Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje (3 veikos) ir 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 12 d. veika) – 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. gegužės 2 d. veika) – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. liepos 15 d. veika) – 3 (treji) metai laisvės atėmimo;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta kiekvienos iš kitų laisvės atėmimo bausmių dalis, ir paskirta subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas A. L. suėmimo terminas (skaičiuojamas nuo jo sulaikymo dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

A. L. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, iš A. L. konfiskuota 100 Eur (vienas šimtas eurų), t. y. piniginės lėšos, rastos ir paimtos asmens kratos metu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 12 d., apie 23.30 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno 0,838 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,299 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 Eur neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

1.1. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 2 d., apie 22.50 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno 0,865 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,498 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 Eur neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu.

1.2. Be to, jis nuteistas už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 7,796 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,822 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei 58,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dalį šių narkotinių medžiagų – 0,769 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,351 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2019 m. liepos 15 d., apie 17.12 val., automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią narkotinę medžiagą už 100 Eur neteisėtai pardavė J. B., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų – 7,027 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,471 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei 58,603 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 15 d., 18.20 val., kai kratos metu šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

1.3. Be to, jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d., 18.20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį, trumpavamzdį „ME 38 Compact“ modelio, 9 mm kalibro revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais ir dujiniais šoviniais, ir A kategorijos 5 vnt. šaudmenų – 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, šratinius šovinius, skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolveriams, kai 2019 m. liepos 15 d., 18.20 val., kratos metu šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, analizuodama bausmės individualizavimo nuteistajam A. L. klausimą, pažymi, jog teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą, teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

8. Teisėjų kolegija šiame kontekste pažymi, jog BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę teismas gali nustatęs išimtines bylos aplinkybes, leidžiančias spręsti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu kaltininko asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad A. L. asmenybės charakteristika yra pakankamai teigiama: jis anksčiau neteistas (3 t., b. l. 101), keletą kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 102-105), be to, yra vedęs, kartu su sutuoktine augina mažametę dukrą, (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio direktorė jį charakterizuoja kaip rūpestingą tėvą, kuris pasižymi kultūringu elgesiu (3 t., b. l. 79). Kauno tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo elgesį vertina teigiamai, pažymėdama, jog A. L. su pareigūnais elgiasi geranoriškai, mandagiai, kreipiasi iškilus neaiškumams, suimtasis yra tvarkingas, ramus, bendraujantis, palaikantis socialinius ryšius su artimaisiais. Taip pat nurodyta, jog nuteistasis lankėsi pas psichologą ir baigė Elgesys-pokalbis-pasikeitimas programą dėl narkotikų vartojimo prevencijos laisvėje. Režimo pažeidimų nefiksuota, 2019 m. gruodžio 30 d. A. L. paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą užimtumo programose (5 t., b. l. 74). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apelianto asmenybę apibūdinančios aplinkybės vertintinos kaip gyvenimiškai įprastos, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų aplinkybių, susijusių su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu bei pavojingumu.

10. Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad A. L., būdamas darbingo amžiaus asmuo ir pagal savo amžių, gim. (duomenys neskelbtini), turėdamas būti įgijęs pakankamai solidų darbo stažą, iš tiesų oficialiai niekada nedirbo (3 t., b. l. 111), nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis aiškino, kad neoficialiai vertėsi transporto priemonių pirkimu ir pardavimu, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo narkotinių medžiagų platinimas. Nors apeliantui inkriminuoti trys narkotinių medžiagų pardavimo tretiesiems asmenims epizodai (iš kurių du buvo kontroliuojami pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį), tačiau byloje esančios telefoninių pokalbių suvestinės (1 t., b. l. 70-84, 182-191, 193-198) liudija, jog nuteistajam pastoviai skambindavo skirtingi asmenys ir teiraudavosi, kada galėtų pas jį atvažiuoti į namus, kur, 2019 m. liepos 15 d. kratos metu nustatyta, ir buvo laikomos narkotinės medžiagos. Be to, tam tikri pokalbiai rodo, jog skambinę asmenys narkotines medžiagas iš A. L. galimai pirko ne pirmą kartą, t. y. apeliantas, kaip narkotikus platinantis asmuo, buvo gerai žinomas tarp šias medžiagas vartojančių asmenų. Pavyzdžiui, 2019 m. kovo 17 d. yra fiksuotas tokio turinio pokalbis: nenustatytos tapatybės vyras klausia nuteistojo: „Ten viskas gerai, kaip tada?“, A. L. atsako: „Jo jo jo“, tuomet vyriškis sako, jog „tada tai biški jisai toks biški nekas ten buvo“, nuteistasis atsako, kad „pažiūrėsim“ (1 t., b. l. 71, pokalbis Nr. 754). Iš šio pokalbio turinio galima daryti išvadą, jog minėtas nenustatytos tapatybės vyras iš apelianto narkotines medžiagas pirko ne pirmą kartą, ankstesnio pirkinio kokybe jis neliko labai patenkintas ir tai nurodė šias medžiagas platinančiam asmeniui, kuris patikino, jog šį kartą atidžiau pasižiūrės. Tai, kad dauguma A. L. „klientų“ buvo pastovūs, patvirtina ir aplinkybė, jog dėl narkotinių medžiagų kainos pokalbių metu nėra tariamasi, kaina (70 eurų) buvo atskleista tik naujam pirkėjui, t. y. nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviui (1 t., b. l. 87). Pažymėtina ir tai, kad kratos, 2019 m. liepos 15 d. vykusios jo namuose, metu buvo rasta ir paimta: elektroninės svarstyklės su baltomis apnašomis, užspaudžiami polietileniniai maišeliai, maišeliai su baltos spalvos medžiaga, maišeliai su augalinės kilmės medžiaga. Aptartos aplinkybės paneigia apelianto aiškinimą, kad narkotines medžiagas jis pirmą kartą pardavė 2019 m. balandžio 12 d. asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o iki šio laiko narkotikus laikė ir vartojo tik pats asmeniškai. Iš tiesų nuteistasis disponavo tiek narkotinėmis medžiagomis, tiek priemonėmis, reikalingomis tiksliai jų dozei nustatyti, supakuoti ir pan. Surinkta medžiaga rodo, jog narkotikų platinimas buvo vykdomas pakankamai plačiai, A. L. padarytos nusikalstamos veikos yra labai pavojingos visuomenei, šios veikos nebuvo vykdomos atsitiktinai ar itin nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms (tokiomis aplinkybėmis nelaikytinas sunkus gyvenimo periodas dėl artimųjų netekties ar žmonai diagnozuotos ligos), todėl paskirti apeliantui švelnesnę bausmę, nei numatyta inkriminuotų straipsnių sankcijose, nėra pagrindo.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato kaltininkui laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų, o BK 253 straipsnio 1 dalis – areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Apylinkės teismas A. L. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė ženkliai mažesnį, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. už pirmąją veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2019 m. balandžio 12 d.) – dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo; už antrąją veiką (2019 m. gegužės 2 d.) – dvejus metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo; už trečiąją veiką (2019 m. liepos 15 d.) – trejus metus laisvės atėmimo; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šie bausmių dydžiai paskirti proporcingai nuteistojo atliktiems nusikalstamiems veiksmams, teigti, jog jie akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, nėra pagrįsta. Nors apeliantas norėtų, kad šios bausmės būtų bendrinamos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu, tačiau teisėjų kolegija bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo nenustatė. Bausmių apėmimą teismas gali taikyti, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju yra padarytos keturios atskiros veikos, kurios įvykdytos skirtingu metu. Bylos duomenimis nenustatyta, kad visas šias veikas jungė vieninga tyčia. A. L. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad anksčiau ir pats vartojo narkotines medžiagas (šiuo metu teigia nebevartojantis), todėl iš pradžių jas pirko savo reikmėms, vėliau susiformavo tyčia šias medžiagas platinti ir kitiems asmenims. Išpardavus turimas narkotines medžiagas, jis po kiek laiko vėl jų įsigydavo iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir pradėdavo daryti naują nusikalstamą veiką. Nuteistasis apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, tačiau be policijos pareigūnų įsikišimo nesugebėjo nutraukti nusikalstamų veikų vykdymo. Nusikaltimai buvo vykdomi epizodiškai, tuomet, kai šeimai reikėdavo pinigų, kuriuos jis išleisdavo narkotinių medžiagų vartojimui. Taigi, nenustačius neapibrėžto apelianto sumanymo išplatinti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti, nėra pagrindo kalbėti apie tęstinę nusikalstamą veiką ar bausmių bendrinimą apėmimo būdu.

12. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, o pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje sąlygų, kurioms esant būtų galima taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta (A. L. pats į policijos įstaigą neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas, be to, yra nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė). Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė grubų procesinį pažeidimą, nes nenurodė, kada jis buvo sulaikytas ir suimtas, bei koks laikotarpis yra įskaitomas į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje iš tiesų nenurodyta, koks konkretus laikotarpis (nurodant tikslią datą) yra įskaitomas į A. L. paskirtą bausmę, be to, nurodytas netikslus straipsnis, kuriuo vadovaujantis įskaitomas minėtas laikotarpis. Apylinkės teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, kuri įtvirtina taisyklę, jog pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi A. L. anksčiau nėra teistas, todėl akivaizdu, jog buvo padaryta rašymo klaida, kuri nekeičia fakto, jog buvo įskaitytas suėmimo terminas, o ne bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Šiuo atveju turi būti vadovaujamasi BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. L. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta 2019 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi dviejų mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 15 d. (3 t., b. l. 53-55). Vėliau šis terminas buvo tęsiamas 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. gruodžio 12 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. liepos 14 d. teismo nutartimis (3 t., b. l. 70-72; 4 t., b. l. 152-155; 5 t., b. l. 115-118; 6 t., b. l. 3-6; 54-57). Kadangi nuteistajam taikoma kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista, todėl apeliantui į bausmės laiką įskaitomas suėmimo laikas nuo 2019 m. liepos 15 d. iki bausmės vykdymo pataisos įstaigoje pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. (A.) L. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. L. į paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 15 d. iki šio nuosprendžio vykdymo pataisos įstaigoje pradžios dienos, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.