Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-12-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-4252-750/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
e2YT-4252-750/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01657-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
A. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4252-750/2020Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01657-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: po D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai valdydama priėmė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o po A. K. mirties-(duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydama priėmė pareiškėja. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvas D. K., (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos mama A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos tėvų mirties liko palikimas - D. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), J. M. g. 14: 1) 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - turtas). Šis turtas D. K. nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdytojo potvarkio Nr. 16 pagrindu, esant santuokoje su pareiškėjos motina A. K. (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje). Pareiškėjos mama A. K. dėl sutuoktinio palikimo į notarą nesikreipė, D. K. paveldėjimo byla iki jos mirties nebuvo vedama. Pareiškėja bei jos brolis G. K. po savo tėvų mirties taip pat į notarą nesikreipė, paveldėjimo bylos nebuvo vedamos.

Pareiškėjos mama A. K. po sutuoktinio, kuris testamento nepaliko, mirties, liko gyventi tame pačiame name (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), ir iki savo mirties 1/2 dalį namo bei jo priklausinius valdė, prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius. Tokiais savo veiksmais A. K. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą faktiškai priėmė po sutuoktinio mirties likusį palikimą, pradėdama jį valdyti ir rūpintis kaip savininkė. Po sutuoktinio mirties A. K. iš karto nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, nes neturėdama pakankamai teisinių žinių negalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos, be to, jos supratimu, po vyro mirties paliktas turtas buvo jos asmeninė nuosavybė, nes šį turtą ji pati nuolat valdė ir prižiūrėjo. Paveldėjimo dokumentus A. K. ketino susitvarkyti 1994 m. Paveldėjimo liudijimui gauti (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimas Nr. 009168, tačiau to padaryti ji nebespėjo, nes susirgo ir 1994-09-15 mirė. Po mamos mirties pareiškėja toliau liko gyventi tėvų namo dalyje ir šį turtą valdo kaip savo iki šiol (prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir t.t.), todėl, pareiškėjos nuomone, turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Be pareiškėjos į notarą dėl tėvų palikimo niekas nesikreipė, kitų paveldėjimo teisę turinčių asmenų į D. K. ir A. K. palikimą nėra, nes pareiškėjos brolis G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis namo su priklausiniais asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai pagal 1994-02-09 dovanojimo sutartį Nr. 1009.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos mama A. K. po sutuoktinio (pareiškėjos tėvo) D. K. mirties, o pareiškėja po savo mamos A. K. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais - priėmė palikimą - nekilnojamąjį turtą ir jam priklausančius namų apyvokos daiktus, faktiškai pradėjusios juos valdyti. Tuo pagrindu reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. A. po savo tėvų D. K. ir A. K. mirties priėmė palikimą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: 1) 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo A. A. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad D. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K. (po santuokos sudarymo – K.), gim. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjos teigimu jos tėvai turėjo sūnų G. K. ir dukrą pareiškėją A. K. (po santuokos sudarymo – A.). Pareiškėjos tėvas D. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis G. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo D. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 1) 1/2 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - turtas). Šis turtas D. K. nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini) Miesto (rajono) valdytojo potvarkio Nr. 16 pagrindu.

Pareiškėjos atstovė kreipėsi į Lietuvos notarų rūmus, kurių 2020-10-05 rašte Nr. S-474 nurodyta, kad dėl A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymo iki (duomenys neskelbtini) reikėtų kreiptis į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą, kuriame saugomi buvusios Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. K., kuriai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu turto paveldėjimo atvejais tais metais buvo priskirta aptarnauti Švėkšnos seniūnijos, Šilutės rajone gyventojus, dokumentai. Dėl informacijos apie paveldėjimo bylos sudarymą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) reikėtų kreiptis į Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarę Selviną Daugėlienę, kuri turto paveldėjimo atvejais tais metais aptarnavo Švėkšnos seniūnijos, Šilutės rajono gyventojus.

Tuo pagrindu atsakovės atstovė kreipėsi į Klaipėdos regioninį valstybės archyvą ir Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarę Selviną Daugėlienę.

Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė 2020-10-06 rašte Nr. S-56 nurodė, kad Šilutės rajono 2-ojo notaro biure D. K., gim. (duomenys neskelbtini) bei A. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo bylos užvestos nebuvo, todėl paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2020-10-19 rašte Nr. (2.3.6) 6R-593 nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomuose Šilutės rajono notarinės kontoros iki (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro iki (duomenys neskelbtini) dokumentuose duomenų apie paveldėjimo bylas, užvestas mirus D. K. ir A. K., išduotus paveldėjimo teisės liudijimus į minėtų asmenų palikimą nerasta.

Atsižvelgiant į tai, kad D. K. ir A. K. palikimas atsirado jiems mirus, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Pareiškėja byloje pateikė duomenis apie tai, kad moka mokesčius už turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, teismas daro išvadą, kad po D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai valdydama priėmė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o po A. K. mirties-(duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydama priėmė pareiškėja A. A..

Esant šiems įrodymams nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai palikimo priėmimo tikslu, kad po D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai valdydama priėmė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o po A. K. mirties-(duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydama priėmė pareiškėja A. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tikslu paveldėti turtą, kad po D. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties - (duomenys neskelbtini), jo palikimą faktiškai valdydama priėmė A. K., gim. (duomenys neskelbtini), o po A. K. mirties-(duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydama priėmė ir iki šiol valdo pareiškėja A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė