- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- 1A-99-64-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Sofija Kručinė
- Kategorijos
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-64/2009 m.
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.1.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.2.4.7.; 2.4.9.
2009 m. balandžio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 4 d. areštu 40 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2008-05-25 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą nukentėjusiajai E. A. priklausantį turtą - 200 Lt vertės automagnetolą „Philips".
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendį: J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir todėl nepagrįstai perkvalifikavo J. S. nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 178 str. 4 d. Neteisingai kvalifikavęs nusikalstamą veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d., teismas paskyrė J. S. arešto bausmę, todėl nuosprendis keistinas. Teismas konstatavo, kad vagystės faktas įrodytas ir kad J. S. į kambarį bendrabutyje pateko neteisėtai. Tačiau kvalifikuojant veiką, būtina nustatyti visas jos sudedamąsias dalis: objektą ir objektyvinę pusę, subjektą ir subjektyvinę pusę. Šiuo atveju yra itin svarbus nusikalstamos tyčios atsiradimo momentas. J. S. nurodė, kad mintis pagrobti svetimą turtą kilo jau patekus į kambarį, kuriame, kaip jis galvojo, turėjo būti jo pažįstama mergina. Ši jo versija nėra paneigta. Priešingai, ta aplinkybė, jog jis ateidamas į bendrabutį užsiregistravo ir paliko savo asmens dokumentą, patvirtina, kad tikslo vogti iki to momento nebuvo. Nepaneigtas ir J. S. teiginys, kad automagnetolą jis pasiėmė ir išsinešė, kad mergina, kurios aplankyti atėjo, jo ieškotų ir jie taip susitiktų. Tačiau tolesni veiksmai parduodant automagnetolą rodo, kad veika perauga į nusikalstamą, nes svetimas turtas realizuotas be savininko žinios ir sutikimo. J. S. versiją dėl noro pasisavinti svetimą turtą atsiradimo momento patvirtina ir aplinkybė, jog kambaryje buvo keletas žymiai vertingesnių daiktų, tačiau jų kaltinamasis neėmė. Šie nuosprendyje išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos taikant įstatymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose" 15 punkte yra apibrėžta įsibrovimo sąvoka: įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą. Patalpa laikytinas ir statinys, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi, todėl bendrabučio kambarys, į kurį įsibrovė J. S., BK 178 str. 2 d. prasme yra patalpa. Tai, kad vagystės metu, kaip nurodo kaltinamasis, kambario durys buvo neužrakintos, neturi reikšmės J. S. veikos teisiniam vertinimui. Šį jo teiginį paneigia 2008-05-26 apžiūros protokolas, kuriame aprašyta įvykio vieta bendrabutyje (duomenys neskelbtini) kambario aplinka, taip pat nukentėjusiosios E. A., liudytojų J. C., S. L. parodymai. J. S. žinojo, kad butas priklauso svetimam asmeniui, suprato, jog jis neturi teisės į šią patalpą įeiti be savininko leidimo ir neturi teisės į ten esantį turtą. J. S. pateko į kambarį be savininko leidimo ar sutikimo, t.y. pateko į patalpą slapta ir neteisėtai, tai, kad jis ėjo aplankyti pažįstamos merginos, jo patekimo į šį kambarį nedaro teisėtu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas kasacine tvarka, kuriose kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas įsibrovimas į patalpą, yra pasisakęs dėl reikšmingų aplinkybių nustatant kvalifikuojantį požymį - įsibrovimą į patalpą. Nusikalstama veika kvalifikuojama kaip įsibrovimas į patalpą ir tuomet, kai į patalpą patenkamą įėjus pro neužrakintas duris, tačiau padarius tai be nukentėjusiųjų leidimo ar sutikimo, taip pat patekus į patalpą nesant jokių kliūčių - pro neužrakintas duris, atvirą langą ar panašiai (2005-10-11 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-499/2005; 2006-11-28 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-824/2006; 2007-02-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-153/2007). Teismas motyvavo, kad J. S. sugalvojo aplankyti pažįstamą merginą, nuėjo į kambarį kuriame, neva, ji gyveno, durys buvo neužrakintos, atėjus į kambarį jam kilo mintis užvaldyti svetimą turtą. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas kasacine tvarka yra pasisakęs, kad, nustatant veikos objektyviosios pusės požymį, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ta aplinkybė, kad patalpos durys buvo neužrakintos; veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškusi staiga atsiradusia tyčia, nors ir nenustatyta, kad tarp nusikalstamo ketinimo pagrobti svetimą turtą atsiradimo ir jo realizavimo būtų praėjęs tam tikras laiko tarpas (2005-11-29 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-617/2005). Visos anksčiau išdėstytos aplinkybės, turinčios reikšmės J. S. nusikalstamos veikos teisiniam įvertinimui bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. S. įsibrovė į kambarį, t.y. į jį pateko slapta ir neteisėtai. Įsibrovęs į patalpą J. S. pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 200 Lt vertės turtą, todėl J. S. veika atitinka visus LR BK 178 str. 2 d. numatytus nusikalstamos veikos požymius. Be to, teismas, konstatuodamas, kad J. S. į kambarį bendrabutyje pateko neteisėtai, neišsprendė kaltinamojo atsakomybės pagal LR BK 165 str., klausimo.
Taip pat skunde nurodo, kad pripažinus J. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., ir įvertinus LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes reikšmingas nustatant bausmės dydį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis žemesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. J. S. šioje byloje nagrinėjamą vagystę padarė teistumui neišnykus, todėl pagal LR BK 27 str. yra recidyvistas, taip pat J. S. yra baustas administracine tvarka. Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdyta tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, esant vienai lengvinančiai aplinkybei, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl J. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1, 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl, nepagrįstai J. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo kaip baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.
LR BPK 20 str. 5 d. nurodo, kad teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis ir netinkamai įvertino nuteistojo J. S. parodymus dėl tyčios pavogti magnetolą. Teismo nuosprendyje nurodyta prieštaringą išvadą dėl nuteistojo patekimo į bendrabučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad vagystės faktas įrodytas ir kad J. S. į kambarį bendrabutyje pateko neteisėtai, tačiau teismo argumentai dėl audiomagnetolos vagystės nurodo į tai, jog tikslas pavogti daiktą nuteistajam kilo jau būnant minėtame kambaryje, t.y. teismas neigė J. S. neteisėtą patekimą į bendrabučio kambarį, iš kurio pavogė tik vieną konkretų nukentėjusiajai priklausantį daiktą, kurį vėliau pardavė. Aplinkybes, jog bendrabučio budėtojai perspėjus, kad iš bendrabučio negalima išsinešti daiktų ir paprašius pakviesti merginą, nuteistasis palikęs savo dokumentą, pasišalino iš bendrabučio, rodo, kad nuteistasis neturėjo tikslo minėto daikto grąžinti savininkei. Be to, nuteistasis bendrabučio budėtojai nurodė einąs pas pažįstamą merginą, gyvenančią kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodė nei merginos konkretaus vardo, nei pavardes, taip pat niekaip jos neapibudino ir nepaaiškino, kodėl merginos ieškojo kitame kambaryje - (duomenys neskelbtini), į kurį jis ir įsibrovė. Iš karto nuteistajam J. S. pasišalinus iš bendrabučio, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atlikę įvykio vietos apžiūrą nustatė, kad bendrabučio kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duryse užfiksuotos laužimo žymės. J. S. žinojo, kad butas priklauso svetimam asmeniui, suprato, jog jis neturi teisės į šią patalpą įeiti be savininko leidimo ir neturi teisės į ten esantį turtą. Visos šios paminėtos aplinkybės rodo, kad į bendrabučio kamabarį Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistasis J. S. pateko be savininko leidimo ar sutikimo, t.y. pateko į patalpą slapta ir neteisėtai, tai, kad jis ėjo aplankyti pažįstamos merginos, jo patekimo į šį kambarį nedaro teisėtu. Pagal teismų praktiką, įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą Nusikalstama veika kvalifikuojama kaip įsibrovimas į patalpą ir tuomet, kai į patalpą patenkamą įėjus pro neužrakintas duris, tačiau padarius tai be nukentėjusiųjų leidimo ar sutikimo, taip pat patekus į patalpą nesant jokių kliūčių - pro neužrakintas duris, atvirą langą ar panašiai. Patalpa laikytinas ir statinys, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi, todėl bendrabučio kambarys, į kurį įsibrovė J. S., BK 178 str. 2 d. prasme yra patalpa. Tai, kad vagystės metu, kaip nurodo kaltinamasis, kambario durys buvo neužrakintos, neturi reikšmės J. S. veikos teisiniam vertinimui. Taip pat veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir subjektyviosios pusės požymis - kaltė pasireiškusi staiga atsiradusia tyčia, nors ir nenustatyta, kad tarp nusikalstamo ketinimo pagrobti svetimą turtą atsiradimo ir jo realizavimo būtų praėjęs tam tikras laiko tarpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose" 15 p., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-499/2005; 2005-11-29 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-617/2005; 2006-11-28 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-824/2006; 2007-02-20 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-153/2007).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. S. įsibrovė į kambarį, t.y. į jį pateko slapta ir neteisėtai ir pagrobė nukentėjusiajai priklausantį 200 Lt vertės turtą, todėl J. S. veika atitinkanti LR BK 178 str. 2 d. numatytus nusikalstamos veikos požymius, perkvalifikuotina iš BK 178 str. 4 d. į BK 178 str. 2 d.
Dėl neteisingai paskirtos bausmės
Kadangi nuteistojo J. S. nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl spręstinas iš naujo nuteistajam skirtinos bausmės klausimas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. S. padarė baigtą tyčinį apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Iš bylos duomenų matyti, kad J. S. prisipažino pavogęs nukentėjusiajai priklausantį turtą, dėl ko nuoširdžiai gailėjosi, dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino J. S. atstakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. S. yra baustas administracine tvarka bei teistas 7 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, iki šio nusikaltimo padarymo buvo teistas 5 kartus, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl laikytina, kad nuteistasis padarė nusikaltimą recidyvą ir laikytinas recidyvistu LR BK 27 str. 1 d. prasme. Taip pat, skiriant bausmę, atsižvelgiama į tai, kad šiuo metu J. S. atlieka paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, nedriba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Už LR BK 178 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis BK 56 str. 1 d. nuostata, kad teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai paskiria laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam J. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, sutinkamai su LR BK 61 str. 2 d. nuostata, jog skiriamos bausmės dydis, skaičiuojamas nuo jos vidurkio, nustatomas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Kadangi apeliacinio skundo nagrinėjimui įsiteisėjęs 2008-12-18 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d., subendrinta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, nebuvo pateiktas ir nėra prokuroro prašymo subendirnti keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, nuteistajam bausmių nebendrina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti: J. S. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.