- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 2A-617-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Neringa Švedienė
- Ieškovas
- D. G.
Teisėja L. Lipnickienė Proc. sprendimo kategorijos:99.11;121.15;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. birželio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 metų sausio 30 dienos sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo D. G. prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas D. G. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo UAB ,,Omnitel“ 2007-10-16 sąskaitą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 sąskaitą Nr. 5059636879, o atsakovo 2007-09-16 sąskaitą Nr. 5058060187 sumažinti iki 50 Lt; 2001-02-20 sudarytos sutarties „Dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo“ 3.5. p. nuostatą, kad „[...] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ kartu su 2007-05-04 sudarytu „GSM abonento prašymas“ nuostata, kad: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“ pripažinti negaliojančia, kaip nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga.
Patikslintame ieškinyje nurodoma (b. l. 116-120), kad ieškovas 2007-05-04 užpildęs GSM kliento prašymą su atsakovu sudarė mobilaus interneto paslaugų teikimo sutartį pagal mokėjimo planą „Connect namams“. Informaciją apie tai, kad atsakovas už 50 Lt mėnesinį paslaugos mokestį teiks ieškovui interneto paslaugas, nakties valandomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis neribotai, o piko metu – darbo dienomis duomenų persiuntimas buvo apribotas iki 100 megabaitų (MB), o viršijus šį limitą piko valandomis, už kiekvieną papildomą kilobaitą (kB) ieškovas turėjo mokėti po 0,004 Lt (arba 4,1 Lt už 1 MB) ieškovas sužinojo iš atsakovo internetinio tinklalapio. Sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė susitarti dėl kredito limito ir vartotojui išreikšti valią dėl paslaugų apribojimo pasibaigus kredito limitui, nors atsakovas vienašališkai nustatė 450 Lt dydžio kredito limitą. Ieškovas keletą kartų gavo atsakovo pranešimus dėl viršyto 100 MB duomenų persiuntimo limito, tačiau niekada nebuvo apribotas paslaugų teikimas ir padidinta sąskaita. Atsakovas 2007-09-25 informavęs ieškovą apie viršytą sąskaitos limitą nutraukė interneto paslaugų teikimą ir 2007-09-16 pateikė sąskaitą nurodydamas 1181,03 Lt sumą už suteiktas paslaugas. Nesutikdamas su atsakovo reikalavimu ieškovas kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą prašydamas įpareigoti atsakovą sumažinti minėtą sąskaitos dydį iki 50 Lt per mėnesį. Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau-Tarnyba) ieškovo prašymą tenkino iš dalies ir pripažino kad atsakovo reikalavimas dėl sąskaitoje nurodytos sumos, viršijančios 450 Lt, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Paslaugų teikėjas sudarydamas sutartį nenurodė pinigų sumos kurios ribose abonentui teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo per paslaugų teikimo sutartyje nurodytą ataskaitinį laikotarpį (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 3 p.), bei nesudarė galimybės pasirinkti mažesnį už siūlomą paslaugų kredito limitą (pasirenkamas kredito limitas negali būti mažesnis už minimalų mėnesinį paslaugų užmokestį), nors turėjo pareigą aiškiai nurodyti informaciją apie suteikiamą paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir tvarką (Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7 p.).
Patikslintame ieškinje taip pat nurodoma, kad 2001-02-20 sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų yra nurodyta: „[...] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“. Pastaroji nuostata 2007-05-04 GSM abonento prašyme yra pakeista ir pateikiama sekančiai: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“. Ieškovo nuomone iš pateiktų sakinių akivaizdu, kad nė viename dokumente informacija ir galimybės, kurių sutartyje iš paslaugos teikėjo reikalauja Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7. p. ir 24. p. nėra pateikiama ir nesudaroma galimybė ją gauti.
Atsakovas gavęs Ryšių tarnybos sprendimą 2007-09-16 sąskaitos Nr. 5058060187 sumą sumažino nuo 1181,03 Lt iki 450 Lt, tačiau teisėta būtų tik 50 Lt dydžio sąskaita, todėl 2007-09-16 sąskaita turi būti sumažinta 400 Lt ir nustatytas 50 Lt mokestis.
Taip pat nesutiko su atsakovo vėlesnėmis sąskaitomis, kuriose buvo siūloma sumokėti papildomai 100 Lt už nesuteiktas paslaugas, nes sąskaitose nurodytu laikotarpiu jokios paslaugos ieškovui teikiamos nebuvo ir pagal 2007-10-16 sąskaitą Nr. 5058849797 bei 2007-11-16 sąskaitą Nr. 5059636879 nurodytus sumokėti po 100 Lt ieškovas laikė nepagrįstai priskaičiuotu mokėjimu, o aptariamas sąskaitas – naikintinomis.
Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai bando remtis 2001-02-20 sutartimi „Dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo“ (toliau – Sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų), kurią ieškovas buvo sudaręs su atsakovu dėl mobiliojo ryšio paslaugų teikimo, nes sutartis buvo nutraukta 2007-01-15, kai ieškovas savo pareiškimu perleido turėtą pagal tą sutartį mobiliojo ryšio telefono Nr. 8-686-60684 kitam asmeniui – H. L..
Kadangi sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir GSM abonento prašymo sąlyga dėl kredito limito nustatymo ir jo keitimo sąlygų ir tvarkos neatitinka CK 6.350 str. 2 d. bei Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.7. p., 24. p. nuostatų, ji turi būti pripažinta negaliojančia, kaip nesąžininga sutarties sąlyga CK 6.188. str. 1 d., 2 d. 10 p., 3 d., 6 d. teisės normų pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Omnitel“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti (b. l. 132-137),
Atsiliepime nurodoma, kad šalys 2001-02-20 sudarė sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir ieškovui buvo priskirtas abonentinis numeris 8-286-60684 (po nacionalinio numeracijos plano pasikeitimo šis numeris pasikeitė į 8-686-60684) bei nustatytas mokėjimo už paslaugas planas „Riteris". 2007-01-15 dieną paslaugų teikimo numeris nenutraukiant tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo perduotas kitam atsakovo abonentui H. L.. Ieškovui paslaugų teikimas buvo laikinai nutrauktas. 2007-05-04 ieškovo prašymu paslaugų teikimas buvo atnaujintas, paskiriant ieškovui naują abonentinį numerį 8-616-57483 ir nustatant mokėjimo planą „Connect Namams“.
2007-09-04 paslaugų teikimas ieškovui dėl viršyto kredito limito buvo apribotas, uždraudžiant naudotis mokamomis paslaugomis. 2007-09-16 ieškovui išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr. 5058060187 už suteiktas paslaugas nuo 2007-08-16 iki 2007-09-15 1181,03 Lt sumai. Po Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo šios sąskaitos suma kreditine sąskaita Nr.9000091094 buvo sumažinta iki 450 Lt. Ieškovas sumokėjo tik 50 Lt ir liko skolingas atsakovui pagal šią sąskaitą 400 Lt. Ieškovas nei šios sąskaitos likusios dalies, nei po to sekusių 2007-10-16 ir 2007-11-16 sąskaitų neapmokėjo, todėl jam paslaugų teikimas buvo sustabdytas, o ieškovas yra skolingas atsakovui 500 Lt už suteiktas paslaugas.
Nesutiko su ieškovo argumentu, kad 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korino ryšio paslaugų 3.5 punkto nuostata („[...] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“) kartu su 2007-05-04 GSM abonento prašymo nuostata („Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“) yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga. Ieškovas remiasi Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėmis, tačiau jos įsigaliojo tik 2005-12-21, tuo tarpu sutartis dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų tarp ginčo šalių, kaip minėta, buvo pasirašyta dar 2001-02-20. Atsakovas 2001-02-20 sutartyje dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų nenurodęs tikslaus kredito limito dydžio veikė teisėtai, kadangi šios sutarties sudarymo metu negaliojo jokie teisės aktai, kurie įpareigotų paslaugų teikėją sutartyje nurodyti suteikiamą kredito limitą.
Nesutiko su argumentais, jog „sudaromos dirbtinės kliūtys netgi sužinoti, koks jis (limitas) yra“, nes kaip tik yra aiškiai nurodyta, kad suteikto kredito limito dydį klientas gali sužinoti bet kuriame atsakovo prekybos salone arba vienu iš nurodytų trumpųjų numerių, t. y. paskambinus į atsakovo klientų aptarnavimo centrą numeriu 1533 arba savitarnos numeriu 1544.
Atsakovas ieškovui teikė kokybiškas elektroninių ryšių paslaugas ir atsižvelgdamas į suteiktų paslaugų kiekį pateikdavo sąskaitas apmokėjimui. Ieškovas dėl teikiamų paslaugų kokybės pretenzijų nereiškė, naudojimosi paslaugomis kiekio neginčijo, todėl privalo vykdyti savo pareigą atsiskaityti (CK 6.716 1 d. ir sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 5.4. p.). Ieškovas sąskaitų dydžio sumažinimą argumentavo kredito limito dydžiu, todėl atsakovas jau anksčiau, neprieštaraudamas šiam argumentui, sumažino išrašytą sąskaitą iki 450 Lt, o su papildomu sumažinimu iki 50 Lt nesutiko.
Kadangi ieškovui paslaugų teikimas buvo tik apribotas, t. y. neteikiamos mokamos paslaugos, tačiau nemokamų paslaugų teikimas ir toliau vyko, (pvz., ieškovas galėjo priimti SMS žinutes), atsakovas patyrė tam tikras sąnaudassusisjusias su paslaugų teikimu kurias ieškovas sutartimi dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų buvo įsipareigojęs apmokėti. Tuo pagrindu 2007-10-16 bei 2007-11-16 išrašė atitinkamas sąskaitas, kurių dydis yra lygus abonentinio mokesčio dydžiui (po 50 Lt), o ieškovas turėjo pareigą šias sąskaitas apmokėti, tačiau to nepadarė.
Elektroninių ryšių reguliavimo tarnyba savo paaiškinime (b. l. 32-34) nurodė, ieškovas sutiko su atsakovo siūlomu kredito limito dydžiu, kuris ir taikytinas sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą.
Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog iš anksto tinkamu būdu įspėjo ieškovą apie besibaigiantį kredito limitą ir tokiu būdu pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25 p. reikalavimus. Atsakovas sutartyje nesudaręs galimybės ieškovui išreikšti savo valios dėl elektroninių ryšių paslaugų apribojimo paslaugų kredito limitui pasibaigus, pažeidė Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 p. reikalavimus bei netinkamai vykdė CK 6.38 str. 3 d. įtvirtintą šalių pareigą bendradarbiauti vykdant prievolę ir savo pareigas vykdyti kuo ekonomiškiau bei CK 6.718 str. 1 d. įtvirtintą pareigą teikiant paslaugas veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje (b. l. 65-69) dėl 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų ir 2007-05-04 GSM abonento prašymo sąlygų nesąžiningumo, analizuodama Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. nuostatą, suteikiančią atsakovui teisę „[...] savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą klientui“, pripažino, kad ši nuostata yra nesąžininga, nes atsakovui suteikia teisę vienašališkai keisti sutarties sąlygas, sutartyje nenustačius kredito limito keitimo pagrindų. Tai atitinka CK 6.188 str. 2 d. 10 p. sutarties nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje nesąžiningomis pripažino ir kitas 2001-02-20 Sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Teismas pripažino, kad 2001-02-20 tarp ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „OMNITEL“ sudarytos sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM 030606 3.5. p. nuostata, kad: „„[...] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientu“, ta dalimi, kuri leidžia atsakovui, savo nuožiūra nustačiusiam kredito limitą, nenurodyti jo nustatymo pagrindų, tvarkos ir sąlygų bei nesuteikti ieškovui teisės išreikšti savo valią bei reikalauti mažesnio kredito limito nei nustatytas, yra nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga ir negalioja nuo jos sudarymo momento; Pripažino, kad 2001-02-20 tarp ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „OMNITEL“, sudarytos sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo Nr. OM030606 3.5. p. nuostata, kad: „[...] Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ ir 2007-05-04 tarp ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „OMNITEL“ sudaryto GSM abonento prašymo Nr. OM 030606 nuostata, kad: „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“ yra nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos ir negalioja nuo jų sudarymo momento;Sumažino atsakovo UAB „OMNITEL“ ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 2007-09-16 pateiktos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 5058060187 sumą iki 50 Lt; Panaikino atsakovo UAB „OMNITEL“, ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pateiktą 2007-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879; Priteisė iš atsakovo UAB „OMNITEL“ ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 150 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė;
Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė teiginių jog sudarant 2007-05-04 GSM abonento prašymą ieškovui buvo paaiškinta jo galimybė išreikšti savo valią ir pasirinkti mažesnį kredito limitą ir kredito limito dydis, 450 Lt ieškovo buvo nustatytas vienašališkai. Tokiu būdu atsakovui suteikiama galimybė piktnaudžiauti savo teise nustatant kredito limito dydį ir jį keičiant, pvz., paslaugų teikėjas gali nustatyti labai didelį kredito limitą, dėl ko vartotojui, neatsargiai besinaudojusiam paslaugomis, už jas gali tekti sumokėti didelę pinigų sumą, nors vartotojas ir buvo pageidavęs dėl mažesnio kredito limito dydžio. Kadangi atsakovas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nesudarė ieškovui galimybės pasirinkti jo pageidaujamo 50 Lt dydžio kredito limito, teismas, vadovaudamasis sąžiningo vartotojo, kaip silpnesnės sutarties šalies, interesais, padarė išvadą, kad 2007-09-16 PVM sąskaita-faktūra Nr. 5058060187 turi būti mažinama iki 50 Lt.
Teismas sprendė, kad sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio paslaugų 3.5. p. įtvirtinta nuostata „[...] Omnitel turi teisę savo nuožiūra nustatyti ir keisti kredito limitą Klientui. Klientas gali sužinoti kredito limitą Omnitel prekybos salonuose bei abonentų aptarnavimo skyriuje“ bei GSM abonento prašyme nurodyta nuostata „Apie klientui suteikiamą kredito limitą galima sužinoti paskambinus trumpuoju GSM numeriu 1544 arba abonentų aptarnavimo numeriu 1533“ yra nesąžiningos vartojimo sutarties sąlygos. Šios sąlygos yra negaliojančios ab initio, bet nedaro negaliojančios visos sutarties dėl skaitmeninio korinio ryšio ir GSM abonento pranešimo (CK 6.188 str. 7 d.).
Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kad nuo 2007-09-16 iki 2007-11-14 ieškovui būtų teikiamos kitos paslaugos pagal tarp šalių sudarytą sutartį dėl skaitmeninio korinio ryšio ir GSM abonento pranešimą (CPK 178 str.), kaip teisėtą ir pagrįstą tenkino ieškovo reikalavimą panaikinti 2007-10-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5058849797 ir 2007-11-16 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 5059636879 bendrai 100 Lt sumai.
Teismas sprendė, kad ieškovas už byloje pareikštus reikalavimus sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio (b. l. 21, 104) ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidos priteisė iš atsakovo (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašė priteisti ir 500 Lt atstovavimo išlaidų, sumokėtų A. G. firmai „TIESOS VARTAI“, už ieškinio parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad naujausia teismų praktika ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų neatlygina, nes: „Remiantis teismų praktika, CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas išlaidas sudaro dokumentų vertimo prieš iškeliant bylą teisme, gaunamų dokumentų, jų nuorašų patvirtinimo, byloje dalyvaujančių asmenų kelionės į teismą, gyvenimo, procesinių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą nagrinėjant bylą ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant teisines konsultacijas, priskiriamos prie atstovavimo išlaidų, nes UAB „ Logipolijos finansų grupė“ rengdama procesinius dokumentus atstovavo atsakovo interesus, teikė atstovaujamajam teisinę pagalbą gindama jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Atstovavimo išlaidos priteisiamos vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagal kurį apmokamos tik išlaidos advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti šias bylinėjimosi išlaidas“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-443/2008).
Teismas konstatavo, kad minėtoji Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-12 nutartyje suformuota taisyklė taikytina ir šioje byloje, nes faktinės bylų aplinkybės, susijusios su tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų priteisimu, sutampa. Nesiremiant šiuo teismo precedentu, būtų pažeistas teisingumo principas, nesilaikoma Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos teismų precedentų klausimu (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 500 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikintoje dalyje priimti naują sprendimą, priteisti kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, patirtas proceso metu pirmoje ir apeliacinėje instancijoje, viso 803,00Lt.
Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas nesprendė klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų būtinumo, racionalumo bei jų pagrįstumo (CPK 88 str. 1 d. 6p., 8 p.). Teismas nepagrįstai atmetė bylinėjimosi išlaidų pripažinimo galimybę pasirėmęs Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-443/2008, kaip teisminiu precedentu. Remdamasis Vilniaus apygardos teismo 2005-06-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-607/2005 apeliantas nurodo, kad minėta civilinė byla buvo nagrinėjama analogiškomis nagrinėjamai bylai aplinkybėmis ir teismas ieškovo sumokėtą sumą už teismo procesinių dokumentų parengimą tai pačiai A. G. įmonei ,,Tiesos vartai“ pripažino kaip būtinas ir pagrįstas išlaidas. Teismas nepagrįstai rėmėsi apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-443/2008 dar ir dėl to, kad joje nagrinėjamos faktinės aplinkybės susijusios su bylinėjimosi išlaidų priteisimu skiriasi. Teismo nurodytoje byloje įmonė reikalavusi priteisti bylinėjimosi išlaidas turėjo teisininką dirbantį įmonėje, todėl šio asmens patirtas papildomas išlaidas buvo pagrindas pripažinti nebūtinomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir yra priverstas naudotis teisininko pagalba. Teismas nepagrįstai pripažino 500 Lt dydžio išlaidas už ieškinio parengimą neracionaliomis išlaidomis. LR Teisingumo ministro rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, maksimali ieškinio parengimo suma sudarytų 2400 Lt, o ieškovo prašoma priteisti suma yra 5 kartus mažesnė ir jo patirtos išlaidos akivaizdžiai yra racionalios. Patirtos išlaidos taip pat pagrįstos rašytiniais įrodymais. Taip pat nebuvo priteistos 3Lt dydžio išlaidos patirtos dauginant dokumentus. Atsisakydamas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovo vertinimu teismo atsisakymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nepriimtinas vartotojų bylose. Apeliantas rinkosi teisinės paslaugos pirkimą vadovaudamasis kainos ir kokybės santykiu. Įmonė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir teisines paslaugas teikiančios įmonės patirtas sąnaudas teismai pripažįsta ir priteisia kaip būtinas ir pagrįstas išlaidas. Nurodytų argumentų pagrindu prašo priteisti patirtas 503 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos bei 300 Lt dydžio išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Omnitel“atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad nesutinka su ieškovo nurodytais argumentais. Ieškovas turėjo įstatyme numatytą galimybę naudotis advokatų ar jų padėjėjų paslaugomis, o neturėdamas tokios galimybės galėjo kreiptis į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuri yra vertinama ir atlyginama kaip bylos nagrinėjimo teisme išlaidos ir apeliantui nebuvo būtinybės kreiptis į kitą asmenį užsiimantį teisine veikla. Ieškovui teisinę pagalbą teikęs asmuo nėra advokatas ar jo padėjėjas ir CPK 88 str. 1 d. 6 ir 8 punktai jo atstovo teiktų paslaugų apmokėjimui negali būti taikomi.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bei įvertinęs ieškovo apeliacinio skundo argumentus (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, jog ieškovo nesutikimas su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo prašymas atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 metų sausio 30 dienos sprendimu pilnai patenkinęs ieškovo ieškinį atsakovui UAB ,,Omnitel“ dėl sąskaitų panaikinimo, mokėtinos sumos sumažinimo bei sutarčių salygų pripažinimo negaliojančiomis, sprendimu konstatavo, kad ieškovo ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus ir yra pilnai įrodytas (CPK 178 str.).
Esant tokioms aplinkybėms galioja CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies.
Ieškovas pirmos instancijos teismui nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl jam teisinę pagalbą byloje teikė A. G. firma ,,Tiesos vartai“, su kuria ieškovas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį (b.l. 162-163).
Ieškovas įrodė, kad jis turėjo išlaidų susijusių su procesinių dokumentų paruošimu (CPK 110 str., 112 str.), todėl ieškovo patirtos išlaidos atlygintinos (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.). Ieškovo išlaidas patvirtina į bylą pateiktos sąskaita-faktūra Nr. 28 ir pinigų priėmimo kvitas Nr. 6830836 (b.l. 159-161).
Paslaugų teikėjo teisę teikti ieškovui teisinio pobūdžio paslaugas patvirtina ir A. G. firmos ,,Tiesos vartai“ pažymėjimas apie firmos registravimą Lietuvos Respublikos įmonių registre (CPK 178 str.).
Ieškovo D. G. apeliacinis skundas įrodytas, todėl tenkintinas.
Sutinkamai su CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos ir 300 Lt išlaidos, kurias ieškovas patyrė ruošdamas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 metų sausio 30 dienos sprendimo, kadangi minėtos išlaidos įrodytos ir pagrįstos (CPK 3 str., 178 str., 88 str. 1 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ieškovo D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 sausio 30 dienos sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį kuria atmestas ieškovo D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) reikalavimas priteisti jam 503 LT bylinėjimosi išlaidų ir ieškinį šioje dalyje patenkinti.
Priteisti iš UAB ,,Omnitel“ ieškovo D. G. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 503 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir 300 Lt už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.