmėsi tik vieno tiekėjo pateikta informacija, kas nesuderinama su termino „vidutinė rinkos kaina“ reikšme, nes vidutinė rinkos kaina – tai kelių pirkimo-pardavimo objektų kainų vidurkis, o, norint ją nustatyti, reikia įvertinti bent kelių tiekėjų analogiškos įrangos kainas. Net ir nustačius, kad Umega įranga, kaip tiekėjas, prekiauja tik viena įmonė, neaišku, kodėl Agentūra pareiškėjos įsigytos įrangos nepalygino su kitų tiekėjų analogiška įranga. Vertinant pareiškėjos įrangos vidutinę rinkos kainą, turi būti vertinama įsigytai įrangai analogiška (t. y. tokios pačios techninės specifikacijos) rinkoje esanti įranga. Pareiškėjos įsigytų puspriekabių techninės savybės išvardintos šios technikos pirkimo dokumentuose, Agentūra buvo informuota dėl ketinamų įsigyti puspriekabių Umega kainų ir kainą lėmusių techninių savybių. Agentūrai buvo pateikti kitų tiekėjų analogiškos įrangos su panašia technine specifikacija pasiūlymai, kuriuose viena puspriekabė kainuotų ne mažiau, nei sumokėjo pareiškėja. Pareiškėja ketinamos įsigyti žemės ūkio technikos kainą nurodė Paraiškoje, papildomus savo argumentus (t. y. kodėl pareiškėjai reikalingos būtent tokios puspriekabės) pareiškėja raštu nurodė Agentūrai, atsakydama į jos paklausimą. Minėtos priežastys buvo pripažintos pagrįstomis, nes Paraiška įvertinta kaip tinkama paramai gauti ir pasirašyta 2016-05-12 paramos sutartis Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 (toliau – Paramos sutartis). 2018-02-22 sprendime nurodyta puspriekabių „Umega“ kaina yra mažiausia pradinė puspriekabių kaina, kuri visiškai neatitinka Puspriekabių Nr. 1 ir Nr. 2 techninės specifikacijos.
2.2. Agentūra 2018-02-22 sprendime nurodė, kad pareiškėja nepasiekė Paraiškoje planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus, dėl ko jai taikoma paramos dalies sumažinimo sankcija, t. y. 1 proc. nuo skirtos paramos sumos, iš viso 3 359,44 Eur suma. Paraiškoje planuota, kad 2016 m. pareiškėjos ūkyje bus auginamas 81 galvijas, 2017 m. – 112 galvijų. Pareiškėja neneigia, kad Paraiškoje numatyto galvijų skaičiaus negalėjo pasiekti iki numatyto laikotarpio (2017-12-31 turėjo 56 galvijus), bet Agentūra visiškai nevertino šio įsipareigojimo neįgyvendinimo priežasčių ir netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl sankcijų. Pareiškėja, atsakydama į Agentūros paklausimus dėl 2016 ir 2017 metais nepasiekto Paraiškoje įsipareigoto skaičiaus nurodė, kad dėl itin blogų oro sąlygų dalis 2016 m. rudens derliaus nebuvo nuimta, ūkis patyrė nemažai nuostolių ir pritrūko nuosavų lėšų investuoti į likusią galvijų dalį. Dėl ekstremalios padėties Lietuvoje 2017 m. rudenį (dėl didelio kritulių kiekio) taip pat liko nenuimta dalis derliaus, dėl ko patirti didžiuliai nuostoliai. Kol buvo vykdomas projektas, pareiškėja negalėjo į galvijus investuoti ir dėl to, kad neturėjo visos reikiamos įrangos ir technikos. Agentūrai įtarus pažeidimus, kurie netgi nenustatyti, paramos mokėjimas už įsigytą žemės ūkio techniką sustabdytas, todėl pareiškėja neturėjo pakankamai lėšų gyvulių pirkimui. Pareiškėja, siekdama įgyvendinti visus įsipareigojimus, siekė papildomai įsigyti galvijų, tačiau dėl to, kad ūkis yra ekologinis, gyvulių pasiūla mažesnė, o kaina didelė. Nukrypimas nuo įsipareigojimų dėl galvijų skaičiaus nepriklausė nuo pareiškėjos valios (oro sąlygos, nuostoliai, galvijų kritimas ar būtinybė išvežti į skerdyklą). Vien dėl viešai paskelbtos ekstremalios situacijos (ypač Klaipėdos, Šilutės r., kur yra pareiškėjos dirbama žemė), Agentūra privalėjo atsižvelgti ir netaikyti sankcijų už ne visą kiekį įsigytų galvijų. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-04-21 įsakymu Nr. 3D-302 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2015 metų (toliau – Įgyvendinimo taisyklių 62 punktu, Agentūra pareiškėjai sankciją parinko, vadovaudamasi Žemės ūkio ministro 2014-12-04 įsakymu Nr. 3D-929 patvirtinta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos (toliau – Sankcijų metodika) 27 punktu, kuriame nėra nustatytas sankcijos dydis, jame Agentūra įpareigota sankcijas taikyti pagal savo patvirtintą tvarką. Vadinasi, norint taikyti sankciją, pirmiausiai ji turi būti numatyta Agentūros patvirtintame teisės akte. Tai reiškia, kad Agentūra pareiškėjai 1 proc. paramos dydžio sankciją taikė be teisinio pagrindo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinus objektyvumo ir lygiateisiškumo principus.
2.3. Vertindama pareiškėjos Mokėjimo prašymą, Agentūra padarė procedūrinių pažeidimų, šiurkščiai pažeisdama pažeidimo tyrimo ir 2018-02-22 sprendimo priėmimo terminus. Dėl išvardintų motyvų Agentūros 2018-02-22 sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, o atsakovės veiksmai nesuderinami su gero administravimo principu.
2.4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Taip pat pateikė papildomus argumentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Agentūra atsiliepime (e. bylos 4 t., b. l. 1–2[1]), su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad 2018-02-22 sprendime, priešingai nei teigia pareiškėja, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės dėl Paramos sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymo, nurodyti pareiškėjos atsakomybės atsiradimo pagrindai. Pateikdama Paraišką ir sudarydama Paramos sutartį, pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PR001 ,,Ūkio plėtra į pienininkystės veiklą“ (toliau – Projektas), nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Agentūra nurodo šiuos esminius nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentus:
3.1. Pareiškėja įsigijo puspriekabes, kurių techniniai rodikliai, lėmę aukštesnę kainą, yra papildomi ir specifiniai, todėl negali būti vertinami kaip universalūs. Šie techniniai reikalavimai nebuvo pateikti Konkurso kvietime bei neįvardinti puspriekabių Pirkimo-pardavimo sutartyse. Nepagrįstas pareiškėjos įsigytos įrangos palyginimas su kitų gamintojų puspriekabėmis, nes jų techniniai duomenys iš esmės skiriasi. Nepaisant to, kad vidutinė rinkos puspriekabių kaina nebuvo pagrįsta geresne kokybe, pareiškėja nusprendė ją įsigyti, prisiimdama riziką, kad sumokėta už puspriekabes kaina neatitiks Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų ir jos išlaidos nebus pripažintos tinkamomis finansuoti.
3.2. Atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus dėl susiklosčiusių ekstremalios situacijos – lietingo rudens, įtakojusio prastos kokybės derlių, dėl gyvulių praradimo, Agentūra 2017-11-21 rašte Nr. BRK-5941 „Dėl projekte numatytų įsipareigojimų vykdymo“ (toliau – 2017-11-21 raštas) įpareigojo pareiškėją tinkamai vykdyti Projektą bei papildomai įsigyti visą gyvulių skaičių, numatytą verslo plane ir Paraiškoje, t. y. iki 2017-12-31 turėti ne mažiau kaip 112 galvijų, iš jų 80 karvių. Tačiau pareiškėja šio Agentūros nurodymo neįvykdė ir neturėjo įsipareigoto galvijų skaičiaus. Pareiškėja įgyvendino Projektą su tikslu užsiimti žemės ūkio verslu, vystant pienininkystę, todėl, prisiimdama įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, ji privalėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, įvertinti planuojamas veiklos rizikas, atsižvelgiant į galimą ekonomikos nestabilumą, neigiamus pasiūlos ir paklausos aspektus, o taip pat į rizikas, susijusias su gamtinių reiškinių poveikiu žemės ūkiui. Pareiškėja Paraiškoje galimai nurodė nepagrįstus (neįgyvendinamus) rodiklius, o tokia situacija gali būti vertinama kaip nepagrįsto pranašumo įgijimas prieš kitus pareiškėjus, teikusius paraiškas pagal šią Kaimo plėtros programos priemonę. Projekte numatytas galvijų skaičiaus rodiklis nebuvo pasiektas du metus iš eilės, o nepasiekimo priežastys vertintinos kaip natūralios bandos formavimo problemos. Pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių šiai padėčiai ištaisyti per ilgą laiką bei jos neištaisė per Agentūros nurodytą terminą. Pareiškėja numatytų laikomų gyvulių skaičiaus rodiklio nepasiekė ne dėl force majeure (lot. k. nenugalima jėga) ar kitų išimtinių aplinkybių, todėl negali būti taikomos teisės aktuose nustatytos išimtys, kai sankcijos pareiškėjams dėl įsipareigojimų nevykdymo neskiriamos.
3.3. Teismo posėdyje Agentūros atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl 2018-02-22 sprendimo, kuriuo Agentūra nusprendė pareiškėjai taikyti paramos sumažinimo sankcijas, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėja 2015-06-29 pateikė Paraišką (e. bylos 4 t., b. l. 61–97), kuria prašė paramos Projekto įgyvendinimui. Paraiškoje kaip tinkamas finansuoti išlaidas pareiškėja nurodė puspriekabės silosui (pirkimo suma 102 600 Eur) ir puspriekabės mėšlui (102 600 Eur) įsigijimą. Paraiškos IX dalyje, kurią patikslino (taip pat žr. e. bylos 1 t., b. l. 119–129), nurodė, kad 2016 metais prognozuoja turėti 81 auginamų gyvūnų, 2017 metais – 121 gyvūną. Prie Paraiškos pareiškėja pridėjo tipinį verslo planą, prekių tiekėjų tris komercinius pasiūlymus, pagrindžiančius tinkamų finansuoti išlaidų vertę. Pareiškėja su Agentūra 2016-05-12 pasirašė Paramos sutartį (e. bylos 4 t., b. l. 53–58), kurios 2.7.2. punkte nustatytas antrosios paramos dalies dydis (iki 101 736 Eur) ir išmokėjimo sąlygos (investicijos, kurioms skirta parama). Pareiškėja 2017-04-06 pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti 101 736 Eur paramą, skirtą įsigytų puspriekabių finansavimui. Agentūra 2017-06-14 informavo pareiškėją, kad, vertinant jos Mokėjimo prašymą, nustatyti neatitikimai ir yra inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas (e. bylos 1 t., b. l. 37–38).
5.2. Agentūra priėmė skundžiamą 2018-02-22 sprendimą, kuriuo informavo pareiškėją, kad vietoj Mokėjimo prašyme nurodytos 101 736 Eur paramos sumos jai skiriama 34 321,36 Eur parama. Agentūra 2018-02-22 sprendime, be kita ko, nurodė, kad: pagal Įgyvendinimo taisyklių 29.2 punktą, tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos suplanuotos, pagrįstos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti; Agentūra kreipėsi į Umega įranga prekiaujančią UAB „Konekesko“ ir pagal šios įmonės pateiktus duomenis nustatė, kad Puspriekabės 2 vidutinė rinkos kaina yra 33 000 Eur be PVM (pareiškėjos nurodyta kaina yra 102 600 Eur), Puspriekabės 1 – 43 000 Eur be PVM (pareiškėjos nurodyta kaina yra 102 000 Eur); pareiškėja įsigytų investicijų vidutinę rinkos kainą viršijo 129 200 Eur be PVM; vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 182 punktu, Įgyvendinimo taisyklių 61 punktu, pareiškėjai, netinkamai įgyvendinančiai projektą, gali būti skiriama viena iš sankcijų – paramos sumažinimas; atsižvelgiant į paramos intensyvumą ir Sankcijų metodiką, pareiškėjai pagal Mokėjimo prašymą parama sumažinta 64 055,22 Eur. Taip pat 2018-02-22 sprendime Agentūra įvertino pareiškėjos Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 (toliau – Projekto ataskaita), nustatė, kad pareiškėja 2016 ir 2017 metais nevykdė Paraiškoje nurodytų įsipareigojimų dėl planuoto auginamų gyvūnų skaičiaus (Paraiškos IX dalis), konstatavo, kad šie rodikliai pasiekti ne dėl force majeure ar išimtinių aplinkybių, ir, be kita kol, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 61, 62 punktais, Sankcijų metodikos priedo 27 punktu, pareiškėjai pritaikė 1 proc. dydžio sankciją nuo skirtos paramos sumos – 3 359,44 Eur. Agentūra 2018-02-22 sprendime pacitavo teisės aktus ir jų punktus, kuriais vadovavosi taikydama sankcijas ir nurodė jo apskundimo tvarką.
6. Pareiškėja teigia, kad 2018-02-22 sprendimas yra neteisėtas, neapgrįstas ir nemotyvuotas, nes Agentūros išvada, jog pareiškėja įsigijo žemės ūkio techniką aukštesnėmis nei vidutinėmis rinkos kainomis padaryta apklausus vieną tiekėją ir neatsižvelgiant į įsigytų puspriekabių techninę specifikaciją, o sankcija dėl nepasiekto auginamų gyvūnų skaičiaus skirta neįvertinus šio įsipareigojimo neįgyvendinimo priežasčių, netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas dėl sankcijų. Agentūra teigia, kad pareiškėja įsigijo puspriekabes, turinčias specifinių, ne universalių techninių savybių, kurie Konkurso kvietime nebuvo įvardinti, pirkdama šią techniką privalėjo įvertinti pasiūlyme nurodytos kainos pagrįstumą ir prisiimti riziką tuo atveju, jei ji viršija vidutinę rinkos kainą, nes tokios išlaidos negali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Paramos sutartyje imperatyviai nurodyta, kad pareiškėja privalo Projektą įgyvendinti taip, kad būtų pasiekti Paraiškoje nurodyti įsipareigojimai, tačiau pareiškėja įsipareigotų auginamo gyvūnų skaičiaus neturėjo nei 2016 metais, nei 2017 metais, o tai vertintina, kad pareiškėja ilgą laiką nesiėmė priemonių įsipareigotam gyvulių skaičiui pasiekti.
7. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse.
7.1. Paraiškos pateikimo metu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 29 punkte buvo įtvirtinta, kad tinkamos finansuoti išlaidos yra būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos paraiškoje, realiai suplanuotos ir neviršijančios vidutinių rinkos kainų. Šių taisyklių 54 punkte nustatyta, kad mokėjimo prašymai vertinami Administravimo taisyklių nustatyta tvarka.
7.2. Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi Mokėjimo prašymo pateikimo dieną) 10.9. punkte nustatyta, kad Agentūra, be kitų funkcijų, atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose ir kasmetiniuose prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams. Šių taisyklių 182 punkte nurodyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos sumažinimas, paramos teikimo sustabdymas ir (arba) nutraukimas, sutarties nutraukimas ir (arba) reikalavimas grąžinti visą ar dalį sumokėtos paramos; apribojimas teikti paraiškas; kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 61 punkte. Administravimo taisyklių 236 punkte nustatyta, kad Agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių taisyklių VIII skyriuje III skirsnyje (t. y. 182–184 punktuose) nustatytas sankcijas.
8. Sistemiškai aiškinant minėtų taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Agentūrai suteiktos plačios paramos gavėjų vykdomų projektų priežiūros funkcijos, o pastaroji, nustačiusi pažeidimus įgyvendinant paramos lėšomis finansuojamus projektus, pareiškėjams (paramos gavėjams) taiko teisės aktuose nustatytas sankcijas. LVAT suformuluotoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (lot. k. be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., LVAT 2014-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).
9. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).
10. Iš 2018-02-22 sprendimo turinio matyti, kad Agentūra vertino pareiškėjos Mokėjimo prašymą ir nusprendė, jog pareiškėja Puspriekabes Nr. 1 ir 2 „Umega“ įsigijo aukštesnėmis nei vidutinės rinkos kainomis. Šiame individualiame administraciniame akte ginčijamu klausimu nurodyta, kad Agentūra kreipėsi į „Umega“ produkcijos oficialaus atstovo nurodytą įmonę UAB „Konekesko Lietuva“, kuri informavo Agentūrą, kad puspriekabės „Umega“ su mėšlo iškratymo volais vidutinė rinkos kaina yra 43 000 Eur be PVM, puspriekabės „Umega“ su perkrovimo sraige žaliai masei vidutinė rinkos kaina yra 33 000 Eur be PVM. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (e. bylos 1 t., b. l. 233–237) patvirtina, kad iki pareiškėjos patvirtinimo paramos gavėja ji teikė Agentūrai paaiškinimus dėl puspriekabių įsigijimo pagrindimo. Mokėjimo prašymo vertinimo metu UAB „Ispro“ (įmonė, iš kurios pareiškėja įsigijo puspriekabes Projekto įgyvendinimui) Agentūrai 2017-05-22 pateikė rašytinius paaiškinimus dėl šių puspriekabių komplektacijos ir kainos (e. bylos 4 t., b. l. 12–24). Ginčo nėra, kad Agentūra turėjo AB „Lytagra“ 2017-05-21 komercinius pasiūlymus apie kito gamintojo techniką, kuri, kaip teigia pareiškėja, savo techniniais parametrais lygiavertė pareiškėjos įsigytoms „Umega“ puspriekabėms. Tačiau šios informacijos Agentūra, konstatuodama pareiškėjos padarytą pažeidimą, 2018-02-22 sprendime niekaip nevertino ir neanalizavo, o iš UAB „Konekesko Lietuva“ gautos informacijos nelygino nei su puspriekabių „Umega“ pirkimo dokumentuose (žr. e. bylos 4 t., b. l. 108–111, 115–118) nurodyta informacija, nei su pareiškėjos tiekėjos UAB „Ispro“ pateiktais paaiškinimais. Agentūros 2018-02-22 sprendimo trūkumu laikytina ir tai, kad pareiškėjos įsigytos žemės ūkio technikos kainą Agentūra vertino atsižvelgdama tik į vieno tiekėjo pateiktą informaciją. Teismo vertinimu, išdėstyti argumentai yra pakankami išvadai, kad Agentūros 2018-02-22 sprendimas, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi Įgyvendinimo taisyklių 29.2 punkto pažeidimą (t. y. už puspriekabes sumokėjo didesnę, nei vidutinę rinkos kainą) negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu VAĮ 8 straipsnio prasme. Todėl darytina išvada, kad sankcija už aptartą pažeidimą pareiškėjais paskirta nepagrįstai. Šiuo atveju Agentūros argumentai, nurodyti atsiliepime, nelaikytini individualaus administracinio akto motyvais. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).
11. Dėl esminių motyvų trūkumų taip pat negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta 2018-02-22 sprendimo dalis, kuria Agentūra nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją dėl Paraiškoje įsipareigoto auginamų gyvūnų skaičiaus nepasiekimo. Pareiškėja neginčija, kad 2016–2017 metais neturėjo prognozuoto auginamų gyvūnų skaičiaus, t. y. neginčija, kad pažeidė Paramos sutarties 3.1.15 punktą, kuriuo įsipareigojo pasiekti auginamų gyvulių ir žemės ūkio naudmenų kiekį, nurodytą verslo plane ir Paraiškoje. Atsakovė šią 2018-02-22 sprendimo dalį, be kita ko, grindė Įgyvendinimo taisyklių 61 punktu, 62 punktu (jame nurodyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatyta Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikoje), Sankcijų metodikos priedo (juo patvirtintas sankcijų dydžių, kai nustatyti pažeidimai dėl reikalavimų ir įsipareigojimų nesilaikymo pagal Lietuvos Kaimo Plėtros 2014–2020 metų programos priemones, sąvadas) 27 punktu.
12. Sankcijų metodikos 5 punkte nurodyta, kad sankcijos dydžiai yra nustatyti Metodikos priede. Tais atvejais, kai Sankcijų metodikos priede yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Pažeidimo reikšmingumas visų pirma priklauso nuo jo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į nepaisytų įsipareigojimų ar pareigų tikslus. Pažeidimo mastas pirmiausia priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė nuo laiko, kurį trunka jo poveikis, arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis. Pažeidimų tyrimo, nustatymo, sprendimų dėl sankcijų priėmimo tvarka nustatyta Žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėse (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės). Šios metodikos 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių, sankcijos netaikomos, o 10 punkte išvardinta, kokios aplinkybės priskiriamos išimtinėmis aplinkybėmis.
13. Byloje esantys raštiniai įrodymai (e. bylos 4 t. b. l. 47–50) patvirtina, kad pareiškėja kelis kartus teikė paaiškinimus (kartu su pagrindžiančiais dokumentais) dėl nepasiektų Projekto rodiklių ir nurodė priežastis, kodėl jai nepavyko 2016–2017 metais turėti prognozuotą auginamų gyvūnų skaičių. Nors 2018-02-22 sprendime atsispindi duomenys, susiję pareiškėjos ir atsakovės bendravimu dėl nepasiekto auginamų gyvūnų skaičiaus, tačiau nėra pateikta jokio pareiškėjos nurodytų priežasčių vertinimo, atsižvelgiant į Sankcijų metodikos 5 punkto nuostatas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad Sankcijų metodikos 5 punkte įtvirtinta blanketinė norma į Pažeidimų administravimo taisykles, kurių 17 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Pareiškėjos veiksmų vertinimas pagal šiuos kriterijus 2018-02-22 sprendime taip pat neatliktas.
14. LVAT praktikoje VAĮ 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., 2017-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
15. Įvertinęs Agentūros 2018-02-22 sprendimo aptartos dalies turinį byloje nustatytų aplinkybių, aptarto teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad Agentūra 2018-02-22 sprendime privalėjo įvertinti pareiškėjos galimai padarytą pažeidimą dėl įsipareigoto gyvūnų skaičiaus nelaikymo ne vien formaliais pagrindais, bet ir atsižvelgdama į Pažeidimo administravimo taisyklėse, Sankcijų metodikoje įtvirtintus kriterijus, juos susieti su pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai jas teisiškai kvalifikuoti. Dėl aptartų motyvų Agentūros 2018-02-22 sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Agentūros 2018-02-22 sprendimą tenkintinas, o Agentūra įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjos Mokėjimo prašymą ir Projekto ataskaitą. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti Agentūrą jai išmokėti visą Mokėjimo prašyme nurodytą paramos sumą. Šiuo atveju pažymėtina, kad teisės aktai nesuteikia teisės teismui priimti sprendimus už viešojo administravimo subjektus, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjai jos nurodyto dydžio paramą netenkintinas. Kartu paminėtina, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
17. Pareiškėja teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 2 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas kartu su šias išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (e. bylos 5 t., b. l. 131–134). Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kadangi pareiškėjos skundas iš esmės tenkinamas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas jos naudai, todėl teismas pripažįsta, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu kartu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, apskaičiuodamas pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgs į atstovo veiksmus, kurių atlikimas pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2018-03-01 sudarė atstovavimo sutartį kuria pavedė advokatei L. G. atstovauti pareiškėją teisme, ginčijant Agentūros 2018-02-22 (e. bylos 1 t., b. l. 16). Pareiškėjos atstovės pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitas ir mokėjimo pavedimas patvirtina, kad prašomą priteisti teisinių paslaugų kainą (2 000 Eur) sudaro skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui surašymas ir pareiškėjos atstovavimas byloje.
20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas koeficientas (2,5) už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį; šių rekomendacijų 8.19 punkte nustatytas koeficientas (0,1) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teismo posėdžio laikas minutėmis apvalinamas iki pilnos valandos (30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda).
21. Nagrinėjamu atveju skundas teismui buvo surašytas 2018-03-12, t. y. 2018 metų I ketvirtį, todėl už skundo surašymą mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant į 2017 m. trečiojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 850,80 Eur, didžiausias galima už skundo surašymą priteistina suma 2 127 (2,5 x 850,80) Eur. Teismo posėdis vyko 2018-06-07, todėl už dalyvavimą teismo posėdyje mokestis skaičiuojamas atsižvelgiant atitinkamai į 2017 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 884,80 Eur. Teismo posėdis, truko 33 minutes, todėl už atstovavimą šiame teismo posėdyje maksimali priteistina suma yra 88,48 Eur (884,80 x 0,1 x 1). Pareiškėjos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijomis galimų priteisti sumų, todėl visos bylinėjimosi išlaidos (2 000 Eur) iš Agentūros priteistinos pareiškėjos naudai. Taip pat pareiškėjai iš Agentūros priteistinas jos sumokėtas 22,50 Eur dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos I. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-02-22 sprendimą Nr. KKL-234(10.6.1E) „Dėl suteikiamos paramos ir pritaikytos sankcijos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017-04-06 mokėjimo prašymą Nr. 17VM-KL-15-1-05198-MP002 ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos Nr. 17VM-KL-15-1-05198-PI001 dalį dėl įsipareigojimų, susijusių su auginamų gyvūnų skaičiumi, vykdymu (Paraiškos IX dalis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2 022,50 Eur (du tūkstančius dvidešimt du eurus, penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.