Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pratęsti Inspekcijos 2024 m. gegužės 23 d. Privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-407 (toliau - Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2026 m. gegužės 15 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atmetė. 2025 m. spalio 17 d. pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2A-161-524/2026).

Inspekcija 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. RE-903 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ pratęsė Privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-407 įvykdymo terminą iki 2025 m. gegužės 15 d.

Pareiškėja į teismą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2025 m. gegužės 15 d., t. y., nesibaigus pratęstam Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, prašydama Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki 2026 m. gegužės 15 d. Pareiškėja savo prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą grindžia tuo, kad Inspekcijos Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas yra ginčijami civilinėje byloje. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, tačiau pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjimo data dar nepaskirta (teismo sprendimas neįsiteisėjęs), todėl išlieka pagrindas pratęsti terminą. Pažymi, kad net atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjai turėtų būti sudaryta galimybė pačiai įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl mano, kad terminas turėtų būti pratęstas.

Pagal Priežiūros įstatymo 23 straipsnį Inspekcija atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūno vykdomo planinio ar neplaninio žemės naudojimo patikrinimo metu, pildant Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktą, tikrinama, be kita ko, ar vykdant ūkinę ir kitą veiklą, tikrinamuose objektuose nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai (Priežiūros įstatymo 24 str. 3 d., 3 p.). Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Inspekcijos vadovo nustatytos formos patikrinimo aktu (Priežiūros įstatymo 24 str. 7 d.).

Pagal Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, atlikdami tikrinamo objekto žemės naudojimo patikrinimą ir pastebėję gretimame ir (ar) kitame žemės sklype ir valstybinės žemės plote galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka atlieka neplaninį šio žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto žemės naudojimo patikrinimą, jeigu jį galima atlikti nepatenkant į šį sklypą ir valstybinės žemės plotą. Šiuo atveju šio straipsnio 2 dalis netaikoma, o tikrinamo žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto savininkas, valdytojas ar naudotojas apie atlikto žemės naudojimo patikrinimo rezultatus informuojamas Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka ir terminais. Kai nėra galimybės atlikti žemės naudojimo patikrinimo nepatenkant į tikrinamą žemės sklypą ir valstybinės žemės plotą, kuriame pastebėta galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, valstybinės priežiūros pareigūnai apie pastebėtus galimus žemės naudojimo pažeidimus Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka informuoja Inspekcijos įgaliotą pareigūną, kad šis Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka pavestų imtis veiksmų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje. Žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu, atlikus šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija atlieka šiuos veiksmus: 1) įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka vykdo administracinių nusižengimų teiseną; 2) neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje (-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 pakeitimo įstatymo priėmimo, kuris įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 1 d., Priežiūros įstatymas nereglamentavo žemės naudojimo valstybinės priežiūros proceso, tuo pačiu ir privalomųjų nurodymų dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo terminų nustatymo, jų trukmės, pratęsimo ir kt., todėl šiems aspektams reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencija nėra išplėtota. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali LVAT jurisprudencija, kurioje suformuota administracinių teismų praktika dėl privalomųjų nurodymų termino pratęsimo šalinant savavališkos statybos padarinius.

LVAT jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog iš esmės įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, t. y. šios procedūros trukmei jis negali daryti jokios įtakos (žr., pvz., LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2358/2013; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013). Tokiu atveju asmuo, siekdamas įteisinti savavališkos statybos faktą, gali: 1) kreiptis į Inspekciją ir prašyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Pastaruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), ir kai Inspekcija atsisakė šį terminą pratęsti.

Teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą pratęsti tuo atveju, kai nustatoma, jog siekdamas įteisinti naudojimąsi valstybine žeme, asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, be to, nėra duomenų, suponuojančių išvadą, kad atitinkamas procesas užsitęsė dėl priežasčių, kurias nulėmė paties asmens neveikimas ar netinkamas veikimas, o, priešingai, nustatoma, jog tam turėjo įtakos ne nuo to asmens priklausančios aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja R. P., nesutikdama su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Patikrinimo aktu ir Privalomuoju nurodymu, kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti minėtus administracinius aktus. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, tačiau pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. Pareiškėja šiuo metu negali pradėti vykdyti Privalomojo nurodymo, nes jo įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo civilinės bylos, kurioje ginčijamas Inspekcijos Patikrinimo akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumas.

Teismo vertinimu, nagrinėjama situacija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad svarbiomis priežastimis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą laikomos procedūros, kurių trukmė nepriklauso nuo asmens valios ir kurios susijusios su savavališkos statybos ar kitų žemės naudojimo pažeidimų įteisinimu. Pareiškėja negali kontroliuoti apeliacinio skundo nagrinėjimo trukmės, todėl termino pratęsimas yra objektyviai pagrįstas ir užtikrina galimybę teisėtai įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teismas taip pat pažymi, kad pratęstas terminas turi būti protingas, realus ir sudaryti sąlygas pareiškėjai teisėtai įvykdyti privalomąjį nurodymą, nepažeidžiant Inspekcijos teisėtų lūkesčių bei pažeidimų šalinimo procedūros operatyvumo. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos galimybės pradėti vykdyti Privalomąjį nurodymą šiuo metu tiesiogiai priklauso nuo nagrinėjamos civilinės bylos baigties, teismas konstatuoja, kad šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęsiamas iki 2026 m. gegužės 15 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. prašymą patenkinti.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 23 d. Privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-407 įvykdymo terminą iki 2026 m. gegužės15 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.