Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-10 · Civilinė byla Nr. e2S-70-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-10
Bylos Nr.
e2S-70-278/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Ieškovas
A. M. G.
Atsakovas
J. R.
Išvadą teikia
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-70-278/2018 Teisėjas Artūras Dilys Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01373-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.14.3 3.3.2.4., 3.3.2.5.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 10 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1893-762/2017 pagal ieškovo A. M. G. ieškinį atsakovei J. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. M. G. ieškiniu prašė sumažinti sūnui L. M. G. mokamo periodinio išlaikymo dydį iki 350 Eur/mėn, jį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokant kas mėnesinį periodinėmis išmokomis iki L. M. G. pilnametystės. Be to, prašė nustatyti bendravimo su sūnumi L. M. G. tvarką ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-820-126/2013 buvo nutraukta jo ir atsakovės J. R. santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta, kad jis teikia išlaikymą sūnui L. M. G., mokėdamas jam po 2 416,96 Lt (ekvivalentas eurais - 700 Eur) kas mėnesį nuo 2013-07-13 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teigė, jog jo turtinė padėtis pasikeitė, todėl sumažintinas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė ieškovui A. M. G. 15 dienų terminą nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.Teismas konstatavo, jog ieškovo paduotas ieškinys nepilnai atitinka jam keliamus reikalavimus, todėl nustatytinas terminas trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 115 str. 2 d.). Nurodė, kad ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Konstatavo, jog nors ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo vaikui dydį ir tai motyvuoja tuo, kad pasikeitė jo turtinė padėtis: sumažėjo darbo užmokestis ir jis savarankiškai pradėjo nuomotis būstą, todėl jo išlaidos gerokai padidėjo, tačiau nepateikia minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų (pažymų apie darbo užmokestį, būsto nuomos sutartį ar pan.). Be to, nurodė, kad nors ieškovas teigia, jog byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 169,50 Eur (teismo nuomone - turėtų būti 170 Eur), tačiau nepridėjo sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, o iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėti, neprašo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. M. G. prašo panaikinti 2017-10-09 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nesutinka, jog ieškinio pateikimo stadijoje privalo pateikti visus įrodymus. Teigia, jog įrodymai yra renkami užsienio valstybėje, ieškovas gali juos pateikti ir vėliau, todėl įrodymų nepateikimas netrukdo priimti ieškinio. Nesutinka, kad mokėtinas žyminis mokestis sudaro 170 Eur, nes jis yra apskaičiuojamas CPK nustatyta tvarka, o Mokesčių administravimo įstatymas civiliniuose teisiniuose santykiuose netaikytinas, žyminis mokestis neapvalinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumų pašalinimui, teisėtumo ir pagrįstumo.Skundžiama nutartimi ieškovas A. M. G. įpareigotas ieškinyje nurodyti savo turtinės padėties pablogėjimą patvirtinančius įrodymus bei juos pateikti teismui, be to, sumokėti žyminį mokestį bei pateikti jo sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apelianto nuomone, jis nepagrįstai įpareigotas pateikti rašytinius įrodymus apie turtinę padėtį kartu su ieškiniu, kadangi juos gali pateikti teismui vėliau, o žyminis mokestis negali būti apvalinamas iki 170 Eur.Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus ieškinyje nurodomas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 str. 1 d. 5 p.), be to, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 str. 1 d.). Tačiau taip pat vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, šiuo atveju – ieškiniui priimti – įvertintini keli aspektai: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Nagrinėjamu atveju ieškovas A. M. G., kuris gyvena užsienio valstybėje, ieškiniu prašo sumažinti teismo sprendimu nepilnamečiam sūnui priteistą išlaikymą nuo 700 Eur iki 350 Eur argumentuodamas tuo, kad pablogėjo jo turtinė padėtis, todėl byloje reikalinga nustatyti, kokia ji buvo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-11 sprendimo priėmimo metu ir kokia ji yra šiuo metu, kad būtų galima spręsti dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo galimybės. Nors ieškovas nurodė, kad sumažėjo jo darbo užmokestis, jis savarankiškai pradėjo nuomotis būstą, todėl jo išlaidos gerokai padidėjo, dėl mokamo vaikui išlaikymo jo paties poreikiams lieka tik 350 Eur, kurių nepakanka net būsto nuomos mokesčiui padengti, tačiau nepateikė minėtas aplinkybes patvirtinančių dokumentų (pažymų apie darbo užmokestį, būsto nuomos sutartį ar pan.), taip pat nenurodė, kad šiuos įrodymus galės pateikti teismui vėliau dėl įrodymų rinkimo užsienio valstybėje sunkumų. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, faktą, kad įrodymų buvimo vieta yra užsienio valstybė, todėl duomenų apie ieškovo turtinę padėtį gavimas pačiam teismui yra apsunkintas, o priėmus ieškinį, atsakovei būtų sudėtinga atsikirsti į ieškovo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti nurodytus įrodymus, kurie yra reikšmingi bylos išnagrinėjimui.Be to, viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Civilinio proceso kodekso nuostatos reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo atidėjimo ar atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-42-178/2017). Pirmosios instancijos teismui ieškovas A. M. G. nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimus sumokėjimą, nors ieškinyje nurodė, jog už ieškinio reikalavimus turėtų būti mokamas 169,50 Eur žyminis mokestis, taip pat nepateikė prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad ir su atskiruoju skundu ieškovas nepateikė įrodymų, jog būtų sumokėjęs žyminį mokestį, tik deklaratyviai nurodo, kad žyminis mokestis negali būti apvalinamas ir sudaro 169,50 Eur sumą. Pažymėtina, kad žyminis mokestis yra administruojamas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punkto nuostatas. Pagal minėto įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais, o jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Esant paminėtoms įstatymo nuostatoms teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje mokėtinas mokestis yra apvalinamas ir įpareigojo ieškovą jį sumokėti bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus. Apelianto teiginiai, jog Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos civiliniuose teisiniuose santykiuose netaikomas, atmestinas.Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė