Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nerijaus Meilučio ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo ir 2016 m. spalio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-646-2014/2016 pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui E. P. dėl negrąžinto avanso ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys R. G., G. M. ir atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei S. Ž. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. Ž. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo E. P. 3 000 Eur negrąžintą avansą, 2 000 Eur minimalius nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad šalys 2015 m. sausio 21 d. sudarė preliminarią buto esančio (duomenys neskelbtini) sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2015 m. balandžio 30 d. parduoti, o ieškovė nupirkti šį butą su dalimi bendrojoje nuosavybėje esančio žemės sklypo už 83 120 Eur. Ieškovė sumokėjo atsakovui 3 000 Eur avansą. Ieškovė 2015 m. balandžio 25 d. gavo iš notaro pranešimą, kad atsakovo įgaliota atstovė R. G., kuri anksčiau nebuvo ieškovei žinoma, pagal atstovavimo sutartį sudarys pagrindinę ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovei nustatytu laiku nuvykus pas notarą D. G., nei atsakovas nei jo atstovė pas notarą neatvyko, todėl ieškovė pateikė notarui pranešimą, kad atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. R. G. vienašališkai dar kartą nustatė pagrindinės sutarties sudarymo laiką. 2015 m. gegužės 27 d., atsakydama į tai, ieškovė nurodė, kad nutraukia preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo sutartį dėl atsakovo nesąžiningumo. 2015 m. gegužės 13 d. raštu atsakovo atstovei advokatei R. K. nurodžius, sutartį nutraukus dėl ieškovės kaltės, vienašališkai išskaitoma 3 000 Eur kaip atsakovo patirtus nuostolius, ieškovė dėl šių atsakovo veiksmų kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą, tačiau ši atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovės nuomone, atsakovas buvo nesąžiningas, nes su ieškove nebendradarbiavo, apie savo adreso pasikeitimą nepranešė, sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutarties pas notarą neatvyko, todėl privalo sugrąžinti ieškovei sumokėtą 3 000 Eur avansą.Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei buvo žinoma, jog sandorį dėl buto atsakovas sudarys per atstovę. Apie tai jis ieškovei 2015 m. sausio 21 d. pranešė žodžiu. Ieškovė dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nesąžiningai elgėsi ieškovė, kuri žinodama, kad atsakovas pats nedalyvaus pagrindinės sutarties pasirašyme, pagrindinę sutartį pasirašys įgaliotas asmuo, pas notarą atsivežė parengtą atsisakymą pasirašyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, nenurodė tinkamo laiko sudaryti pagrindinę sutartį ir nepagrįstai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovo manymu pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė nesudarė pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties buvo pinigų stoka. Nurodė, kad pasitikėdamas ieškove, jog nustatytu terminu pagrindinė sutartis bus sudaryta, atsakovas, siekdamas įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, pagal 2015 m. vasario 19 d. sudarytą Rankpinigių sutartį sumokėjo 3 000 Eur rankpinigius. Nurodytą rankpinigių sumą atsakovas prarado, kadangi dėl su ieškove nesudarytos pagrindinės sutarties, negalėjo tinkamai įvykdyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimui; 2 000 Eur iš anksto nustatytus preliminarios sutarties 6.2 p. pardavėjo minimalius nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl jai taikytina civilinė atsakomybė, numatyta preliminarioje sutartyje. Priešieškinį iš esmės grindė atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis.Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 000 Eur negrąžinto avanso; 20 Eur žyminio mokesčio dalį ir 144 Eur išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 13,57 Eur, iš ieškovės 3,39 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų byloje įteikimu, atlyginti.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės 400 Eur atsakovui advokato pagalbos išlaidoms apmokėti. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. sausio 21 d. sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi, o ieškovė įsipareigojo šį turtą nupirkti už 83 120 Eur. Pagal šios sutarties 2.1 p. pagrindinė turto pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2015 m. balandžio 30 d. Šios sutarties 3.3 p. parduodamo objekto pardavimo kaina numatyta 83120 Eur. Ieškovė atsakovui sumokėjo 3 000 Eur avansą, kuris pagal sutarties 5.1 p. įskaitomas į bendrą pirkėjo mokamą kainą už perkamą turtą. Pagal Sutarties 6.1 ir 6.2 p., pardavėjo atsisakymo parduoti pirkėjui turtą atveju, avansas turėjo būti grąžintas pirkėjui ir sumokėta 2 000 Eur, kurie yra laikomi iš anksto šalių numatytais minimaliais pirkėjo nuostoliais, kurių dydis neturi būti įrodinėjamas. Pirkėjui iki 2015 m. balandžio 30 d. atsisakius pirkti turtą, pardavėjas turėjo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą 3 000 Eur, vienašališkai išskaičius 2 000 Eur minimalius nuostolius. Atsakovo įgalioto asmens R. G. pareiškimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo laiko ir vietos 2015 m. balandžio 30 d. 14 val. persiuntė ieškovei Kauno m. 18 notarų biuro notaras D. G.. Ieškovė 2015 m. balandžio 30 d. notarui D. G. pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė pasirašyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, sprendė, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog pagrindinės sutarties sudarymo metu 2015 m. balandžio 30 d. turėjo sutartyje visą sulygtą už perkamą turtą piniginių lėšų sumą. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės atsisakymo sudaryti sutartį argumentus dėl pardavėjo neteisėtos veikos įtarimo, siekimo pasisavinti jos sumokėtą užstatą. Nurodė, kad atsakovas turėjo teisę sudaryti sandorį per įgaliotą atstovę R. G.. Atsakovas tinkamai įvykdė preliminarioje sutartyje numatytus įsipareigojimus ir apie sutarties sudarymo laiką ir vietą pranešė ieškovei. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas padarė preliminariosios sutarties pažeidimus ir nesąžiningai veikė sudarant parduodamo nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovas iki 2015 m. balandžio 30 d. neatsisakė parduoti ieškovei turto, notarui pateikė reikiamus dokumentus turto pagrindinei sutarčiai sudaryti, todėl neturi pareigos sumokėti ieškovei 2 000 Eur iš anksto nustatytų minimalių pirkėjo nuostolių. Teismo vertinimu, ieškovei nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas turi grąžinti ieškovei 3 000 Eur sumokėtą avansą, vienašališkai išskaičius 2 000 Eur. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 1 000 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis nėra pagrindo jam priteisti 1 000 Eur nuostolių atlyginimą iš ieškovės, nes 3 000 Eur rankpinigiais, kuriuos atsakovas sumokėjo užtikrindamas nekilnojamojo turto sandorį, negali būti užtikrinamas nekilnojamojo turto sandoris, kuriam sudaryti privaloma notarinė forma. Be to, atsakovas nepateikė rankpinigių sutarties originalo ir neįrodė kitais įrodymais, jog buvo sumokėjęs 3 000 Eur rankpinigius.Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas 20 procentų dalyje.Papildomu sprendimu teismas išsprendė 1 000 Eur atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimą, kurias priteisė atsakovui iš ieškovės proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas nevertino ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų bei liudytojų paaiškinimų, kurie patvirtina, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovo kaltės, kuomet nei atsakovas, nei jo atstovės neatvyko į jų pačių suorganizuotą 2015 m. balandžio 30 d. 14 val. susitikimą pas notarą pasirašyti pagrindinės turto pardavimo-pirkimo sutarties. R. G. ir G. M. nepateikė įrodymų, kad jos būtų atvykusios pas notarą nustatytu laiku, ar, kad pavėlavo 15 min. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo atstovės būtų informavusios ieškovę ar notarą apie numatomą vėlavimą ar negalėjimą atvykti pas notarą. Ieškovė, nesulaukusi pardavėjo 2016 m. balandžio 30 d. nuo 14.00 val. iki 14.20 val., įteikė notarui D. G. raštą dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, ant kurio notaras pasirašė;Teismas netinkamai įvertino Sutarties 2.2 punkto sąlygas, kur nurodoma, kad Preliminarios sutarties 2.1 p. numatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties Turto pirkimo - pardavimo sutarties, pareiga ją sudaryti šalims pasibaigia, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių sutarimu yra pratęsiamas. Tai reiškia, kad po 2015 m. balandžio 30 d. šalys atleidžiamos nuo pareigos sudaryti pagrindinę sutartį, išskyrus atvejį, jei pagrindinės sutarties sudarymo laikas šalių sutarimu yra pratęsiamas. Sutarties šalis savo nuožiūra gali pasirinkti arba pratęsti Sutartį, arba nepratęsti ir tai nėra imperatyvus nurodymas kitai šaliai. Šiuo atveju tarp šalių naujo sutarimo nebuvo, todėl ir nebuvo pratęstas pagrindinės sutarties sudarymo laikas. Ieškovė vienašališkai 2015 m. gegužės 21 d. raštu apie sutarties nutraukimą informavo atsakovą;Teismas nepagrįstai ieškovės atsisakymą į atsakovo atstovės pasiūlymą kitu laiku, t. y. 2015 m. gegužės 27 d., sudaryti pagrindinę sutartį, traktavo kaip ieškovės nenorą ar kaip jos kaltus bei neteisėtus veiksmus siekiant išvengti pagrindinės sutarties pasirašymo. Atsakovui ir jo atstovams neatvykus pasirašyti pagrindinės sutarties, teismas dėl to apkaltino į ieškovę, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei preliminarios sutarties sąlygų;Ieškovė buvo pilnai pasirengusi sudaryti pagrindinę sutartį, jeigu pas notarą nustatytu laiku būtų atvykęs atsakovas ar jo įgaliotos atstovės. Priešingai nei sprendime teigiama, ieškovė byloje įrodė, kad ji turėjo pinigines lėšas sandoriui įvykdyti. Dalį grynųjų pinigų ieškovė turėjo su savimi, o likusią pinigų dalį - sąskaitoje;Teismas nevertino ieškovės pateiktų faktų dėl atsakovo nepatikimumo, nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose. Preliminarioje sutartyje atsakovas nurodė klaidingą savo adresą, kuriuo vėliau ieškovei nepavyko susisiekti, nuslėpė nuo ieškovės, kad gyvena Airijoje, o didesnę laiko dalį praleidžia Didžiojoje Britanijoje. Atsakovas neinformavo ieškovės apie ateityje atsirasiančius atstovus, įgaliotus pasirašyti pagrindinę sutartį. Teismas neįvertino, kad atsakovo atstovės G. M. įgaliojimai atstovauti atsakovui 2014 m. rugpjūčio 11 d. Tarpininkavimo sutarties pagrindu buvo pasibaigę;Teismas nesprendė svarbaus bylai klausimo ir nepaskyrė atsakovo parašų bei rašysenos ekspertizės. Ieškovės nuomone, atsakovo atstovės galimai panaudojo prieš ieškovę suklastotus dokumentus. Ieškovės prašymu į bylą sutarčių originalai nebuvo pateikti.Apeliaciniame skunde dėl papildomo teismo sprendimo ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas papildomą sprendimą priėmė teismo posėdyje žodinio proceso tvarka neinformuodamas ieškovės apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl pažeidė ieškovės teises į tinkamą procesą, teisę į tinkamą gynybą, ieškovė prarado galimybę pateikti atsikirtimus bei paaiškinimus.Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovas prašė apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepimų į apeliacinius skundus kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliacijos dalykas – avanso, sumokėto pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, grąžinimas ir nuostolių atlyginimas, nesudarius pagrindinės sutarties.Šios aplinkybės nustatytinos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose. Aiškinant preliminariosios sutarties sąlygas lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia, t.y. aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numatomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, laikantis universalaus sąžiningumo principo (CK 6.193 straipsnis). Svarbios yra faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).CK 6.163 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad šalys privalo elgtis sąžiningai esant ikisutartiniams santykiams. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (6.163 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šalių pareigas ikisutartiniuose santykiuose konstatavo, kad ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Kartu Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymi, kad šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 21 d. šalys sudarė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovei parduoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypo dalimi, o ieškovė įsipareigojo šį turtą nupirkti už 83 120 Eur. Pagal šios sutarties 2.1 p. pagrindinė turto pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2015 m. balandžio 30 d. Pagal sutarties 2.2 punktą iki 2015-04-30 nesudarius pagrindinės sutarties, pareiga šalims ją sudaryti pasibaigia, išskyrus jeigu laikas šalių susitarimu yra pratęsiamas. Šios sutarties 3.3 p. parduodamo objekto pardavimo kaina numatyta 83120 Eur. Sutarties 4.5 p. nurodyta, kad pirkėjas pareiškia, kad finansiškai yra pajėgus sumokėti šioje sutartyje numatytą kainą, ir jei dėl šios garantijos neatitikimo nebus sudaryta pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, bus laikoma, kad ji nesudaryta dėl pirkėjo kaltės. Ieškovė atsakovui sumokėjo 3 000 Eur avansą, kuris pagal sutarties 5.1 p. įskaitomas į bendrą pirkėjo mokamą kainą už perkamą turtą. Pagal Sutarties 6.1 p. pardavėjo atsisakymo parduoti pirkėjui turtą atveju, avansas turėjo būti grąžintas pirkėjui ir sumokėta 2 000 Eur, kurie yra laikomi iš anksto šalių numatytais minimaliais pirkėjo nuostoliais, kurių dydis neturi būti įrodinėjamas. Pagal Sutarties 6.2 p. Pirkėjui iki 2015 m. balandžio 30 d. atsisakius pirkti turtą, pardavėjas turėjo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą 3 000 Eur, vienašališkai išskaičius 2 000 Eur, kurie yra laikomi šalių iš anksto nustatytais minimaliais pardavėjo nuostoliais, kurių dydis neturi būti įrodinėjamas.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto 18–ojo notarų biuro notaras D. G. ieškovei S. Ž. persiuntė E. P. įgalioto asmens R. G. 2015 m. balandžio 24 d. pareiškimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo laiko ir vietos, t. y. 2015 m. balandžio 30 d. 14 val. 00 min. Kauno 18-ajame notarų biure ((duomenys neskelbtini)) (t.1, b. l. 48-52). S. Ž. 2015 m. balandžio 30 d. notarui D. G. pateikė pareiškimą, kuriuo 2015-04-30, 14 val. atsisakė pasirašyti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes įtarė pardavėjo neteisėtą veiklą, siekiant pasisavinti jos sumokėtą 3000 Eur užstatą. Pareiškime nurodoma, kad nederintas sutarties pasirašymo laikas, vieta, sutarties pratęsimo terminas, tikslus apmokėjimo būdas, E. P. dokumentuose nurodo skirtingus savo gyvenamosios vietos adresus, savininką atstovauja keli asmenys, tačiau pareiškime nebuvo nurodoma, kad ieškovė atsisako sudaryti pagrindinę sutartį dėl atsakovo ar jo atstovės neatvykimo. Pagal R. G. parodymus, ji atvyko pas notarą sudaryti sutartį vėluodama 15 minučių, tačiau jai atvykus, notaras pasakė, kad pirkėja atsisakė sudaryti sutartį. Advokatė R. K., atstovaujanti atsakovą, S. Ž. 2015-05-13 atsakyme į pareiškimą nurodė, kad nesutinka su jame nurodytais motyvais, taip pat nurodė, kad pardavėjas E. P. suinteresuotas sudaryti pagrindinę sutartį, sutinka terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti pratęsti iki 2015-05-27, pasiūlė suderinti sutarties sudarymo laiką ir vietą ( t.1, b. l. 17-21). S. Ž. 2015-05-21 raštu atsakė, kad neįmanoma nustatyti naujo pagrindinės sutarties sudarymo laiko dėl E. P. nesąžiningų veiksmų, ir pranešė, kad preliminari sutartis nutraukiama bei prašoma sugrąžinti sumokėtą 3000 Eur avansą (t. 1, b. l. 22-24). Advokatė R. K. S. Ž. 2015-05-26 atsakyme į jos raštą nurodė, kad E. P. suinteresuotas sudaryti pagrindinę sutartį ir nurodė jos sudarymo laiką ir vietą, t. y. 2015-05-25 15 val. Kauno 18 notarų biure (duomenys neskelbtini), tačiau S. Ž. su pasiūlymu nesutiko. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas siekė pratęsti pagrindinės sutarties sudarymo terminą ir sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovė nepagrįstai atsisakė ją sudaryti.Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė S. Ž. ir jo sutuoktinis neturėjo galimybės nupirkti nekilnojamojo turto iš E. P. dėl lėšų trūkumo. Liudytojas D. Ž., ieškovės sutuoktinis parodė, kad turto įsigijimui turėjo 50 000 Eur, kitus turėjo gauti pardavę savo turtą – butą Kaune ir žemės sklypą Kauno rajone, Lapių miestelyje, tačiau šio turto nepavyko parduoti. Trūkstant pinigų turto įsigijimui, buvo tartasi dėl termino pratęsimo pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau gavo pranešimą 2015-04-30 atvykti pas notarą sudaryti pagrindinę turto įgijimo sutartį. Nors D. Ž. nurodė, kad atvykdami pas notarą turėjo pasiskolinę apie 40 000 Eurų – 20 000 Eur iš žmonos tėvų ir 15 000 Eur iš brolio, tačiau pirmosios instancijos teismas nepripažino šių aplinkybių įrodytomis, nes tokio dydžio paskolų sutartys turi būti sudaromos raštu, o tokių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytų sandorių sudarymas negali būti grindžiamas liudytojų parodymais (CK 1.73 str., 1.93 str.). Šių duomenų pagrindu, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl lėšų trūkumo. Iš aukščiau aptartų įrodymų matosi, kad 2015 m. balandžio 30 d. pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės notarui pateikto atsisakymo sudaryti sutartį, kuriame ieškovė nurodė atsisakymo priežastis: su ja nederintas sutarties pasirašymo laikas, vieta, sutarties pratęsimo terminas, tikslus apmokėjimo būdas, E. P. dokumentuose nurodo skirtingus savo gyvenamosios vietos adresus, su ja nebendrauja ir nieko nederina, savininką atstovauja keli asmenys. Tačiau, kaip nurodė atsakovas, jo pastovioji gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo nurodyta sutartyje, o jo buvimo užsienyje laikotarpiu jo butą prižiūrėjo R. G., kuriai buvo duotas įgaliojimas parduoti jo turtą. Iš ieškovės nebuvo gauta prašymų suderinti pagrindinės sutarties sudarymo datą, todėl R. G. 2015 m. balandžio 24 d. pareiškimu informavo ieškovę apie pagrindinės sutarties sudarymo laiką ir vietą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino UAB „R.E. Experts“ pardavimo atstovės G. M. veikimo teikiant atsakovui turto pardavimo tarpininkavimo paslaugas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas nėra teisiškai reikšmingas, nes pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. GM021 E. P. nebuvo įgaliojęs G. M. sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodytas priežastis dėl pagrindinės sutarties nesudarymo laikė nepagrįstomis, o E. P. veiksmus nepripažino nesąžiningais. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad viso proceso metu ieškovė prašė ištirti žemiau nurodytų dokumentų autentiškumą, nes, ieškovės nuomone, E. P. parašai 2015 m. sausio 21 d. preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje ir 2014 m. rugpjūčio 11 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartyje vizualiai skiriasi. Be to, nurodoma, kad 2015 m. vasario 19 d. Rankpinigių sutartyje, kurią sudarė E. P. ir R. K., E. P. vardas, pavardė ir parašas akivaizdžiai skiriasi nuo Tarpininkavimo sutartyje esančio. Apeliantė nurodo, kad E. P. parašas 2014 m. gegužės 20 d. įgaliojime R. G. akivaizdžiai skiriasi nuo jo parašo 2014 m. rugpjūčio 11 d. Tarpininkavimo sutartyje ir 2015 m. vasario 19 d. Rankpinigių sutartyje. Apeliantė turi pagrindą įtarti, kad preliminariosios sutarties laikotarpiu veikiant E. P. vardu galėjo būti suklastotos aukščiau nurodytos sutartys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos skundai dėl dokumentų klastojimo buvo išnagrinėti ir atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-07-09 nutarimu bei Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta E. P. parašų klastojimo ant preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties, tarpininkavimo paslaugų sutarties bei ant 2014-05-20 įgaliojimo, kuriuo E. P. įgalioja R. G. atstovauti jį pirkimo-pardavimo santykiuose su ieškove. Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis palikta nepakeista, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės nurodyti dokumentai galėjo būti suklastoti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti sutartį, todėl pagal 2015 m. sausio 21d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties 6.2 punktą vienašališkai išskaičius 2000 Eur, kurie yra laikomi šalių iš anksto nustatyti minimalūs pardavėjo nuostoliai ir kurių dydis neturi būti įrodinėjamas, teisėtai ieškovei iš atsakovo priteisė 1000 Eur negrąžinto avanso.

Dėl papildomo teismo sprendimo

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės S. Ž. atsakovui E. P. 400 eurų advokato pagalbai byloje apmokėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padarė proceso normų pažeidimus, nes ieškovė nebuvo informuota apie teismui pateiktą pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką, todėl ieškovė prarado teisę į tinkamą gynybą.Pagal CPK 277 straipsnio 3 dalį, papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė rašytinio proceso tvarka 2016 m. spalio 10 d., tą pačią dieną priėmęs E. P. advokatės R. L. prašymą priimti papildomą sprendimą. Pažymėtina, kad šis prašymas nebuvo išsiųstas ieškovei. Tačiau sutinkamai su CPK 329 straipsnio 1 dalimi procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti papildomą sprendimą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas papildomas sprendimas apeliantės atžvilgiu yra neteisingas ar pažeidžiantis jos teises, todėl apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė S. Ž. prašė priteisti iš atsakovo E. P. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteisiamos, tačiau yra pagrindas iš S. Ž. priteisti 11,63 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 3 p., 93 str., 96 str.). Atsakovas E. P. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir 2016 m. spalio 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. Ž. a. k. (duomenys neskelbtini) 11,63 Eur ( vienuolika eurų 63 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.