Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2018-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-197/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-21
Bylos Nr.
1A-219-197/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė, Laima Garnelienė
Nuteistasis
A. V. D.
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Edita Marija Šlapikienė, Vytautė Linaburgienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-197/2018Proceso Nr. 1-24-1-00068-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.1.8.10.1; 1.2.14.6.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Ražinskaitės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajai A. V. D.,gynėjai advokatei Editai Marijai Šlapikienei,civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovei V. B.,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) bendrijos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei,

ekspertei A. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. V. D. gynėjos advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams,pagal BK 223 straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, A. V. D. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti turtinę žalą bei neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Iš nuteistosios A. V. D. priteista 9 969,14 Eur turtinės žalos ir 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos esmė

A. V. D. nuteista už tai, kad nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2014 m. kovo 14 d. eidama (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), pirmininko pareigas, pasisavino jai patikėtą, jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – bendrijos gyventojų pinigus, o būtent:

iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) į savo asmenines sąskaitas AB „Swedbank“ (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir AB SEB banko atsiskaitomąsias sąskaitas 92111700; (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 18 d. pervedė 90 948,40 Lt (26 340,48 Eur) (2002 m. – 2 852,40 Lt; 2003 m. – 14 757,85 Lt; 2004 m. – 8 625,20 Lt; 2005 m. – 5 080 Lt; 2006 m. – 8 011 Lt; 2007 m. – 7 108 Lt; 2008 m. – 17 595,95 Lt; 2009 m. – 14 997 Lt; 2010 m. – 11 921 Lt), banko išrašuose nurodydama, kad šios lėšos išmokamos atsiskaitymams pagal sudarytas sutartis ir atsiskaitymams su paslaugų teikėjais, paskui iš asmeninės sąskaitos pervedė į UAB „Katra“ sąskaitą 4 000 Lt (2005 m. spalio 7 d. – 1 000 Lt; 2005 m. spalio 10 d. – 1 000 Lt) už bendrijai (abonentas Nr. 168030010) suteiktas paslaugas ir per keturis kartus pervedė į AB „Lesto“ atsiskaitomąją sąskaitą 798,52 Lt (2004 m. lapkričio 8 d. – 52,14 Lt; 2005 m. lapkričio 1 d. – 178,65 Lt; 2005 m. gegužės 9 d. – 395 Lt; 2006 m. balandžio 7 d. – 172,73 Lt) apmokėdama už bendrijos elektrą (abonentas Nr. 5108), per 2010–2013 m. S. D. (sutuoktiniui) pervedė į sąskaitą 34 657 Lt (2010 m. – 1 495 Lt; 2011 m. – 14 892 Lt; 2012 m. – 11 054 Lt; 2013 m. – 7 216 Lt), iš kurių 6 320,03 Lt jis grąžino bendrijai. Su S. D. sudarytų sutarčių tyrimui nepateikė ir taip jam nepagrįstai iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedė 28 336,97 Lt (8 206,95 Eur) ir padarė tokios sumos nuostolius bendrijai, per 2010–2013 m. bendrijos pirmininkė A. V. D. pervedė į sąskaitą U. D. (sūnui) 14 745 Lt (2010 m. – 5 453 Lt; 2011 m. – 806 Lt; 2012 m. – 3 265 Lt; 2013 m. – 5 221 Lt), iš kurių 1 473 Lt (2010 m. – 353 Lt; 2011 m. – 180 Lt; 2012 m. – 500 Lt; 2013 m. – 440 Lt) jis grąžino. A. V. D. mokėjimo nurodymuose nurodė, kad piniginės lėšos pervedamos pagal sudarytas sutartis, tačiau sutarčių tyrimui nepateikė. Taip U. D. nepagrįstai iš atsiskaitomosios sąskaitos pervedė 13 272 Lt (3 843,84 Eur) ir padarė tokios sumos nuostolius bendrijai. Taip pasisavindama pinigus – 80 421,05 Lt (23 291,55 Eur), padarė (duomenys neskelbtini) turtinę, didelės vertės žalą.

Be to, A. V. D. nuteista už tai, kad aplaidžiai tvarkė apskaitą, o būtent:

nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2014 m. kovo 14 d. eidama (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), pirmininko pareigas ir būdama atsakinga už bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d., Nr. IX-574) (toliau – BAĮ) 21 straipsnį „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“, kuriame nurodyta, kad „1. Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, bei pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, (toliau – Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės) 30 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija), kuriame nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal BAĮ ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, privalėdama užtikrinti bendrijos apskaitos organizavimą pagal BAĮ, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimus: pažeidė BAĮ 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, tačiau (duomenys neskelbtini) apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, ji nebuvo palyginama; pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punktą, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“. Tačiau (duomenys neskelbtini) kasos knygos laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. tyrimui nepateikė, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos narių atsiskaitymų per kasą; (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė visų iš paslaugų teikėjų gautų PVM sąskaitų faktūrų, įsipareigojimų paslaugų teikėjams apskaitos registrų, kuriuose būtų apskaitytos iš paslaugų teikėjų gautos PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimas, todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat nėra galimybės nustatyti, ar teisingai gyventojams priskaitė mokesčius; tyrimui nepateikė bendrijos narių (gyventojų) skolų bendrijai apskaitos registrų, kuriuose būtų registruojami bendrijos nariams priskaityti mokesčiai, jų sumokėjimas ir bendrijos narių skolos; nesivadovavo BAĮ 19 straipsnio 2 dalimi ,,Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“, kad „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ nuo 2013 m. kovo 1 d. (nauja redakcija) „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“ ir 21 straipsniu „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“; nepateikė kasos knygos už laikotarpį nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir kasos registro, 19 vnt. blankų KPO (nei užpildytų, nei sugadintų), todėl nėra galimybės nustatyti bendrijos pajamų ir išlaidų grynaisiais pinigais, t. y. nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 1 d. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, taigi dėl to, kad ji nesilaikė BAĮ 16 straipsnyje „Apskaitos registrai“ arba 19 straipsnyje „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ nustatytų reikalavimų, pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima iš dalies nustatyti veiklos, turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros už šį laikotarpį.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Nuteistosios A. V. D. gynėjos advokatės E. M. Šlapikienės apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria jos ginamoji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir šią bylos dalį nutraukti. Atmesti (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 9 969,14 Eur žalos atlyginimo. Apeliantė nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria A. V. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka, jog jos ginamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas dėl šios nusikalstamos veikos netyrė tyčios turinio ir nesiaiškino svarbių aplinkybių, t. y. ar A. V. D. pinigus į savo ir artimųjų sąskaitas pervedė turėdama vienintelį tikslą ir sumanymą – panaudoti tuos pinigus bendrijos reikmėms ir interesams, ir tai patvirtina ne tik jos ginamosios, bet ir liudytojų parodymai.Iš visuotinio bendrijos narių susirinkimo 1999 m. balandžio 24 d. protokolo matyti, kad, paskyrus A. V. D. pirmininke, jai buvo nustatytas 160 Lt dydžio atlyginimas per mėnesį, bendrijos buhalterei M. K. – 160 Lt dydžio atlyginimas per mėnesį, bendrijos aplinkos tvarkytojai R. M. – 151 Lt dydžio atlyginimas per mėnesį. Tai, kad pinigai buvo realiai sumokėti, patvirtino liudytojos M. K., R. M.. Šie atlyginimai buvo mokami neoficialiai, t. y. nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau su bendrijos narių žinia ir vadovaujantis bendrijos narių susirinkimo nutarimais, todėl netinkamai įformintas darbo užmokestis nėra pagrindas konstatuoti, jog A. V. D. ir kiti asmenys neturėjo teisės gauti atlyginimo už darbą ir gaunamas pajamas pasisavino. Be to, netinkamas kasos išlaidų orderių įforminimas nereiškia, kad pinigai nebuvo išmokėti, o kaip tik patvirtina, jog pinigus naudojo bendrijos interesais.Gynėja teigia, kad jos ginamosios veiką dėl pasisavinimo pirmosios instancijos teismas vertino kaip padarytą tiesiogine tyčia, tačiau tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose, kai turtas panaudojamas įmonės naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-84/2012). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į A. V. D. naujai pateiktus įrodymus: (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, nevertino bendrijos visuotinių susirinkimų nutarimų algų mokėjimo faktui nustatyti, liudytojų parodymų, A. V. D. asmeninės sąskaitos duomenų, 45 vnt. kasos išlaidų orderių, prekių įsigijimo čekių. Dėl to liko nevertintos, rašytiniais dokumentais pagrįstos, bendrijos veikloje panaudotos piniginės lėšos, kurių suma siekia net 11 666,95 Eur.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 26 d. aktu Nr. 11-52 (17) ir papildoma 2016 m. spalio 6 d. specialisto išvada, kadangi ekspertizė buvo atliekama tris kartus, bet išvados taip ir liko prieštaringos ir netikslios. Pažymi, kad buhalterinių dokumentų neišsaugojimas nėra pagrindas pripažinti, jog turtas buvo pasisavintas. Teigia, kad A. V. D. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, jog iš jos ginamosios, S. D. ir U. D. sąskaitų buvo atliekami mokėjimai paslaugų teikėjams, t. y. AB „Lesto“, UAB „Kauno švara“, UAB „Vakarų technika“, UAB „Katra“, pagal sutartį už santechnikos darbus G. K. ir kt. Nuteistoji nesutinka, kad jos grąžintą pinigų sumą į bendrijos sąskaitą ekspertė vertino kaip mokėjimą už komunalines paslaugas, nes bendrijoje niekada nebuvo tokių didelių mokesčių (3 342,65 Eur), ir tai patvirtino liudytoja M. K.. Iš viso to matyti, kad liko neįvertintos bendrijos išlaidos – 11 666,95 Eur, išmokėtos algos: M. K. – 5 213 Eur, A. V. D. – 7 784,98 Eur, todėl nepagrįsta išvada, kad A. V. D. šiuos neteisėtus veiksmus padarė tiesiogine tyčia, ir nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti A. V. D. apeliacinį skundą ir priteisti 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.Advokatė nurodo, kad nuteistoji nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog bendrijos lėšas naudojo bendrijos interesais, nes tai paneigia byloje esantys įrodymai. Sutartimi dėl įsiskolinimo ir grąžinimo A. V. D. pripažino, jog būdama (duomenys neskelbtini) pirmininke atliko neteisėtus tyčinius veiksmus – naudojo bendrijos pinigines lėšas ne pagal paskirtį ir ne bendrijos interesams tenkinti, o savo reikmėms. Sutartyje nurodyta 45 999,61 Lt (13 322,41 Eur) suma, kaip paaiškėjo proceso metu, nebuvo galutinė. Jeigu A. V. D., kaip teigiama apeliaciniame skunde, būtų naudojusi bendrijos lėšas bendrijos interesais, tai nebūtų susikaupusios tokios didelės sumos kreditoriams. Banko išrašai patvirtina faktą, jog A. V. D. bendrijos lėšas pervedė į savo ir artimųjų giminaičių sąskaitas neturėdama jokio teisinio pagrindo. Nuteistosios argumentas, kad tai buvo daroma dėl areštuotos bendrijos sąskaitos, yra nepagrįstas, nes būtent iš bendrijos sąskaitos buvo pervedami pinigai į A. V. D. ir jos artimųjų sąskaitas. Piniginės lėšos buvo pervedamos ilgą laikotarpį. Atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu A. V. D. būtų pinigines lėšas panaudojusi bendrijos interesais, tai nebūtų tikslo jų grąžinti. Advokatė daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog bendrijos lėšas A. V. D. naudojo savo asmeniniais, o ne bendrijos interesais. Tai patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. kovo 4 d. specialisto išvada Nr. 5-2/41.Advokatė nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad bendrijai nebuvo padaryta žala, nes tai paneigia 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11-52 (17) ir A. V. D. pasirašyta sutartis dėl įsiskolinimo, kurio suma 45 999,61 Lt (13 322,41 Eur), bendrijai.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, jog teismas nevertino A. V. D. pateiktų dalies buhalterinių dokumentų, bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimų algų mokėjimo faktui nustatyti. Teismas pagrįstai sprendė, jog šie dokumentai yra nepatikimi įrodymai ir nėra pagrindo jais remtis priimant galutinį sprendimą. Be to, tai pavirtina byloje esantys įrodymai ir faktinės aplinkybės, t. y. nėra galimybės patikrinti A. V. D. pateiktų dokumentų sudarymo datos, nes nėra kasos knygos, įsipareigojimų paslaugų teikėjams apskaitos registro, bendrijos skolų apskaitos ir kasos registrų, ekspertizės akte konstatuota, jog minėti dokumentai neturi įtakos apskaičiuojant nuostolių sumą, o 1999 m. balandžio 20 d. bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimas nepatvirtina fakto, kad A. V. D. panaudojo lėšas algoms mokėti.Advokatė nesutinka ir su A. V. D. argumentu, kad teismas nenustatė jos pasisavintų piniginių lėšų dydžio, nes jos pasisavintų piniginių lėšų dydis yra lygus bendrijai padarytų nuostolių sumai, t. y. 23 291,55 Eur. Skundžiamo nuosprendžio išvados padarytos vadovaujantis LAT praktika (LAT nutartis Nr. 2K-385-507/2016) ir teisės aktuose nurodytomis įrodymo vertinimo taisyklėmis, o apeliacinio skundo argumentai minėtų išvadų nepaneigia. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai ir faktinės aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai A. V. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, bei pagrįstai tenkintas civilinis ieškinys dėl 9 969,14 Eur žalos atlyginimo ir 900 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl pasisavintos pinigų sumos neatitinka bylos aplinkybių, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai kvalifikuota nusikalstama veika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios A. V. D. gynėjos advokatės E. M. Šlapikienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. V. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta, nes išsamiai, nešališkai ištirtos nuteistosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai. Su šia nuosprendžio dalimi sutinka ir apeliantė, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria A. V. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių dėl A. V. D. pasisavintų pinigų sumos, todėl neteisingai kvalifikavo nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką ir neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinio ieškinio.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teisėjų kolegija nustatė, kad A. V. D. nuo 1993 m. liepos 13 d. iki 2014 m. kovo 14 d. eidama (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), pirmininko pareigas, pasisavino jai patikėtą, jos žinioje buvusį svetimą turtą – bendrijos gyventojų pinigus, o būtent:

iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 18 d. į savo asmenines sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir į kortelės sąskaitą Nr. 461613985 pervedė 90 948,40 Lt (26 340,48 Eur), į savo sutuoktinio S. D., kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 34 657 Lt (10 037,36 Eur), į savo sūnaus U. D., kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, sąskaitas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pervedė 14 745 Lt (4 270,45 Eur), iš viso buvo pervesta 140 350,40 Lt (40 648,29 Eur). Vėliau iš šių sąskaitų buvo sumokėta už bendrijai teiktas paslaugas jų teikėjams: į UAB „Katra“ sąskaitą pervesta 7 000 Lt (2 027,34 Eur) (2005 m. spalio 6 d. – 4 000 Lt, 2005 m. spalio 7 d. – 1 000 Lt ir 2005 m. spalio 10 d. – 1 000 Lt, 2006 m. balandžio 14 d. – 1 000 Lt) (abonentas Nr. 168030010), į AB „VST“ atsiskaitomąją sąskaitą – 986,80 Lt (285,80 Eur) (2004 m. lapkričio 8 d. – 52,14 Lt; 2005 m. vasario 3 d. – 98,28 Lt; 2005 m. gegužės 9 d. – 395 Lt; 2005 m. liepos 8 d. – 90 Lt; 2005 m. lapkričio 1 d. – 178,65 Lt; 2006 m. balandžio 7 d. – 172,73 Lt) (abonentas Nr. 5108), į AB „Lesto“ sąskaitą – 1 341,03 Lt (388,39 Eur) (2013 m. rugsėjo 9 d. – 749,17 Lt; 2013 m. lapkričio 4 d. – 591,86 Lt), UAB „Kauno švara“ – 500 Lt (144,81 Eur) (2013 m. lapkričio 7 d. – 500 Lt), UAB „Vakarų technika“ – 50 Lt (14,48 Eur) (2013 m. gruodžio 23 d. – 50 Lt), G. K. – 450 Lt (130,33 Eur) (2013 m. gruodžio 27 d. – 450 Lt), V. B. – 3 400 Lt (984,71 Eur) (2014 m. liepos 15 d. – 1 500 Lt; 2014 m. rugpjūčio 31 d. – 200 Lt; 2014 m. spalio 6 d. – 500 Lt; 2014 m. spalio 18 d. – 700 Lt; 2014 m. lapkričio 9 d. – 500 Lt), iš viso 13 727,83 Lt (3 975,85 Eur), į bendrijos sąskaitą įmokėta grynaisiais pinigais 5 050 Lt (1 462,58 Eur) (2009 m. sausio 13 d. – 2 000 Lt; 2009 m. sausio 19 d. – 3 050 Lt), grąžinta į bendrijos sąskaitą iš A. V. D. sąskaitos 42 009,52 Lt (12 166,80 Eur), iš S. D. – 5 089 Lt (1 473,88 Eur), iš U. D. – 2 053 Lt (594,59 Eur), iš viso 49 151,52 Lt (14 235,26 Eur), išmokėti atlyginimai M. K. – 10 500 Lt (3 041,01 Eur), N. G. – 16 712 Lt (4 840,13 Eur), R. M. – 5 550 Lt (1 607,39 Eur), A. V. D. – 22 560 Lt (6 533,83 Eur), iš viso 55 322 Lt (16 022,36 Eur). A. V. D. bendrijos veikloje nepanaudojo 17 099,05 Lt (4 952,23 Eur), kurie buvo pervesti į A. V. D., S. D. ir U. D. sąskaitas, o juos išleido savo asmeninėms reikmėms. Taip A. V. D. pasisavino jos žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) 17 099,05 Lt (4 952,23 Eur) vertės turtą.

Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl A. V. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes nesiaiškinta, jog A. V. D. pinigus naudojo bendrijos reikalams, todėl ši bylos dalis turi būti nutraukta ir atmestas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 9 969,14 Eur žalos atlyginimo. Be to, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su jos ginamosios pasisavinta pinigų suma ir tai, kad A. V. D. šią nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu ir tinkamai neįvertino ne tik išmokėtų algų, bet ir išlaidų bendrijos reikmėms dar už 11 666,95 Eur. Šią sumą sudaro 3 342,64 Eur į bendrijos sąskaitą pervesti pinigai (t. 4, b. l. 141), kasos išlaidų orderiais patvirtintos išlaidos – 6 497,33 Eur (t. 4, b. l. 25), įsigytų prekių už 371,84 Eur, sąskaitų ir pinigų priėmimo čekių, kvitų už atliktas paslaugas – 1 455,14 Eur (t. 4, b. l. 37).Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Taigi objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-184-697/2017). Šiai nusikalstamai veikai būdinga ir tai, kad kaltininkas pasisavino ne bet kokį, o didelės vertės turtą, kurio sąvoka išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, t. y. didelė turto vertė, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).Iš bylos duomenų matyti ir to neneigia pati nuteistoji A. V. D., kad ji nuo 1993 m. buvo bendrijos pirmininkė, kuriai buvo patikėtas ir perduotos jos žinion (duomenys neskelbtini) turtas ir ji tuo turtu disponavo. A. V. D. disponuodama šiomis lėšomis iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į savo asmeninę, savo vyro bei sūnaus sąskaitas pervesdavo pinigus, kurių dalį vėliau grąžino. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/41 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ nurodoma, jog iš bendrijos sąskaitos buvo pervesta A. V. D., S. D. ir U. D. – 140 350,40 Lt (40 648,29 Eur), nenurodant ūkinės finansinės operacijos turinio. Dalis piniginių lėšų – 51 667,73 Lt – buvo grąžinta į bendrijos sąskaitą (A. V. D. – 45 482,73 Lt, S. D. – 4 805 Lt, U. D. – 1 380 Lt), nenurodant ūkinės finansinės operacijos turinio (t. 2, b. l. 111–143). Pirmosios instancijos teisme gavus papildomų duomenų, buvo paskirtos ir atliktos ekspertizės bei pateikta 2016 m. spalio 6 d. specialisto išvada Nr. 5-2/139 (t. 4, b. l. 15–28) ir 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11-52(17) (t. 4, b. l. 134–145), iš kurių matyti, kad buvo ne tik tikslinamos grąžintos bendrijai sumos, bet ir atlikti mokėjimai už bendriją. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės akto Nr. 11-52(17) ir jo priedų matyti, kad po ekspertės apskaičiavimų A. V. D. pasisavinta suma sumažėjo (t. 4, b. l. 134–145). Teisme apklausta ekspertė A. S. patvirtino savo pateiktas išvadas ir parodė, kad A. V. D. iš (duomenys neskelbtini) pasisavino ne 88 682,67 Lt, o 80 421,05 Lt, nes prieš tai specialistai buvo klaidingai apskaičiavę grąžintas sumas (t. 4, b. l. 191–194).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netiki A. V. D. parodymais, jog pinigai buvo leidžiami bendrijos naudai, nes A. V. D. neišsaugojo dokumentų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą, o nesant tokių dokumentų, negalima teigti, jog pinigai iš tiesų buvo panaudoti (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegija su tokiais apygardos teismo argumentais sutinka tik iš dalies, nes iš tiesų nuteistoji neišsaugojo dalies dokumentų, pagrindžiančių išgrynintų pinigų panaudojimą, o galbūt jų net ir neturėjo, tačiau nuteistosios A. V. D. parodymus, jog pinigus leido bendrijos reikmėms, nes mokėjo sau, buhalterei ir valytojoms atlyginimus, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistoji A. V. D. jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tuo metu, kai buvo (duomenys neskelbtini) pirmininke, kelis ar net keliolika kartų buvo sudariusi su fiziniais ir juridiniais asmenimis sutartis dėl įvairių darbų atlikimo, t. y. stogo remonto, santechnikos darbų, dažymo paslaugų atlikimo. Pripažino, kad pinigus iš bendrijos sąskaitos pervesdavo į savo, sutuoktinio ir sūnaus, kurie apie tai nieko nežinojo, sąskaitas. Pervestus pinigus išgrynindavo arba pervesdavo paslaugų teikėjams. Darbo sutarties su ja bendrija nesudarė, bet tai, kad ji paskiriama pirmininke ir numatomas atlyginimas, buvo užfiksuota bendrijos protokole. Nors pareiginiai nuostatai nebuvo sudaryti, tačiau ji buvo atsakinga už bendrijai priklausančių dokumentų saugojimą ir tvarkymą. Pripažino, kad buhalteriniai dokumentai nebuvo tinkamai pildomi. Taip pat nurodė, kad bendrijoje buhalterio pareigas kurį laiką ėjo M. K., o N. G., kuri mirė prieš porą metų, tvarkė aplinką. Jos nebuvo oficialiai įdarbintos, nes to pačios prašė (t. 3, b. l. 38, 45–47). Pirmosios instancijos teisme A. V. D. iš esmės davė tokius pačius parodymus, tik papildomai nurodė, kad bendrijos susirinkimų metu buvo prašoma darbus atlikti kuo pigiau ir neįdarbinti darbus atliekančių žmonių. Bendrijos pinigai buvo pervedami į sąskaitas, paskui išimami grynaisiais pinigais ir atsiskaitoma su žmonėmis už aplinkos tvarkymą, santechnikos darbus, elektrą, remontą. Per visą laikotarpį už aplinkos tvarkymą buvo sumokėta 38 200 Lt, t. y. iki 2007 m. liepos 1 d. mokėta po 190 Lt, o vėliau – po 250 Lt. Buhalterei buvo mokama po 100 Lt, todėl per visą laikotarpį sumokėta 19 200 Lt. Tuos pinigus iš sąskaitos naudojo algoms mokėti, o gautus grynuosius pinigus iš bendrijos narių išleisdavo sumokėti už paslaugas (t. 3, b. l. 146–147). Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji dar parodė ir tai, kad jai priklausė atlyginimas nuo 1999 m. per mėnesį po 160 Lt, kuris buvo mokamas neoficialiai. Visą laiką už aplinkos tvarkymą buvo mokama N. G., o vėliau – R. M.. Iš pradžių už aplinkos tvarkymą algos buvo po 151 Lt, vėliau – po 160 Lt, o dar vėliau – po 250 Lt. Algą už aplinkos tvarkymą mokėjo nereguliariai, t. y. mokėdavo tada, kai susikaupdavo už kelis mėnesius. Dirbantiesiems pinigai buvo mokami įforminant kasos išlaidų orderius. Nuteistoji pripažino, kad R. M. išrašytuose orderiuose parašai skiriasi, nes už ją pasirašydavo ir pinigus pasiimdavo jos vyras. Ji nesilaikė griežtos pinigų išmokėjimo tvarkos, nes atlyginimas buvo mokamas neoficialiai. Atlyginimą mokėjo ir M. K. už buhalterijos tvarkymą, tačiau jai net neišrašydavo kasos išlaidų orderių. Nurodė, kad 2008 m. M. K. mokėjo už darbą po 100 Lt. Teigė neatsimenanti, kokiais laikotarpiais mokėdavo atlyginimus, taip pat negali pasakyti, nuo kada iki kada mokėjo buhalterei. Jos atlyginimas buvo nustatytas 160 Lt ir visą laikotarpį nekito, ir apie tai žinojo V. B.. Pripažino, kad 2003 m. kovo 5 d. bendrijos protokolo 5 punkte įrašyta, jog ji dirbs visuomeniniais pagrindais, tačiau ir vėl buvo nuspręsta atlyginimą mokėti neoficialiai, t. y. visi žinojo, kad jai mokamas 160 Lt atlyginimas (t. 5, b. l. 93–95, 108).Liudytoja V. B. jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 1993–1994 m. namo bendrijos pirmininke buvo A. V. D. ir bendrijos nariai buvo patenkinti jos darbu, tačiau bendrijoje oficialiai niekas nebuvo įdarbintas. Ji žino, kad buhalterinę apskaitą tvarkė A. V. D., taip pat ir M. K. (t. 1, b. l. 67–69). Minėta liudytoja, apklausiama apeliaciniame teisme, parodė, kad aplinka buvo tvarkoma ir tai darė N. G., tačiau kaip su ja buvo atsiskaitoma, ji nežino. Vėliau aplinką dar apie metus tvarkė ir R. M.. Mano, kad atlyginimas už aplinkos tvarkymą tikrai buvo mokamas, nes už dyką niekas netvarkytų. Ji nežino, kokia suma buvo sutarta, kaip buvo mokama ir kiek ilgai mokėjo. Pripažino, kad buvo tvarkoma santechnika, bet nebuvo didelių gedimų ir tikrai nereikėjo tam skirti didelių pinigų sumų. Tik kai ji tapo pirmininke, buvo surinkti pinigai ir pataisytas santechnikos mazgas, kuris buvo labai blogos būklės. Liudytoja V. B. pripažino, kad 1999 m. buvo atlikta didelė revizija ir tuo metu nerado jokių skolų. Vėliau bendrijoje nebuvo jokių revizijų arba ji jų neatsimenanti (t. 5, b. l. 95–97, 107–108). Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su (duomenys neskelbtini) ją sieja tai, kad jos buvo paprašyta trumpai pavalyti kiemą. Kiemą ji valė nuo 2012 metų, gal porą žiemų. Už atliktą darbą su ja atsiskaitydavo pati A. V. D., mokėdavo po 250 Lt. Oficialiai ji įdarbinta nebuvo, gaudama algą pasirašydavo ranka ant kvitukų (t. 4, b. l. 186–187). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. M. patvirtino, kad apie 2012 m. valė kiemą ir už tai jai mokėjo pinigus. Pinigus gaudavo pagal čekį, t. y. jai buvo išmokėta tiek, kiek yra pasirašytų čekių. R. M. negalėjo pasakyti, kiek tiksliai jai buvo sumokėta, tačiau oficialiai nebuvo įdarbinta. Mokėdavo nereguliariai, todėl skambindavo ir prašydavo, kad sumokėtų. Liudytojai teismo posėdžio metu buvo pateikti kasos išlaidų orderiai (t. 4, b. l. 36). Juos peržiūrėjusi R. M. nurodė, kad šiuose orderiuose už ją pasirašė jos vyras, o tai reiškia, kad jis paėmė pinigus už jos darbą. Iki jos šį darbą dirbo N. G., kuri yra mirusi. Ji nieko nežino apie išmokėtus pinigus N. G. (t. 5, b. l. 97–98). Iš liudytojos M. K. parodymų matyti, kad ji dirbo buhaltere (duomenys neskelbtini) apie 10 metų, t. y. skaičiavo, kiek gyventojai turi sumokėti komunalinių mokesčių, o visa kita tvarkė pati A. V. D.. Bendrijoje oficialiai įdarbinta nebuvo, o atlyginimą jai grynaisiais pinigais mokėjo A. V. D.. Atlyginimą jai mokėdavo po 150 Lt nereguliariai, vėliau ta suma sumažėjo iki 100 Lt, galiausiai ji nustojo dirbti. Pripažino, kad buvo mokama ir už kiemo tvarkymą Nijolei, santechnikui (t. 4, b. l. 185–186). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja M. K. parodė, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) narė, tačiau neoficialiai dirbo buhaltere, su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau skaičiuodavo gyventojams mokesčius, t. y. atsiskaitymo lapelius. Skaičiuodavo pagal A. V. D. pateiktas sumas, kurias pirmininkė paaiškindavo, už ką jos. Liudytoja patvirtino, kad jai buvo mokamas atlyginimas. Iš pradžių mokėjo pagal protokole nurodytą sumą, o vėliau atlyginimas mažėjo ir pačioje pabaigoje jai mokėjo po 100 Lt. Atlyginimas buvo mokamas ne kiekvieną mėnesį ir būdavo, kad sumokėdavo už kelis mėnesius. Pripažino, kad galėjo būti, jog jai buvo sumokėti 600 Lt, nes mokėjimai vėlavo. Ji tikrai žinojo, kad buvo mokama valytojoms, t. y. N. G. ir R. M.. Taip pat atlyginimas buvo mokamas ir pirmininkei. A. V. D. padarytą net 5 000 Lt pervedimą už komunalines paslaugas vertina kaip padarytą klaidą, t. y. mokėjimo nurodyme neteisingai įrašyta mokėjimo paskirtis. Jos nuomone, tai turėjo būti nurodyta kaip bendrijos skolos dengimas, nes nebuvo tokių sumų už komunalines paslaugas. Liudytoja nurodo ir tai, kad bendrijoje buvo atliktos dvi revizijos, t. y. 1999 m. ir 2002 m., kurių metu jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Mananti, kad bendrijos skolos galėjo susidaryti dėl kitų nemokamų mokesčių, pavyzdžiui, butas Nr. 25 liko skolingas bendrijai 2 000 Lt ir skolos nesumokėjo. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pildydavo A. V. D., tačiau ar tinkamai ir visus juos užpildė, ji nežino (t. 5, b. l. 105–109).Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. kovo 4 d. specialisto išvadoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/41 nustatyta, kad iš kasos N. G. pagal kasos išlaidų orderius įforminta 2 362 Lt už aplinkos tvarkymą, tačiau 2002 m. spalio 12 d. KIO (be Nr.) (360 Lt) ir 2003 m. gegužės 4 d. KIO (be Nr.) (360 Lt) nėra gavėjo parašo, o 2003 m. balandžio 18 d. KIO (be Nr.) (360 Lt) pasirašė pirmininkė A. V. D. (t. 2, b. l. 137). Specialisto išvadoje Nr. 5-2/139 nurodyta, kad buvo pateikti kasos išlaidų orderiai, kuriuose įrašyta M. K. – 600 Lt (darbo užmokestis), N. G. – 14 934,02 Lt (už aplinkos tvarkymą), R. M. – 7 144 Lt (už aplinkos tvarkymą). Iš viso į kasos išlaidų orderius įrašyta 23 298,02 Lt suma (t. 4, b. l. 20).Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina nuteistosios A. V. D. parodymus, kad (duomenys neskelbtini) dirbo N. G., M. K., R. M. ir joms buvo mokamas atlyginimas, todėl turėjo būti apskaičiuotos išmokėtų atlyginimų sumos ir jos įvertintos kaip išleistos bendrijos reikmėms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buhalterei ir valytojoms išmokėti atlyginimai turi būti skaičiuojami: M. K. išmokėtas atlyginimas apskaičiuojamas, atsižvelgus į šios liudytojos duotus parodymus, (duomenys neskelbtini) 1997 m. liepos 30 d. protokolą, 1999 m. balandžio 24 d. aktą ir 2008 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderį. Liudytoja M. K. parodė, kad ji dirbo 10 metų, jai iš pradžių buvo mokama po 150 Lt, vėliau ta suma sumažėjo iki 100 Lt, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kada tiksliai ji sumažėjo. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) 1997 m. liepos 30 d. protokolo matyti, kad bendrijos buhaltere paskirta M. K. (t. 2, b. l. 162), o tai patvirtina liudytojos parodymus, jog bendrijoje ji dirbo buhaltere. 1999 m. balandžio 24 d. akte „Dėl finansinės ir ūkinės veiklos ištyrimo“ revizijos komisija konstatavo, kad buvo mokamas atlyginimas bendrijos buhalterei (t. 4, b. l. 181–182). Tai patvirtina, jog jai buvo nustatytas ir mokamas 150 Lt atlyginimas. Byloje nėra patikimų ir tikslių duomenų, kada tiksliai sumažėjo buhalterės atlyginimas, tačiau iš 2008 m. balandžio 10 d. kasos išlaidų orderio matyti, jog jai už 6 mėnesius buvo išrašyti 600 Lt, t. y. po 100 Lt už mėnesį. Iš to daroma išvada, kad liudytoja buhaltere dirbo nuo 1997 m. liepos 30 d. iki 2008 m. balandžio 10 d., tačiau iš bendrijos sąskaitos pinigus pradėta pervesti į A. V. D. ir jos artimųjų sąskaitas laikotarpiu nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 14 d. Dėl šių priežasčių M. K. atlyginimas galėjo būti mokamas tik nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. balandžio 10 d., kai išrašytas paskutinis kasos išlaidų orderis už paskutinius šešis mėnesius. Be to, byloje nėra duomenų ir to nepatvirtino pati liudytoja M. K., kad bendrija jai buvo skolinga atlyginimą nuo 1997 m. ir jis buvo sumokėtas laikotarpiu, kada A. V. D. pradėjo pervesti pinigus į savo sąskaitas. Taigi įvertinus visus šiuos įrodymus, daroma išvada, kad nuo 2002 m. gegužės 3 d. buvo mokama 150 Lt, ir tik už paskutinius šešis mėnesius atlyginimas sumažėjo iki 100 Lt, todėl išmokėta suma M. K. yra 10 500 Lt (3 041,01 Eur) (150 Lt x 66 mėn. + 100 Lt x 6 mėn. = 10 500 Lt), kuri turi būti vertinama kaip išleista bendrijos reikmėms.N. G. išmokėtos atlyginimo sumos apskaičiuojamos pagal specialistų išvadas, kasos išlaidų orderius, 1999 m. balandžio 24 d. aktą. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/41 nurodyta, kad N. G. pagal kasos išlaidų orderius įforminta 2 362 Lt už aplinkos tvarkymą (t. 2, b. l. 111–143), tačiau iš kasos išlaidų orderių matyti, kad N. G. buvo sumokėta 2 212 Lt (640,64 Eur) už aplinkos tvarkymą ir 150 Lt (43,44 Eur) už duris. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/139 konstatuota, kad bendrijos pirmininkė nepateikė darbo sutarčių, tačiau N. G. už aplinkos tvarkymą per 22 kartus išmokėjo 14 934,02 Lt (4 235,19Eur) už aplinkos tvarkymą (t. 4, b. l. 15–28), tačiau iš kasos išlaidų orderių matyti, kad N. G. už aplinkos tvarkymą sumokėta 14 500 Lt (4 199,49 Eur) ir 434,02 Lt (125,70 Eur) už čekius. Teisėjų kolegija įvertina, kad ne visuose N. G. išrašytuose kasos išlaidų orderiuose yra jos parašai ir skiriasi išrašomos atlygio sumos, bet minėtų neaiškumų neįmanoma pašalinti, nes liudytoja N. G. yra mirusi ir byloje yra tik liudytojų parodymai, jog N. G. tuo metu tvarkė aplinką, bet jiems nėra žinoma apie sumokėtą atlyginimą, todėl visos abejonės vertinamos nuteistosios naudai. Iš to daroma išvada, kad A. V. D. pagal kasos išlaidų orderius N. G. kaip atlyginimą sumokėjo 16 712 Lt (4 840,13 Eur) (2 212 Lt + 14 500 Lt = 16 712 Lt).R. M. išmokėtos atlyginimo sumos apskaičiuojamos, įvertinus jos ir kitų liudytojų duotus parodymus, kasos išlaidų orderius ir specialisto išvadą. Liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji valė (duomenys neskelbtini) kiemą nuo 2012 metų, gal porą žiemų. Už atliktą darbą su ja atsiskaitydavo pati A. V. D., mokėdavo po 250 Lt. Apeliacinės instancijos teisme ji patvirtino savo parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, ir papildomai parodė, kad jai mokėdavo pinigus A. V. D. pagal kasos išlaidų orderį, t. y. jai buvo išmokėta tiek pinigų, kiek yra pasirašytų orderių. Taip pat pripažino, kad ant kai kurių iš šių orderių pasirašė jos vyras, todėl ir skiriasi parašai. Liudytoja V. B. taip pat patvirtino, kad R. M. tvarkė (duomenys neskelbtini) kiemą. Specialisto išvadoje Nr. 5-2/139 nurodyta, kad R. M. už aplinkos tvarkymą per 22 kartus išmokėti 7 144 Lt (2 069,05 Eur), tačiau nebuvo pateikta darbo sutartis ir 4 iš jų buvo nepasirašyti 1 500 Lt (t. 4, b. l. 15–28). Iš kasos išlaidų orderių matyti, kad R. M. už aplinkos tvarkymą sumokėta 7 050 Lt (2 041,82 Eur), 94 Lt (27,22 Eur) už čekius, nepasirašyti 1 500 Lt. Įvertinus visas šias aplinkybes, skaičiuojama, kad R. M. sumokėta 5 550 Lt (1 607,39 Eur) (7 050 Lt – 1 500 Lt = 5 550 Lt), kurie vertinami kaip išleisti bendrijos reikmėms.Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės nuomone, kad A. V. D. taip pat priklausė atlygis už jos einamas pareigas, nepriklausomai nuo to, kad (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo 2003 m. kovo 5 d. protokole Nr. 2003/1 užfiksuota, jog bendrijos pirmininkė dirba visuomeniniais pagrindais (t. 2, b. l. 156). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks visuotinio susirinkimo nutarimas, už kurį balsavo 28 patalpų savininkai, neatitinka įstatymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNĮ) 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdybos nariams (bendrijos pirmininkui), taip pat jų mokėjimo už darbą sąlygas. Taigi įstatymų leidėjas iš esmės remiasi darbo kodeksu ir numato, kad su tokių bendrijų valdymo organais turi būti sudaromos darbo sutartys ir mokamas atlygis. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., t. y. kai buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo 2003 m. kovo 5 d. protokolas, nenumatytas darbas visuomeniniais pagrindais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad su A. V. D. nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau iš pirmiau minėtų liudytojų parodymų matyti, kad bendrijoje atlyginimas ten dirbusiems asmenims buvo mokamas neoficialiai. Teisėjų kolegijos nuomone, A. V. D. taip pat turėjo gauti ir gavo atlyginimą už savo, kaip bendrijos pirmininkės, darbą, tačiau jis skaičiuojamas ne už visą laikotarpį, kaip prašo nuteistosios gynėja savo apeliaciniame skunde, t. y. už visą laikotarpį, kada A. V. D. buvo pirmininkė, o tik nuo 2002 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. kovo 14 d. Kaip jau minėta anksčiau, laikotarpio pradžia skaičiuojama nuo tada, kai A. V. D. pradėjo persivesti bendrijos lėšas į savo ir savo artimųjų sąskaitas. A. V. D. darbo pabaiga laikoma tada, kai (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 14 d. protokolu buvo išrinkti nauji valdybos nariai, pirmininkė ir revizijos komisija (t. 2, b. l. 38, 157–161). Tai, kad A. V. D. įgaliojimai pasibaigė būtent tuo metu, patvirtino ir liudytojai V. B., A. V. N.. Byloje nėra duomenų, kad bendrija būtų skolinga A. V. D. nuo jos pirmininkavimo pradžios ir ši būtent pirmiau paminėtu laikotarpiu būtų išsimokėjusi atlyginimą už vėlesnį laikotarpį, t. y. nuo 1993–2002 m. Teisėjų kolegija įvertino ir tai, kad tuo metu (duomenys neskelbtini) dirbusiems asmenims, t. y. buhalterei ir valytojoms, buvo mokama nuo 100 Lt iki 250 Lt per mėnesį, tai A. V. D. nurodomas atlyginimas 160 Lt per mėnesį nėra daug didesnis ar neproporcingas atlygis už jos, kaip bendrijos pirmininkės, darbą. Toks atlyginimo dydis buvo užfiksuotas ir 1999 m. balandžio 24 d. akte „Dėl finansinės ir ūkinės veiklos ištyrimo“, t. y. revizijos komisija konstatavo, kad buvo mokamas atlyginimas bendrijos pirmininkei 160 Lt (t. 4, b. l. 181–182). Todėl A. V. D. apskaičiuotas atlyginimas 22 560 Lt (6 533,83 Eur) (160 Lt x 141 mėn. = 22 560 Lt). Ši pinigų suma taip pat vertinama kaip išleista bendrijos reikmėms.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka ir su apeliantės argumentais, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-52(17) netinkamai apskaičiuota bendrijai grąžintina suma, t. y. ekspertė į grąžintiną sumą neįtraukė A. V. D. nurodytos sumos, kurią ji įvardijo kaip sumokėtą už 18 buto komunalines paslaugas 5 951,50 Lt už 2005 m. ir 5 590 Lt už 2006 m. (t. 4, b. l. 134–145). Iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. birželio 29 d. į bendrijos sąskaitas kaip už komunalines paslaugas buvo įmokėta po 4 000 Lt (t. 2, b. l. 37–55). Liudytoja M. K. parodė, kad negalėjo A. V. D. būti tokio dydžio sąskaitos už komunalines paslaugas, nes ši gyvena 3 kambarių bute (t. 4, b. l. 185–186). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad už komunalines paslaugas realesnis mokestis 2005 m. būtų 1 951,50 Lt, o 2006 m. – 1 590 Lt, nei ekspertės apskaičiuotas 5 951,50 Lt už 2005 m. ir 5 590 Lt už 2006 m. Dėl šių priežasčių A. V. D. padaryti mokėjimai 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2006 m. birželio 29 d. po 4 000 Lt, t. y. 8 000 Lt (2 316,96 Eur), vertinami kaip grąžinti bendrijai. Iš to daroma išvada, kad A. V. D. iš savo asmeninės sąskaitos grąžino bendrijai ne ekspertizės aktu nustatytą 34 009,52 Lt (9 849,84 Eur) sumą, o 42 009,52 Lt (12 166,80 Eur).Gynėjos argumentas, kad iš A. V. D. pasisavintos pinigų sumos dar turi būti išskaičiuota už įsigytas prekes (371,84 Eur), sąskaitas ir pinigų priėmimo čekius, kvitus už atliktas paslaugas (1 455,14 Eur), yra nepagrįstas. Iš specialisto išvados Nr. 5-2/41 (t. 2, b. l. 111–143) ir specialisto išvados Nr. 5-2/139 (t. 4, b. l. 15–28) matyti, kad pagal pateiktus A. V. D. kasos pajamų orderius, ji paėmė iš bendrijos gyventojų grynaisiais 8 885,41 Lt (2 573,39 Eur) (4 901,78 Lt + 3 983,63 Lt = 8 885,41 Lt). Nuteistoji pirmosios instancijos teisme pripažino, kad iš bendrijos narių gaudavo ir grynuosius pinigus, kuriuos išleisdavo sumokėti už paslaugas (t. 3, b. l. 146–147). Taigi A. V. D. atsiskaitė iš šių pinigų už bendrijai reikiamas prekes ir paslaugas. Tuo labiau kad specialistų išvadose ir ekspertizės akte neminima, kad šie pinigai būtų panaudoti ne pagal paskirtį ir (ar) ne bendrijos naudai.Įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš ekspertizės aktu nustatytos sumos – 80 421,05 Lt (23 291,55 Eur) turi būti atimta jau pirmiau minėta 63 322 Lt (18 339,32 Eur) suma, kaip išleista (duomenys neskelbtini) reikmėms. Ši suma susideda iš išmokėtų atlyginimų: M. K. – 10 500 Lt (3 041,01 Eur), N. G. – 16 712 Lt (4 840,13 Eur), R. M. – 5 550 Lt (1 607,39 Eur), A. V. D. – 22 560 Lt (6 533,83 Eur), bendrijai pervestų 8 000 Lt (2 316,96 Eur). Taip nustatoma, kad A. V. D. pasisavino iš (duomenys neskelbtini) 17 099,05 Lt (4 952,23 Eur). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. V. D., pasisavindama turtą, suvokė, kad jai buvo patikėtas (duomenys neskelbtini) turtas, ir neturėdama teisėto pagrindo iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos pervedė lėšas į savo ir savo artimųjų sąskaitas, kurių dalį išleido ne bendrijos reikmėms, o pavertė savo nuosavu turtu, todėl bendrijai buvo padaryta materialinė žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. A. V. D. veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes sumažėjo pasisavinta pinigų suma iki 17 099,05 Lt (4 952,23 Eur), kuri pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nėra vertinama kaip didelė vertė, t. y. neviršija 250 MGL (32 500 Lt (9 412,65 Eur)).

Dėl bausmės

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją privalo laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Apeliacinės instancijos teismui nuteistosios A. V. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, A. V. D. skiriama nauja BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 2 punktas).Teisėjų kolegija, parinkdama A. V. D. bausmės rūšį ir nustatydama konkretų bausmės dydį, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių, 46 straipsnio nuostatomis. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme nustatytos trys alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų.Teisėjų kolegija įvertina, kad A. V. D. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ankščiau neteista, įrašyta į psichiatrijos įskaitą, užregistruota priklausomybės ligų centre, diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ištekėjusi, bausta administracine tvarka. Administracinių teisės pažeidimų registre užfiksuota, kad nuo 2008 m. nėra informacijos apie jai paskirtų baudų, kurių suma 1 348 Eur, sumokėjimą (t. 3, b. l. 55–69). Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu A. V. D. dirba. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir tai, jog nėra informacijos apie A. V. D. sumokėtas baudas už administracinės teisės pažeidimus, o tai rodo, kad paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą – ji gali nepasiekti bausmės tikslų, todėl jai skiriama laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje numatytam minimumui, t. y. 1 (vieneri) metai.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė paskirta šiuo nuosprendžiu subendrinama su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ir asmenims, kurie nuteisiami už vieną ar kelis nesunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistoji A. V. D. padarė dvi nesunkias nusikalstamas tyčines veikas, paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, charakterizuojama teigiamai (t. 4, b. l. 190), pirmą kartą teisiama, taip pat įvertinusi jos šeiminę padėtį bei kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą galima atidėti 1 (vieneriems) metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nebus pažeista bausmės paskirtis bei teisingumo principas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinė ieškovė dėl neteisėtų A. V. D. veiksmų patyrė turtinę žalą, todėl tikslinga jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą – ir įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti civilinei ieškovei patirtą turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. V. D. be šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrė ir pareigą neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslais, tačiau ši pareiga yra perteklinė ir neturi jokios įtakos nuteistosios elgesiui, todėl ši pareiga naikinama.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimas šiame kodekse nereglamentuotas, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (LAT nutartys Nr. 2K-7-85/2011, Nr. 2K-7-358-303/2015).Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).Teisėjų kolegija nustatė, kad A. V. D. nusikalstamais veiksmais (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 17 099,05 Lt (4 952,23 Eur) turtinė žala, tačiau ji yra mažesnė nei pirmosios instancijos teismo nustatyta 23 291,55 Eur turtinė žala, todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).Iš byloje esančio 2017 m. spalio 23 d. patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) prašė priteisti atlyginti 9 969,14 Eur turtinę žalą. Civilinė ieškovė nurodė, kad 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-52/(17) konstatuota 23 291,55 Eur suma, A. V. D. atlygino bendrijai 1 054,70 Eur, antstolio S. U. kontoroje vykdomas 12 267,71 Eur skolos išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, todėl priteistiną žalą, jų nuomone, sudarė 23 291,55 Eur – 1 054,70 Eur – 12 267,71 Eur = 9 969,14 Eur (t. 4, b. l. 189). Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinės ieškovės atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti turėtas 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį dėl 9 969,14 Eur žalos atlyginimo ir dėl 900 Eur išlaidų, patirtų apmokant advokato paslaugas (t. 5, b. l. 56–60). Teisėjų kolegija nustatė, kad 2017 m. birželio 26 d. ekspertizės akte Nr. 11-52/(17) konstatuota, kad iš 23 291,55 Eur sumos turi būti atimta 63 482 Lt (18 385,66 Eur), kurie buvo išleisti bendrijos reikmėms, todėl turto pasisavinimu (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 4 952,23 Eur turtinė žala. Kaip matyti, pati civilinė ieškovė pripažįsta, kad A. V. D. atlygino bendrijai 1 054,70 Eur, t. y. civilinis ieškinys mažinamas ir šia suma, todėl nustatoma, kad civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) turi būti priteista 3 897,53 Eur (4 952,23 Eur – 1 054,70 Eur = 3 897,53 Eur).Iš pirmiau aptarto 2017 m. spalio 23 d. patikslinto civilinio ieškinio matyti, kad civilinė ieškovė įskaičiavo ir 12 267,71 Eur, kurie kildinami iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos (duomenys neskelbtini) ir A. V. D. 2014 m. birželio 18 d. sudarytos sutarties dėl įsiskolinimo patvirtinimo ir grąžinimo, kuria A. V. D. besąlygiškai pripažino ir patvirtino turinti 45 999,61 Lt dydžio įsiskolinimą (duomenys neskelbtini), kurį sudaro žala, padaryta skolininkės kaltais neteisėtais veiksmais, todėl ji visa apimtimi įsipareigoja padengti įsiskolinimo sumą, kurią sudaro įsiskolinimai UAB „Kauno švara“ 23 798,45 Lt; AB „Lesto“ 2 186,14 Lt, UAB „Mano būstas“ 2 066,80 Lt, UAB „Komplektas“ 109 Lt, UAB „Vartų technika“ 200 Lt, UAB „Kauno vandenys“ 12 601,22 Lt, UAB „Santermita“ 534,45 Lt, kreditorės piniginės lėšos buvusios AB „Swedbank“ 986,55 Lt, kreditoriaus lėšų, skirtų amortizacijos atsiskaitymams 1 367 Lt, advokato išlaidos už teisines konsultacijas 150 Lt, advokato išlaidos už šios sutarties parengimą 900 Lt. Sutartyje nurodoma, kad prievolių įvykdymui užtikrinti pasirašytas vekselis, kurio suma 45 999,61 Lt, ir nustatytas mokėjimo terminas iki 2017 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 43–45, 64–66). Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pateiktas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodoma, kad A. V. D. 2017 m. sausio 31 d. besąlygiškai privalo sumokėti (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini) (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), 45 999,61 Lt (t. 5, b. l. 86). Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro M. V. 2017 m. vasario 8 d. vykdomasis raštas, kuriuo reikalaujama iš A. V. D. išieškoti (duomenys neskelbtini) nesumokėtą vekselio sumą, t. y. 12 267,71 Eur, 6 proc. metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško skolos sumokėjimo, 74,31 Eur notaro atlyginimą, 2 Eur už pranešimų išsiuntimus (t. 5, b. l. 87). Minėtas vykdomasis raštas (duomenys neskelbtini) atstovės advokatės A. G. 2017 m. vasario 8 d. prašymu „Dėl vykdymo veiksmų pradėjimo“ pateiktas antstoliui S. U. (t. 5, b. l. 89). Iš šių duomenų matyti, kad civilinės ieškovės prašoma įskaityti (duomenys neskelbtini) ir A. V. D. 2014 m. birželio 18 d. sudaryta sutartimi dėl įsiskolinimo patvirtinimo ir grąžinimo ir tuo pagrindu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodomas 45 999,61 Lt (12 267,71 Eur) dydžio įsiskolinimas, nėra susijęs su šioje byloje nustatyta A. V. D. padaryta nusikalstama veika, todėl negali būti ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėtoje sutartyje nėra minimi be apskaitos dokumentų išmokėti atlyginimai bendrijoje dirbusioms M. K., N. G., R. M., A. V. D., nes apie tai net nebuvo žinoma naujai suformuotai bendrijos valdybai. Tuo labiau kad sutartyje nurodoma, jog šios sutarties pasirašymo momentu šalims nėra žinomas galutinis žalos (įsiskolinimo) dydis bei jis gali būti didesnis nei šios sutarties 2–3 dalyse nurodyta įsiskolinimo suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-418-222/2016).Teisėjų kolegija iš naujo vertina civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokatui tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų teismuose. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinė ieškovė pateikė dokumentus dėl advokato atstovavimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, t. y. pirmosios instancijos metu patirtos išlaidos yra 900 Eur (t. 5, b. l. 2–12), o apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) sumokėjo advokatams 725 Eur (500 Eur + 225 Eur = 725 Eur ) (t. 5, b. l. 70–71, 103–104). Tokios išlaidos dviejų instancijų teismuose yra proporcingos, atsižvelgus į proceso trukmę bei bylos koncepciją, ir formaliai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pateikiamus orientacinio pobūdžio advokato darbo įkainių dydžius. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai priteisė atlyginti 900 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme konstatavus, kad būtent dėl A. V. D. neteisėtų veiksmų civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą, todėl jos patirtos išlaidos – 725 Eur už apeliacinės instancijos teisme suteiktas advokato paslaugas – pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš nuteistosios A. V. D..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. D. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pakeisti:

A. V. D. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. V. D. per šį laikotarpį atlyginti civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) patirtą turtinę žalą.

Nuteistajai A. V. D. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

Nuteistajai A. V. D. išaiškinti, kad:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu ji bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikoma atlikusia bausmę;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu ji probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu ji probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jai ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jai papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu ji probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jai būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymuose nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistoji A. V. D. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. D. paskirta pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslais.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) priteistas civilinis ieškinys 9 969,14 Eur (devyni tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt devyni eurai ir 14 centų), ir iš A. V. D. priteisti 3 897,53 Eur civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) už patirtą turtinę žalą.

Iš A. V. D. priteisti 725 Eur (septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Laima GarnelienėVioleta RažinskaitėLinas Šiukšta