Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dariaus Kantaravičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato R. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. L. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 15 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs, adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, auginantis vieną nepilnametį vaiką, anksčiau neteistas,

1.1. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2019 m. balandžio 12 d., apie 23 val. 30 min., prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno 0,838 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,299 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 eurų neteisėtai pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį;

1.2. Be to, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 2 d., apie 22 val. 50 min., prie namo Nr. x, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno 0,865 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,498 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir šią narkotinę medžiagą už 70 eurų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pagrindu;

1.3. Taip pat, A. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė 7,796 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,822 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei 58,603 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir dalį šių narkotinių medžiagų – 0,769 miltelių, kurių sudėtyje yra 0,351 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2019 m. liepos 15 d., apie 17 val. 12 min. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai atgabeno prie prekybos centro „x“, esančio (duomenys neskelbtini), ir šią narkotinę medžiagą už 100 eurų neteisėtai pardavė J. B., o likusią dalį šių narkotinių medžiagų – 7,027 g miltelių, kurių sudėtyje yra 4,471 g narkotinės medžiagos – kokaino, bei 58,603 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. liepos 15 d., 18 val. 20 min., kai kratos metu šios medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų;

1.4. Taip pat, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jis kaltinamas tuo, kad nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2019 m. liepos 15 d., 18 val. 20 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį, trumpavamzdį, ME 38 Compact modelio, 9 mm kalibro revolverį Nr. 044173, skirtą šaudyti 9 mm kalibro centrinio įskėlimo garsiniais (signaliniais) revolveriniais šoviniais ir dujiniais šoviniais, ir A kategorijos 5 vnt. šaudmenų – 9 mm kalibro, centrinio įskėlimo, šratinius šovinius, skirtus pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio skėlimo revolveriams, kai 2019 m. liepos 15 d., 18 val. 20 min. kratos metu šiuos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Kaltinamojo A. L. gynėjas advokatas R. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį, prašydamas ją panaikinti.

4.1. Kaltinamojo gynėjo teigimu, priimant skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesiremta BPK 121 straipsnio 3 dalimi, kuri numato galimybę vienu metu skirti kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones ir tokiu būdu tinkamai pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatytus baudžiamojo proceso tikslus bei individualizuoti kardomąją priemonę, juolab, kad toks vienos ar kelių švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimas yra priimtinesnis ir žmogaus teisių apsaugos požiūriu. Paskyrus kaltinamajam bet kurią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę, gynybos nuomone, būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti baudžiamojo proceso tikslai, nepažeidžiant įtariamojo teisių, numatytų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, vadovavosi priešinga nuostata, jog suėmimas yra pagrindinė kardomoji priemonė, kurią išimtiniais atvejais gali pakeisti kitos švelnesnės kardomosios priemonės.

4.2. Skunde taip pat pažymima, kad, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nepilnametę dukrą L. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir ką tik pilnametystės sulaukusį L. L., gim. (duomenys neskelbtini), neseniai sulaukusį pilnametystės E. L., gim. (duomenys neskelbtini) Skundžiama nutartis, gynėjo nuomone, pažeidžia įtariamojo vaikų teises, teisėtus interesus, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos ir tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte vienareikšmiškai nustatyta, kad visur ir visada pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, o to paties straipsnio 5 punkte be jokių išlygų teigiama, kad nė vienas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtintos analogiškos vaiko teisės.

4.3. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kaltinamasis yra teigiamai charakterizuojamas, rūpinasi savo vaikais, jo ir dukters L. L. santykiai yra puikūs – mergaitė psichologiškai yra prisirišusi prie tėčio. Taip pat, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad kaltinamojo sutuoktinė A. L. serga sunkia onkologine liga, patyrė dvi operacijas, todėl jai vienai sunku prižiūrėti vaikus, rūpintis šeimos reikmėmis. Apylinkės teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad kaltinamasis turi galimybę plėsti darbinius įgūdžius, nes UAB „G.“ įsipareigoja jį įdarbinti. Skunde nurodoma, kad skiriant suėmimą yra būtina atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi 3 vaikus, turi nekilnojamojo turto, anksčiau neteistas.

4.4. Skunde nurodoma, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujus labai sunkius, sunkius ar minėtame straipsnyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, taip pat, jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis anksčiau neteistas, jo vaidmuo padarant nusikaltimus nėra aktyvus, kaltinime minimas liudytojas Nr. 1 akivaizdžiai yra su policija bendradarbiaujantis asmuo, nusiųstas nupirkti narkotinių medžiagų, neatmetama ir provokacijos galimybė. Kaltinamojo veikos epizodiškumą rodo tai, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d. užfiksuoti tik du narkotinių medžiagų platinimo faktai.

4.5. Anot apelianto, jokių įtikinamų pagrindų, leidžiančių teigti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, nei prokuroras, nei teisėja nenustatė, jie rėmėsi tik prielaidomis. Teismas, skirdamas suėmimą, vadovavosi ne aiškiais ir nenuginčijamais įrodymais, o tik savo asmeniniu manymu, kuris nėra paremtas jokiomis kitomis aplinkybėmis, taip išreiškė tik tikimybę, o tai baudžiamajame procese imperatyviai uždrausta. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagrindai skirti ar pratęsti suėmimą turi būti neabejotinai įrodyti. Šiuo atveju teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus, tačiau nesant jokių kitų tai įrodančių objektyvių aplinkybių, teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, o paskirtoji kardomoji priemonė yra per griežta, skundžiama nutartis priimta remiantis neteisingais faktais ir nepatvirtintomis prielaidomis, pažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, neatsižvelgiant nei į bylos faktines aplinkybes, nei į kaltinamojo asmenybę.

4.6. Griežčiausios kardomosios priemonės skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės šiam klausimui spręsti (BPK 121 straipsnio 4 dalis), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos patirti turės asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo A. L. gynėjas advokatas R. P. prašė tenkinti jo skundą, panaikinti kaltinamajam taikomą griežčiausią kardomąją priemonę, paskiriant kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Prokurorė Gabija Večerinskienė prašė kaltinamojo A. L. gynėjo advokato R. P. skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. L. gynėjo advokato R. P. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Aukštesniajam teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų Nr. 1 ir Nr. 2 apklausos protokoluose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, apžiūrų protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje.

7.1. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad teismas, svarstydamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, pratęsiant suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami bei įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Taigi baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

8. Nagrinėjamu atveju A. L. kaltinamas galimai padaręs 3 sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Minėtų straipsnių sankcijose yra numatytos didesnės nei vienerių metų realios laisvės atėmimo bausmės. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Kauno apylinkės teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

9. Kauno apylinkės teismas kaltinamajam A. L. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą apylinkės teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. A. L. kaltinamas galimai padaręs 3 sunkius nusikaltimus, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio – turi versliškumo požymį, buvo iš anksto suplanuotos. Kaltinamasis iki sulaikymo niekur nedirbo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, darytina išvada, kad A. L. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ir iš nusikalstamų veikų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB „G.“ patvirtino, kad įmonė esant galimybei priimtų kaltinamąjį dirbti meistro pareigoms, tačiau pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šis raštas jokių privalomų įsipareigojimų įmonei nesukuria, be to, pats kaltinamasis neturi reikalaujamo darbo patirties, iki suėmimo taip pat nebuvo įdarbintas. Konstatuotina, kad skundo argumentai, susiję su informacija apie įdarbinimą, yra tik priemonė padėti kaltinamajam išvengti tolesnio suėmimo taikymo.

11. Teisėjų kolegija nesutinka ir su skundo motyvais, kad įtariamojo vaidmuo padarant nusikaltimus nėra aktyvus. Nors nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. liepos 15 d. realiai yra užfiksuoti tik du narkotinių medžiagų platinimo atvejai, tačiau detaliai išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolus (1 t., b. l. 181) matyti, kad kaltinamasis veikė gana aktyviai, buvo užfiksuoti pokalbiai su nenustatytais asmenimis, kurie susitardavo su A. L. dėl galimai narkotinių medžiagų pirkimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. L., būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus.

12. Nors A. L. praeityje neteistas, ir ši aplinkybė yra reikšminga, tačiau tai nepaneigia teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo nedirbo, tai įvertinus kartu su nusikaltimų, kurių padarymu jis kaltinamas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu nesumažina A. L. naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybės. Kaip jau minėta, A. L. kaltinamas net keturių nusikalstamų veikų padarymu, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu ginklais ir narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir neabejotinai kelia didelį pavojų bei daro didelę žalą visuomenei bei žmogaus sveikatai.

13. Skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo A. L. šeiminę padėtį, tvirtus socialinius ryšius, patiriamą žalą dėl nesimatymo su vaikais, jo žmonos sveikatos būklę yra reikšmingos, tačiau nepaneigia teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam nors ir tęsiant suėmimą, tačiau vaikai nelieka be gyvenamojo būsto ar globos, nes jais turi galimybę pasirūpinti vaikų motina A. L., kuriai šioje byloje taip pat yra pareikšti kaltinimai, tačiau jai paskyrus kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nėra ribojama teisė rūpintis savo vaikais, todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo motyvais dėl vaikų interesų pažeidimo ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Skunde nurodoma ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad A. L. ruoštųsi daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus šio straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus ir nėra būtina nustatyti, kad jis konkrečiais veiksmais rengiasi naujiems nusikaltimams. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes, patvirtinančias naujų nusikalstamų veikų darymo galimybę, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.

14. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. L., pobūdį ir sunkumą, kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismas, 2019 m. gruodžio 14 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. L. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo procesinis sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo A. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis, galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sunkumą, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų ir intensyvią priežiūrą, dokumento paėmimą, užstatą bei kt.). Taigi, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Kauno apygardos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.