- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-273-265/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03564-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo, V. K., I. L., E. V., Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo priešieškinį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- L. B.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Giedrės Seselskytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo, V. K., I. L., E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondui, V. K., I. L., E. V., trečiajam asmeniui L. B., dėl iškeldinimo iš patalpų, išvadą byloje teikianti institucija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnyba, bei pagal atsakovės Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo priešieškinį ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl įpareigojimo pasirašyti sutartį dėl panaudos sutarties pratęsimo neapibrėžtam terminui, tretieji asmenys pagal priešieškinį V. K., I. L., E. V., L. B., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybės teise turimų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. pastato-vaikų globos namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-katilinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Klaipėdos miesto valdybos Švietimo ir jaunimo ugdymo skyrius ir Agentūra VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondas 1994 m. spalio 17 d. pasirašė panaudos sutartį dėl negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartis galiojo nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Pasibaigus sutarties terminui atsakovė keletą kartų kreipėsi į ieškovę dėl panaudos sutarties atnaujinimo. Atsakovei buvo pranešta, kad pasibaigus Sutarties terminui patalpos (duomenys neskelbtini) nebus perduotos atsakovei panaudos pagrindais naujam terminui, o atsakovei įgyvendinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą projektą ,,SOS VAIKAI Intensyvios krizių įveikimo pagalbos šeimai ir vaikams centras“ buvo pasiūliusi atsakovei suteikti patalpas (duomenys neskelbtini), 34,44 kv. m. bendro ploto, tačiau atsakovė nurodė, jog šios patalpos jai netinkamos ir, pasibaigus panaudos sutarties terminui, atsisakė grąžinti ieškovei priklausančias (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Nurodė, jog 2014-07-11 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2100 sudarytai komisijai atlikus patikrinimą dėl atsakovės vykdomos veiklos, buvo nustatyta neatitikimų žiniaraščiuose, nustatyta, jog vaikų poreikiams naudojamos tik 1 aukšte esančios patalpos, 2 aukšte gyvena agentūros vadovės globojamas vaikas atsakovas E. V., čia deklaruotos ir kitų atsakovių I. L., V. K. gyvenamosios vietos, nors nei vienas iš jų neturi teisės gyventi pagal panaudos sutartį perduotose patalpose. Pažymėjo, jog atsakovė neteisėtai atliko pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos darbus, o pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų rekonstrukcijos darbų neįteisino. Be to, Agentūra baigė įgyvendinti 2014 m. vaikų dienos centro projektą, o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija neskyrė atsakovės pateiktam projektui finansavimo 2015 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Iškeldino atsakovus Agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondą, V. K., I. L., E. V. su visu jiems priklausančiu turtu iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sutartyje nėra šalių susitarimo dėl panaudos sutarties termino pratęsimo sąlygų, ieškovė nesuėjus panaudos sutarties terminui 2014-04-24 raštu Nr. (4.29)-R2-1378 nurodė atsakovei, jog pasibaigus panaudos sutarties terminui, jis pratęstas nebus, todėl teismas atmetė atsakovės argumentą, kad sutartis buvo pratęsta šalims neišreiškus valios jos nutraukti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė aiškiai išreiškė valią nebetęsti neatlygintinio naudojimosi daiktu teisinių santykių, o veiksnių šalių susitarimas, kuriuo išreiškiama laisva valia sukurti sutartinius santykius, yra esminis sutarčių elementas, teismo vertinimu, yra pagrindas tvirtinti, kad panaudos sutartis pasibaigė suėjus sutarties terminui 2014-07-01. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentą, jog ji negali būti iškeldinta, nes vykdo visuomenei naudingą veiklą. Teismas vertinimu, kad ir kokią naudingą veiklą vykdytų atsakovas, tai nesudaro jam pagrindo naudotis kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiomis patalpomis be teisėto savininko sutikimo ar leidimo. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinį dėl įpareigojimo pasirašyti sutartį dėl panaudos sutarties pratęsimo neapibrėžtam terminui, konstatavo, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti įstatyme nenumatytas, įstatymams neprieštaraujančias sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Sutarties laisvės principas reiškia ir tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę patys spręsti, ar jiems sudaryti sutartį, ar ne.
Atsakovai agentūra VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondas, V. K., I. L., E. V. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės atstovauti teisme ir yra netinkamas ieškovas, nes sprendimas sudaryti panaudos sutartį priimtas ne mero, bet kolegialios institucijos – savivaldybės tarybos. Dėl to, apeliantų vertinimu, teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį dėl to, kad pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Apeliantai taip pat prašo pakeisti netinkamą ieškovę Klaipėdos miesto savivaldybę tinkamu ieškovu. Taip pat apeliantai nurodo, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl kurio jie turėtų būti iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat apeliantai nurodo, kad Klaipėdos savivaldybės taryba neprieštarauja, kad jie naudotųsi patalpomis, todėl panaudos sutartis tapo neterminuota ir apeliantai gali toliau naudotis patalpomis. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovės valią nebepratęsti panaudos sutarties, vadovavosi raštais, kurie panaikinti arba dėl kurių panaikinimo pradėta administracinė procedūra. Be to, atsakovai nurodo, kad į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), buvo investuota 500 000 Lt, jie patalpas naudoja pagal paskirtį, todėl turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį. Dėl to administracijos direktorius privalo su ja sudaryti sutartį. Atsakovai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol administracinis teismas išnagrinės atsakovės agentūros VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondo skundus administracinėse bylose Nr. I-1127-386/2015 ir eI-582-342/2015. Be to, atsakovai prašo kreiptis į administracinį teismą, kad būtų ištirta, ar Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas patvirtintas Klaipėdos savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-29 ir Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto sąrašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91, atitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Civilinio kodeksą ir Konstituciją.
Šalies argumentai
Ieškovė su atsakovų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ginčo patalpos nuosavybės teisė priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl, remiantis teisės aktų reikalavimais, priimdamas ginčijamą sprendimą teismas priėmė pagrįstą išvadą, jog meras turi įstatymo suteiktus įgaliojimus atstovauti savivaldybės interesus teisme ir pagrįstai iškeldino iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, nes, atsakovų vertinimu, panaudos sutartį sudarė savivaldybės taryba. Pažymėtina, jog ieškinį pareiškia asmuo, kuris mano, kad jį su atsakovu sieja tam tikri civiliniai teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama iškeldinti atsakovus iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turėjo įrodyti, jog ji yra patalpų, iš kurių prašoma iškeldinti atsakovus, savininkė. Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurias sudaro pastatas-vaikų globos namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-katilinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė yra minėtų patalpų savininkė, pagrįstai nagrinėjo ieškovės pareikštą reikalavimą ir pagrįstai nepakeitė ieškovės į Klaipėdos savivaldybės tarybą. Pažymėtina, kad atsakovų nurodomas subjektas neturi teisinio subjektiškumo, nes yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Taip pat negalima sutikti ir su apeliantų argumentu, jog ieškovę teisme atstovavo neįgaliotas vesti bylą asmuo. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 55 straipsnyje numatyta, kad bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog meras savivaldybės tarybos veiklos reglamente nustatyta tvarka atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Šis teisinis reglamentavimas suteikia pagrindą konstatuoti, jog teisme savivaldybei atstovauja meras arba jo įgaliotas asmuo. Kaip matyti iš ieškinio, jį pasirašė savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovę teisme atstovavo neįgaliotas asmuo.
Taip pat nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apeliantų argumentu, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl kurio jie turėtų būti iškeldinti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, jog panaudos sutartis baigėsi suėjus sutarties terminui, todėl pasibaigus sutarčiai atsakovai turi išsikelti iš panaudos sutarties pagrindu suteiktų patalpų. Pažymėtina, kad civilinio kodekso sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad vienas iš sutarčių pabaigos pagrindų yra termino suėjimas. Dėl to, ieškovei nepratęsus panaudos sutarties, atsakovė turėjo perduoti patalpas ieškovei. Pareiga atsakovei agentūrai VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondui perduoti patalpas įtvirtinta tarp šalių sudarytos sutarties 2.2.5. punkte. Pažymėtina, jog ši sutarties sąlyga pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, todėl turi būti vykdoma. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog ieškovė neprieštaravo, kad apeliantai naudotųsi patalpomis, todėl panaudos sutartis tapo neterminuota ir apeliantai gali toliau naudotis patalpomis. Pirmosios instancijos pagrįstai nurodė, kad nesuėjus panaudos sutarties terminui ieškovė 2014-04-24 raštu Nr. (4.29)-R2-1378 nurodė atsakovei, jog pasibaigus panaudos sutarties terminui jis pratęstas nebus, 2014-06-02 raštu Nr. (4.29)-R2-1827 ieškovė dar kartą priminė atsakovei apie panaudos sutarties pabaigą ir paprašė 2014-07-01 patalpas paruošti perdavimui ieškovės darbuotojams, o 2014-06-12 raštu Nr. (4.29.)-R2-1983 pakartotinai nurodė, jog panaudos sutartis nebus pratęsiama. Šie raštai yra aiškiai suformuota ieškovės valios išraiška nepratęsti panaudos sutarties ir, priešingai nei nurodo apeliantai, savo esme neskundžiami ir nekvestionuotini kaip administraciniai aktai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, nustatydamas ieškovės valios išraišką nebepratęsti panaudos sutarties.
Apeliacinio skundo turinys dėl atsakovų argumentų, kurie susiję su priešieškiniu, nesuteikia pagrindo pripažinti jų pagrįstais. Priešingai, nei nurodo apeliantai, įstatymas nenumato, kad panaudos gavėjas turi teisę prieš kitus asmenis pirmumo teisę sudaryti panaudos sutartį. Dėl to apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantai patalpas naudoja pagal paskirtį, todėl turi pirmumo teisę atnaujinti sutartį ir administracijos direktorius privalo su ja sudaryti sutartį. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti įstatyme nenumatytas, įstatymams neprieštaraujančias sutartis. CK 6.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Įpareigojimas asmenį sudaryti sutartį yra sutarties laisvės išimtis ir taikoma išskirtinais atvejais. Pavyzdžiui, sutarties laisvės principo išimtis galėtų būti taikoma tuo atveju, kai juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi, atsisako sudaryti viešą sutartį pagal CK 6.161 straipsnį. Nagrinėjamu atveju ši situacija nėra minėto pobūdžio, todėl atsakovų priešieškinis negali būti tenkintinas.
Atsakovė agentūra VISOS LIETUVOS VAIKAI Klaipėdos fondas iki posėdžio apeliacinės instancijos teisme pradžios pateikė prašymą stabdyti bylą, kol bus priimtas sprendimas administracinėse bylose Nr. I-1127-386/2015 ir eI-582-342/2015 pagal atsakovės skundus. Pažymėtina, jog atsakovės nurodomos bylos ir aplinkybės, kurių pagrindų jos nagrinėjamos visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla ir nesudaro pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Dėl to atsakovės prašymas stabdyti bylą atmestinas. Taip pat nėra teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, jog pastarasis ištirtų apeliantų nurodomų aktų atitiktį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui, Civiliniam kodeksui ir Konstitucijai. Pažymėtina, kad apeliantų nurodomi teisės aktai šioje civilinėje byloje netaikytini, todėl nėra pagrindo kvestionuoti jų atitiktį apeliantų nurodomiems įstatymams.
Pažymėtina, jog atsakovai prašė jų apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, jog byloje nereikia aiškintis naujų aplinkybių, tirti papildomų įrodymų, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atsakovės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 322 straipsnis).
Atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.