Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1523-1043/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-11
Bylos Nr.: e2A-1523-1043/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01078-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Anita Sereikienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: V. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1523-1043/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01078-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.1; 2.6.16.9; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 758,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 682,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32,00 Eur žyminį mokestį ir 242,00 Eur už advokato teisines paslaugas.

2. Ieškovė nurodė, tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-023264, kuria atsakovui 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 32,999 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą nuomos sutartį. Ieškovė 2021 m. sausio 20 d. elektroninio pašto adresu išsiuntė atsakovui pranešimą, kad pasikeitė kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovei išsiųstu išankstiniu pranešimu, nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą nesumokėjo įsiskolinimo ir liko skolingas ieškovei 758,77 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško nurodytos sumos sumokėjimo dienos, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 682,20 Eur delspinigių

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – pripažino 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023264 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Priteisė iš atsakovo 758,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 758,77 Eur už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2022 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,29 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo pareigą įvykdyti prievolę pagal nuomos sutartį, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 758,77 Eur nesumokėtų nuomos įmokų.

6. Teismas nustatė, kad tinkamai įvykdęs sutartį atsakovas už daiktą būtų sumokėjęs 791,76 Eur (32,99 Eur x 24). Sutarties sąlygos formuluotę, kurioje buvo numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovas įgyja teisę už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą, nors tiesiogiai neįtvirtinančią atsakovo pareigos įsigyti sutarties objektą, teismas vertino kaip formalią ir numatytą siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

7. Teismas nustatė, kad tikrieji šalių ketinimai ir sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą – paspirtuką atsakovo nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėjo pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo daikto kainos iš karto. Teismas sprendė, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu sudaryta nuomos sutartimi pradinis kreditorius ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi paspirtuku, tačiau dėl jo finansavimo sąlygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Todėl teismas nurodytą sutartį laikė vartojimo kredito sutartimi, kuriai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.

8. Teismas įvertinę pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytą sutartį, padarė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio yra standartinė, iš anksto pradinio kreditoriaus parengtos sutarties sąlyga, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas, todėl laikė ją individualiai neaptarta vartojimo sutarties sąlyga (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydį laikė ne tik prieštaraujančiu VKĮ nuostatoms, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Todėl teismas tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygą, numatančią nepagrįstai didelį delspinigių dydį pripažino nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl 682,20 Eur delspinigių priteisimo.

9. Teismas nustatė, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas iš atsakovo priteisė ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. tenkinama reikalavimų dalis sudarė 52,66 procento, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 144,29 Eur (274,00 Eur x 52,66 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų.

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo – priteisti apeliantei iš atsakovo 682,20 Eur delspinigius ir 274,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą Alytaus apylinkės teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje. Pradinė kreditorė ir atsakovas sutartimi susitarė, jog atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėję visa nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas Vartojimo kredito įstatymo.

1.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Teismas nepriteisdamas mokėtinų netesybų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

1.3. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį visiškai neatsižvelgė, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o apeliantė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties įvykdymą, laiku negrąžino skolos ar nuomojamo daikto ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola ar nuomojamas daiktas būtų grąžinti arba mokėjimų ar nuomojamo daikto grąžinimas būtų atidėtas vėlesniems terminams. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, jog apeliantė po Reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, ir su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi po protingą terminą.

1.4. Apeliantės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė.

1.5. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl delspinigių nepriteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. rugsėjo 7 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-023264 sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas procese išliko pasyvus, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartines netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip neproporcingas ir nesąžiningas, pripažino išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-023264 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

14. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. UAB „Be kredito“ yra verslininkė, o atsakovas yra fizinis asmuo, sutartį sudaręs ne dėl ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines sąlygas.

15. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių turinio, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ bei jame įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Nesutikdama su tokia pozicija ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo kvalifikuoti atsakovą ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ siejusį teisinį santykį konstatuojant, kad tai ne vartojimo kreditas, o nuoma. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ su atsakovu 2020 m. rugsėjo 7 d. sudaryta sutartis įvardinta kaip nuomos sutartis, kurioje nurodoma, kad atsakovui 24 mėnesių terminui išnuomojamas kilnojamasis daiktas – (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutarties sudarymo metu yra 505 Eur, o atsakovas įsipareigoja visą sutarties laikotarpį mokėti 32,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

16. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

17. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2020 m. rugsėjo 9 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 16 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

18. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. rugsėjo 7 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms). Į nuomos sutartį įtraukta sąlyga, kurioje nustatoma, jog nuomojamas daiktas yra išperkamas už 1 Eur, t. y. kainą, šimtus kartų mažesnę už daikto vertę, iš esmės neturinčią ryšio su daikto verte, nenurodant išpirkimo kainos ryšio su nuomojamo daikto nusidėvėjimu, suponuoja poreikį įvertinti kokie buvo tikrieji šalių ketinimai sudarant sutartį.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad tinkamai įvykdęs sutartį atsakovas už daiktą būtų sumokėjęs 791,76 Eur (32,99 Eur x 24), nors kaip matyti iš nuomos sutarties, nuomojamo daikto kainą sudarė tik 505 Eur. Atsižvelgiant į tai, visos nutarties 18 punkte aptartos aplinkybės turėjo būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: a) vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; b) kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; c) šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 18-19 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 7 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Be kredito“. 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-01/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. sausio 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.

21. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

22. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė