Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Jucys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-238/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-238/2012 R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus laisvės atėmimu šešiolikai metų už tai, kad itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: 2011 m. balandžio 17 d. 19.00 – 21.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučio namo Nr. 79 ketvirtame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie buto Nr. 81 durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su J. A., turėdamas tikslą primušti bei ištardyti D. V. dėl dingusio draugo V. Č., antrankiais surakinęs D. V. rankas už nugaros ir taip atėmęs jam galimybę priešintis, tyčia sudavė rankomis ir spyrė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Tęsdami savo nusikalstamą veiką, R. S. ir J. A. 21.30 – 21.55 val. prie nurodyto namo automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavus Š. P., nukentėjusįjį, kurio rankos buvo surakintos, įkėlė į automobilį ir nuvežė į Š. P. priklausantį sodo sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini). Ten R. S. 21.55 – 23.26 val. smurtavo prieš D. V. ir bendrais veiksmais su J. A. sudavę ne mažiau kaip 47 smūgius, kurie sukėlė bejėgiškos būklės nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą bei kančias, padarė jam sunkią galvos smegenų traumą, dėl kurios nukentėjusiajam pabrinko ir buvo suspaustos galvos smegenys. Dėl to D. V. 2011 m. balandžio 17 d. mirė. Be to, R. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2011 m. balandžio 17 d. nuo 19 val. iki 21.30 val. L. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam su bendrininku J. A. mušant bejėgiškos būklės D. V., jis tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka ir spyrė koja D. V. užstoti mėginusiai L. V. į galvą ir kairę koją, tuo padarė L. V. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 24 d. nutartimi nuteistojo R. S. gynėjo advokato Dainiaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmetė. Generalinėje prokuratūroje 2018 m. kovo 30 d. gautas R. S. pareiškimas, kuriuo jis prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad jis (R. S.) nuteistas nepagrįstai, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu suklastojo (sufabrikavo) Kauno vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno VPK) pareigūnai, jo vadovas V. B., prokuroras D. J., advokatas Valerijus Karpovas. Nuteistasis nurodė, kad Kauno apygardos teismas baudžiamosios bylos nenagrinėjo, tik paskyrė prokuroro prašomą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, nuteistas J. A. kaltę dėl D. V. nužudymo vertė jam (R. S.), nors jis miegojo ir D. V. nenužudė. Kauno tardymo izoliatoriuje jam (R. S.) davė netinkamus vaistus nuo epilepsijos, o vaistą „Truxal“, kuris turėjo nepageidaujamą poveikį ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, nukentėjusiosios I. V., L. V., liudytojai R. L., R. L. pareigūnams melavo.Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2018 m. balandžio 17 d. nutarimu atmetė R. S. skundą, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo skunde nėra jokių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste ir – BPK) 44 straipsnio 1 – 4 punktuose, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. Pažymėjo, kad visos aplinkybės dėl R. S. nusikalstamų veikų, įskaitant ir nurodytas pareiškime, ikiteisminio tyrimo ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose metu buvo žinomos, išanalizuotos ir įvertintos. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011 m. liepos 27 d. nutartimi R. S. buvo paskirta ir 2011 m. rugpjūčio 17 d. – rugsėjo 7 d. atlikta stacionari teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. 75U-I-51 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2011 m. balandžio 17 d. R. S. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti – „Šiuo metu (tai yra ekspertizės atlikimo metu R. S. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, tai šiuo metu (tai yra ekspertizės atlikimo metu) netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. S. gali būti apklausiamas, gali duoti parodymus, gali stoti prieš ikiteisminį tyrimą ir teismą, gali atlikti bausmę. R. S. nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių.“ (t. 2, b. l. 3). Taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatavo, kad nebuvo padaryta BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų ir nurodė, kuriais įrodymais remdamasis padarė išvadą dėl smurtinio R. S. elgesio. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama R. S. gynėjo kasacinį skundą, patikrino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu ir nenustatė, kad būtų pažeistos BPK normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą ir vertinimą.Vilniaus apygardos teisme 2018 m. balandžio 30 d. gautas nuteistojo R. S. skundas, kuriuo nuteistasis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 17 d. nutarimą bei atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-181-238/2012. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi nuteistojo R. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo atmetė motyvuodamas tuo, kad teismams nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo žinomos nuteistojo nurodomos aplinkybės, o jokių naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą prokuroro nutarimą, nuteistasis teismui nepateikė. Nuteistasis R. S., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti, atnaujinti baudžiamąją bylą ir jį išteisinti.R. S. skunde teigia, kad jis nuteistas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, nes jo metu jis buvo neveiksnus, šventė savo vaiko gimimą ir miegojo, o byloje esantys liudytojų parodymai yra melagingi.Be to, Kauno tardymo izoliatoriuje jam (R. S.) davė netinkamus vaistus nuo epilepsijos, o vaistą „Truxal“, dėl kurių poveikio jis nesuprato vykstančio ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso. Nuteistasis taip pat nurodo, kad baudžiamąją bylą jo atžvilgiu suklastojo (sufabrikavo) Kauno VPK pareigūnai, jo vadovas V. B., prokuroras D. J., nes šie asmenys žinojo tiesą baudžiamojoje byloje, tačiau tikrųjų nusikalstamos veikos vykdytojų nesulaikė.Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo normas, kuriomis reglamentuojami baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindai ir tvarka, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Naujai paaiškėjusios aplinkybės, kuriomis remiantis galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, įstatymo leidėjo įtvirtintos BPK 444 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią baudžiamojo proceso normą naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, nurodytos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tačiau kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir BPK 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.Nuteistasis R. S. nekonkretizuoja, pagal kurį BPK 444 straipsnio 1 dalies punktą prašo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Sprendžiant pagal skundo turinį, bylą prašoma atnaujinti vadovaujantis beveik visais BPK 444 straipsnio 1 dalies punktuose nurodytais pagrindais.Nuteistojo R. S. teigimu, nukentėjusiosios I. V., L. V., liudytojai R. L., R. L. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-181-238/2012 davė melagingus parodymus.Pažymėtina, kad atnaujinant baudžiamąją bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu asmens melagingų parodymų davimas turi būti konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos, tokio nuosprendžio minėtiems asmenims nėra. Nuteistojo dėstomi argumentai, kuriuose jis teigia, kad nukentėjusiosios I. V., L. V., liudytojai R. L., R. L. davė melagingus parodymus, jau ne kartą buvo atmesti ir laikomi nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose buvo nagrinėjama R. S. pateikta versija, jog jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktus. Tačiau šie teismai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o tai patvirtino ir kasacinės instancijos teismas. Taigi nuteistojo nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiųjų I. V., L. V., liudytojų R. L., R. L. esą melagingus parodymus buvo žinomos teisminio bylos nagrinėjimo metu ir nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis. Kaip minėta pirmiau, pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bylą nagrinėjančių teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų (įskaitant ir prokurorą) nusikalstamas piktnaudžiavimas yra nustatomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau nagrinėjamu atveju jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriame būtų konstatuotas baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-238/2012 ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, nėra. Taigi, teisinis pagrindas baudžiamajai bylai atnaujinti pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus taip pat neegzistuoja.Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla negali būti atnaujinta ir vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Pagal minėtą įstatymo normą reikalaujama, kad naujos aplinkybės atitiktų abi šiame įstatyme nurodytas sąlygas, t. y. sąlygą, kad jos nebuvo žinomos bylą nagrinėjančiam teismui, ir sąlygą, kad vienos arba su jau anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų, kad nuteistasis yra nekaltas arba yra padaręs lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką nei ta, už kurią jis nuteistas. Nuteistojo R. S. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka minėto įstatymo reikalavimų ir neturi jokios reikšmės jo padarytos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui ir teisingam jo kaltės klausimo išsprendimui. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad visos nuteistojo R. S. skunde nurodytos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra naujai paaiškėjusios, vertintinos tik kaip jo subjektyvi nuomonė dėl teismų atlikto byloje surinktų įrodymų vertinimo, tačiau įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujintina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų vertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, ir kurio teisėtumas bei pagrįstumas patikrintas kasacine tvarka, neabejotinai pagrindžia, kad būtent R. S. padarė nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose ir BK 140 straipsnio 1 dalyje. Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tyrė ir analizavo tiek R. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Tai, kad teismai bylos aplinkybes vertino kitaip, nei būtų palankiau nuteistajam, nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių.Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra įstatyme numatyto pagrindo atnaujinti baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, nurodytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 – 4 punktuose, nėra. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistojo R. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. balandžio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo, atmetė pagrįstai ir motyvuotai. Nuteistojo R. S. skunde išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundo bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.