Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-22 · Administracinė byla Nr. eI-7284-809/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-22
Bylos Nr.
eI-7284-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03928-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.)
Pareiškėjas
SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7284-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03928-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui A. K. (A. K. ) dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 37,51 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., 1,32 Eur delspinigių ir 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodo, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taip pat vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys. Atsakovas privalo vykdyti teisės aktų reikalavimus ir mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomą nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovui pareiškėjos prašymas ir kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovas nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Rinkliavos nuostatai nustato vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Ji pakeitė iki šiol taikytą tarifinę sistemą, kai visi mokesčiai buvo mokami atliekų vežėjams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 39 punktas). Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Rinkliavų nuostatais, apskaičiuoja VASA.

Remiantis byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise nuo 2019 m. gruodžio 12 d. priklauso ¼ dalis nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 73,63 kv. m.). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs. Tad yra pagrindas pareiškėjos reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo patenkinti.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 1,32 Eur delspinigių, susidariusių atsakovui nesilaikant įstatyminės pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą (0,03 proc. už kiekvieną pradelstą dieną).

Rinkliavos nuostatų 83, 84 punktuose nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių Nuostatų 86 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ) nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį. Nuostatų 60 punkte nurodoma, jog mokėjimo pranešime nurodyta rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimus kas ketvirtį, kiekviena rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos. MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti 1,32 Eur delspinigių taip pat laikytinas pagrįstu. Pareiškėja tinkamai apskaičiavo mokėtinus delspinigius ir jų dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu, todėl jis patenkinamas ir savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo A. K. (A. K. ) priteistina 37,51 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., ir 1,32 Eur delspinigių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas).

Pareiškėja prašyme taip pat prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas paslaugas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).

Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba, jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LVAT formuojama praktika, konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo patenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (j. a. k. 304195262) iš atsakovo A. K. (A. K. ) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 37,51 Eur (trisdešimt septynis eurus ir 51 ct) dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 1,32 Eur (vieną eurą ir 32 ct) delspinigių.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė