Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui L. Z. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, nors ieškovės procesiniai dokumentai, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, šaukimas į vyksiantį teismo posėdį jam buvo įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nuo 1999 m. gyvena atskirai, bendro ūkio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo. Sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė, bendro kilnojamojo, nekilnojamojo turto neužgyveno, bendrų skolinių įsipareigojimų neturi.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovei keliant reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui dėl to neteikiant prieštaravimo, teismas išsamiai neanalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į ieškovės rašytinius paaiškinimus, kad šalys gyvena atskirai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo jau daugiau kaip 20 metų konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, palaikymo, supratimo, atjautos, siekio išsaugoti šeimą. Santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes. Atsižvelgiant į tai, ieškovei paliktina pavardė –„Z.“, atsakovui – „Z.“.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su atsakovu įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Nustačius, kad dalintino turto nėra, turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pasisakyti ir šiuo klausimu.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis), taip pat patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ryšium su ieškinio parengimu bei atstovavimu teisme. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą, teismas patyrė 7 Eur bylinėjimosi išlaidas ryšium su procesinių dokumentų siuntimu. Teismui patenkinus ieškinį visiškai šios bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. Z. (ikisantuokinė pavardė – M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti pavardes turėtas po santuokos sudarymo, t. y. „Z.“ ir „Z.“.

Valstybės naudai iš atsakovo L. Z. priteisti 7 Eur (septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, kurios mokamos į vieną iš Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, esančias „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.