Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 25S275775 (toliau – Sprendimas) atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra nustatyta, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Skundžiamame sprendime formaliai nurodoma, kad jis į klausimus atsakinėjo netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, o jo motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje buvo nepagrįsti ir paviršutiniški, tačiau nekonkretizuojama, kokia būtent apklausos metu pateikta informacija neatitiko tikrovės, kokie duomenys buvo klaidingi, kuo jis klaidino atsakovą ar ką nuslėpė. Atsakovas nesiejo konkrečių jo interviu metu pateiktų teiginių su jų neatitikimu tikrovei, todėl nėra aišku, kas laikoma sąmoningu tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Neišsamūs atsakymai ar negalėjimas atsakyti į tam tikrus klausimus savaime negali būti vertinami kaip klaidingų duomenų pateikimas. Dėl to Sprendimas laikytinas nemotyvuotu, nelogišku ir grindžiamu formaliais bei neįrodytais pagrindais, todėl atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes jis jokių tikrovės neatitinkančių duomenų nepateikė, todėl šis pagrindas negalėjo būti taikomas. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad leidimas atsisakomas išduoti remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tačiau kartu pripažįstama, jog jis formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kas rodo Sprendimo prieštaringumą ir nepagrįstumą.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjui negali būti išduotas leidimas laikinai gyventi dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės, nes pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus, taip pat, kad jis piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, o jo tikrieji atvykimo tikslai skiriasi nuo oficialiai deklaruotų. Pareiškėjo nuomone, iš Sprendimo turinio matyti, kad šios aplinkybės nėra konkrečiai pagrįstos ar įrodytos, apsiribojama teisės normų, reglamentuojančių nelegalios migracijos grėsmės nustatymo kriterijus, pacitavimu, tačiau nenurodoma, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai ar faktai patvirtina tokią grėsmę. Išvada apie nelegalios migracijos riziką siejama tik su atsakovui neįtikusiais jo atsakymais interviu metu, o tai savaime negali būti laikoma pakankamu ir objektyviu pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimą ar kitokius neteisėtus tikslus. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neargumentuotas, o galimi migracijos politikos tikslai negali būti įgyvendinami pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir teisėtus pareiškėjo interesus.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2025-12-02 vykusios nuotolinės pareiškėjo apklausos metu, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, pareiškėjas atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją. Nuotolinės apklausos metu pareiškėjo motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentas neturi kitų priemonių išsiaiškinti pareiškėjo tikruosius vykimo į Lietuvą tikslus kitaip nei vykdant apklausą.

Pažymėjo, kad Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka/nepatinka. Migracijos departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Nurodyta informacija tiesiogiai siejasi su tikslu studijuoti Lietuvos Respublikoje.

Nurodė, kad Migracijos departamentui su pareiškimu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tačiau pareiškėjas negalėjo motyvuoti, kodėl pasirinko studijas Lietuvoje, apart to, jog Lietuvoje studijos pigesnės. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti kaip pritaikys studijų metu įgytas žinias. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis nori gauti tarptautinį diplomą, tačiau nepaaiškino kuo jis pranašesnis už diplomą įgytą gimtojoje šalyje. Įvertinus šiuos trūkumus bei nesutapimus, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės. Pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, pareiškėjo prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų nurodytų prie prašymo pridėtame dokumente. Nustatytus prieštaravimus tarp prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų, Migracijos departamentas vertina kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi.

Nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, laikytina, jog Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad jis atitinka įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės nepagrindžia dokumentuose nurodyto tikslo vykti į Lietuvos Respubliką.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi H. E. Nr. 25S275775.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas H. E., gimęs 2007-08-02, yra Maroko pilietis, kuris per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2025 m. lapkričio 28 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2511-LLG-3100. Prašyme nurodė, kad yra priimtas studijuoti į VšĮ Vilniaus verslo kolegiją pagal studijų programą (programas). Nurodė, kad pragyvenimui skirs 700 Eur, paramą pragyvenimui gaus iš savo dėdės. Vidurinį išsilavinimą įgijo 2025 metais.

Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS pateiktame tarpininkavimo rašte Nr. 20251030-155493 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo nurodoma, kad VšĮ Vilniaus verslo kolegija kviečia pareiškėją studijuoti Lietuvos Respublikoje, nes užsienietis priimtas į Verslo vadybos ir marketingo studijų programos pirmą kursą. Studijos prasidės šių mokslo metų pavasario semestrą - 2026 m. vasario 2 dieną. Numatomas studijų baigimas 2029 m. sausio 31 d. Taip pat patvirtinta, kad buvo sumokėti mokslo ir studijų institucijos nustatyti mokesčiai.

Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo H. E. atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra nustatyta, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovo teismui pateiktame apklausos transkripciniame vertime išdėstyta Migracijos departamento ir pareiškėjo 2025 m. gruodžio 2 d. vykusios apklausos pokalbio stenograma.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – Kriterijų aprašas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, kad jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Pagal Tvarkos aprašo 64.31 papunktį, kai užsienietis pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi per išorės paslaugų teikėją, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos išsiunčiamas užsieniečiui per MIGRIS pranešimas apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo 64² punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Pagal Aprašo 64² punktą Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, ir prie jo pridėtus dokumentus, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekiant patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.

Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 79 (toliau - Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 p.).

Byloje nustatyta, kad skundžiamu Sprendimu Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, jog asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Skundžiamame Sprendime pažymėta, kad 2025 m. gruodžio 2 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Nors asmuo formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Asmens vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti) sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys, suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pažymi, kad Sprendimo išvados iš esmės grindžiamos vertinimu, jog pareiškėjas vykdytos Migracijos departamento apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, pateikė nepagrįstus bei paviršutiniškus motyvus dėl studijų Lietuvoje. Migracijos departamentas tai vertino kaip pareiškėjo piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje), o vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į kolegiją pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi. Remiantis Kriterijų aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Vertinant atsakovo argumentus dėl pareiškėjo galbūt pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad aiškinant UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Migracijos departamentas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir kuriais iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi, ir šis neatitikimas paaiškėjo vėliau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023; 2024 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1815-502/2024; 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2328-575/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1237-552/2025; kt.). Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas atsisakoma išduoti (pakeisti) leidimą gyventi užsieniečiui, kai yra nustatoma, jog užsienietis sąmoningai, žinodamas, kad neatitinka leidimo gavimo sąlygų, teikia melagingus duomenis, tokiu būdu siekdamas apgaule gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

Vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas į bylą pateikė 2025 m. gruodžio 2 d. apklausos transkripcinį vertimą, kuriame išdėstyta Migracijos departamento ir pareiškėjo pokalbio stenograma. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą įrodymą visų byloje esančių duomenų kontekste, daro išvadą, kad apklausos metu pareiškėjo pateikti atsakymai nesudaro pagrindo spręsti, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą gyventi studijų pagrindu, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė suklaidinti atsakovą ar įteisinti savo gyvenimą Lietuvoje kitu nei studijų VšĮ Vilniaus verslo kolegijoje pagrindu.

Išanalizavusi pareiškėjo apklausos transkripciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pokalbio metu Migracijos departamento darbuotojas kai kuriuos klausimus pakartojo ar suformulavo detaliau, taip pat uždavė papildomų patikslinančių klausimų, ypač dėl studijų pasirinkimo motyvų, būsimų planų baigus mokslus ir finansavimo šaltinių. Tačiau tokio pobūdžio dialogas savaime nepatvirtina, kad pareiškėjas teikė neaiškią, nelogišką ar tikrovės neatitinkančią informaciją, nesugebėjo atsakyti į klausimus ar jų nesuprato. Iš transkripcijos matyti, kad pareiškėjas atsakinėjo į visus jam pateiktus klausimus, pateikė informaciją apie savo tapatybę, kilmę, pasirinktą studijų programą, studijų įstaigą, nurodė konkrečius pirmojo semestro dalykus, paaiškino priėmimo į kolegiją procedūrą, nurodė finansavimo šaltinius bei planuojamą gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pateikė pakankamai nuoseklius atsakymus dėl pasirinktos studijų programos Verslo vadybos ir rinkodaros srityje, aiškiai įvardijo, kad studijas pasirinko dėl prieinamesnės kainos, galimybės mokytis anglų kalba, kad tokios studijų programos anglų kalba Maroke nėra, taip pat dėl tarptautinės aplinkos ir europietiško diplomo vertės Maroke. Jis taip pat nurodė savo ateities planus įgyti profesinės patirties Maroke, o vėliau steigti nuosavą verslą. Vien tai, kad pareiškėjo atsakymai nebuvo itin detalūs ar nevisiškai atitiko Migracijos departamento darbuotojo lūkesčius, nepagrindžia išvados, kad pareiškėjas siekė suklaidinti ar teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas nedetalizavo skirtingų valstybių studijų sistemų palyginimo, nepateikė išsamios apskaitos ar mokestinės sistemų analizės ar negalėjo išsamiai pagrįsti europietiško diplomo pranašumo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė melagingą informaciją. Iš apklausos turinio matyti, kad pareiškėjo atsakymai buvo nuoseklūs, logiškai tarpusavyje susiję ir atitinkantys jo deklaruotą tikslą - studijuoti Lietuvoje. Teismo vertinimu, neišsamūs atsakymai ar negalėjimas detaliai atsakyti į tam tikrus klausimus negali būti savaime tapatinami su klaidingų duomenų pateikimu ar piktnaudžiavimu nustatytomis procedūromis. Vien tai, kad pareiškėjas neišplėtojo savo argumentų tiek, kiek tikėjosi Migracijos departamentas, nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo konstatuoti jo nesąžiningumą ar kitokius nei deklaruoti atvykimo į Lietuvą tikslus.

Be to, pareiškėjas kartu su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi pateikė VŠĮ Vilniaus verslo kolegijos tarpininkavimo raštą, kuriame be kita ko patvirtinta, kad buvo sumokėti mokslo ir studijų institucijos nustatyti mokesčiai. Ši aplinkybė patvirtina pareiškėjo realų ketinimą studijuoti Lietuvos Respublikoje ir rodo, kad jis ėmėsi konkrečių veiksmų savo studijų planams įgyvendinti. Migracijos departamento Sprendimas iš esmės grindžiamas tik pareiškėjo apklausos vertinimu, o kiti byloje esantys objektyvūs duomenys Sprendime nebuvo tinkamai įvertinti.

Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu skunde nurodė, kad Sprendime nekonkretizuojama, kokia būtent apklausos metu pateikta informacija neatitiko tikrovės, kokie duomenys buvo klaidingi, kuo jis klaidino atsakovą ar ką nuslėpė. Atsakovas nesiejo konkrečių jo interviu metu pateiktų teiginių su jų neatitikimu tikrovei, todėl nėra aišku, ką atsakovas laiko tikrovės neatitinkančiais duomenimis.

Įvertinusi šiuos pareiškėjo argumentus ir patį ginčijamo Sprendimo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie skundo teiginiai yra pagrįsti. Sprendime pareiškėjo apklausos rezultatai aptarti neišsamiai ir deklaratyviai, tik nurodant, kad pareiškėjas į jam pateiktus klausimus atsakinėjo netiksliai, pateikė neišsamią informaciją, o motyvai studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo pagrįsti bei paviršutiniški. Sprendime nenurodyta, kuri konkreti apklausos metu pateikta informacija laikytina neatitinkančia tikrovės, kokie duomenys pripažinti klaidingais, kokiais veiksmais ar pasisakymais pareiškėjas klaidino atsakovą. Taip pat nenurodytas nė vienas konkretus pareiškėjo teiginys, kurį būtų galima objektyviai palyginti su kitais bylos duomenimis ir nustatyti jo neatitikimą tikrovei. Dėl to, iš Sprendimo turinio neįmanoma aiškiai suprasti, kokie pareiškėjo veiksmai ar pasisakymai laikomi sąmoningu tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu.

Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės (UTPĮ 35 str. 1 d. 12 p.). Sprendimo turinys patvirtina, kad šią išvadą atsakovas padarė remdamasis Kriterijų aprašo 6.10 punkte įtvirtintu kriterijumi, kad užsienietis apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo išvadą, kad anksčiau nurodytos aplinkybės kvalifikuotinos kaip rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, konstatuoja, kad toks atsakovo surinktų įrodymų teisinis vertinimas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, o iš esmės paremtas prielaida, kurią lėmė atsakovo vertinimas, jog pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys vienareikšmiškai ir akivaizdžiai nepatvirtina, o atsakovas byloje neįrodė, kad pareiškėjas teikė neišsamius atsakymus, melagingus duomenis, sąmoningai siekė kitų tikslų nei deklaruoti (gyventi Lietuvoje ir studijuoti kolegijoje), todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas yra tenkinamas, skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas panaikinamas, o Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas.

Skundą tenkinus, pareiškėjo naudai iš Migracijos departamento priteisiama 308,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso 330,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo H. E. skundą patenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 25S275775 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo H. E. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėjo H. E. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 330,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.