Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, Lubinų g. 18, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. E., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, iki 2019 m. rugsėjo 6 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. rugsėjo 6 d. sudarė 29 707,96 Eur. Pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2016 metus matyti, kad Bendrovės turtas 2016 m. sudarė 63 087,00 Eur, o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 91 097,00 Eur. Bendrovės vadovas apie tai sužinojo (turėjo sužinoti) nuo 2016 m. balandžio 4 d. Taigi Bendrovė ilgą laiką (nuo 2016 m. sausio 1 d.) buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau savo pareigos neįvykdė. Tuo UAB (duomenys neskelbtini)vadovas K. E., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju K. E. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta Bendrovės bankroto procedūra. Tokiu būdu, administracinės atsakomybės senaties terminas už šį administracinį nusižengimą turi būti skaičiuojamas nuo Bendrovės bankroto bylos inicijavimo dienos, šiuo konkrečiu atveju – nuo 2019 m. gruodžio 30 d., kai VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Taigi, dvejų metų nuobaudos skyrimo terminas dar nėra suėjęs.

Taigi, norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI prie FM jau nuo 2016 m. pradžios. Nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja pradėjo vykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės lėšų. Pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis už 2016 metus, pateiktus 2017 m. gegužės 28 d., matyti, kad Bendrovės turtas 2016 m. sudarė 63 087,00 Eur, o per vienerius metus Bendrovės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 91 097,00 Eur. Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog nuo 2015 m. pabaigos Bendrovės finansinė padėtis buvo sudėtinga, o Bendrovė nemokia tapo nuo 2016 m., tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI prie FM 2019 m. rugsėjo 6 d. informacinio pobūdžio raštas, kuriame VMI Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 29 707,96 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Duomenų, kad iki 2019 m. rugsėjo 6 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus surinktus duomenis, konstatuojama, kad Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. E., kaip vadovas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas K. E. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas K. E., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais K. E. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. gruodžio 30 d. K. E. kaltė padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. E. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nenustatyta K. E. atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta K. E. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

K. E. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.