Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

dalyvaujant atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai Z. P. (šalys nurodomos pagal procesinę padėtį nagrinėjant ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – L. Z. ir M. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21R1-244(AG1-149/08-2019) ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka.

Komisijos sprendimas buvo priimtas pareiškėjos Z. P. 2019 m. rugsėjo 30 d. skundo pagrindu (Komisijoje registruotas 2019 m. spalio 3 d. Nr. AG-149), kuriuo ji prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 5SD-1731-(14.5.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat panaikinti NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-804-(14.5.141) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti naują sprendimą (Lietuvos administracinių ginčų komisijos byla Nr. AG1-149/08-2019, toliau – ir Komisijos byla, 1. 1–4).

Komisija 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21R1-244(AG1-149/08-2019) patenkino atsakovės skundą iš dalies – panaikino NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. 5SD-1731-(14.5.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Z. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, priimti sprendimą ir pateikti pareiškėjai išsamų atsakymą į visus jos prašyme keliamus klausimus, o bylos dalį dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-804-(14.5.141) panaikinimo nutraukė (Komisijos byla, l. 74–86).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria panaikintas skundžiamas Raštas ir Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. NŽT nuomone, 2019 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 5SD-1731-(14.5.104.) nėra administracinis aktas, kuris pareiškėjai sukeltų teisines pasekmes. Tvirtino, jog NŽT pagal kompetenciją atliko pareiškėjos prašomus veiksmus, jai pateikė su ginču susijusią informaciją, todėl Komisija nepagrįstai panaikino Raštą ir įpareigojo šį klausimą nagrinėti iš naujo.

1. Atlikti valstybinę kontrolę dėl galimai užimtų suprojektuotų 2 bendro naudojimo kelių, t. y. natūroje esančiam 4 metrų pločio bendro naudojimo keliui pažymėto Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas 1999- 08-26 apskrities viršininko įsakymu Nr 02-03-4995, kuris ribojasi su mano žemės sklypo kraštine 7- 6 ir kitas kelias, kuris ribojasi su mano žemės sklypo kraštine 1-10-9, taip sudarant galimybę laisvai patekti prie savo namų valdos ir žemės sklypo, juo naudotis, disponuoti ir valdyti be mano leidimo ir sutikimo.

2. Nustačius, jog galimai neteisėtai, savavališkai yra užimti suprojektuoti 2 bendro naudojimo keliai, t. y. natūroje esančiam 4 metrų pločio bendro naudojimo keliui pažymėto Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas 1999-08-26 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995, kuris ribojasi su mano žemės sklypo kraštine 7-6 ir kitas kelias, kuris ribojasi su mano žemės sklypo kraštine 1-10-9 esantis laisvam valstybiniam žemės fonde dalis t. y. kelias, kuris yra vienintelis privažiavimas prie mano pareiškėjos žemės sklypo ir namų valdos įpareigojant atsakingą instituciją (-as) patikslinti teritorinio planavimo dokumentus, suprojektuojant jog bendro naudojimo keliai liktų valstybiniame žemės fonde ir įpareigoti asmenis atlaisvinti užimtas dalis pateikiant man pareiškėjai visą medžiagą su bendro naudojimo keliais, kurie visada buvo laisvam valstybiniame žemės fonde t. y.:

-nurodant kokiu teisiniu pagrindu bendro naudojimo keliai yra apskaityti privačion nuosavybėn;

-savininką (-us);

-kas buvo teritorinio planavimo dokumento organizatorius ir rengėjds;

-kas ir kada patvirtino teritorinio planavimo dokumentus, kuriuo bendro naudojimo keliai buvo apskaityti privačion nuosavybėn;

-visą teritorinio planavimo medžiagos patvirtintas, aiškinamuosius raštus ir kitas patvirtintas kopijas;

-priimtus visų institucijų sprendimus (įsakymus ir kt), kuriais buvo patvirtintas teritorinio planavimo dokumentus, kuriuo bendro naudojimo keliai buvo ruošiamasi ar yra apskaityti privačion nuosavybėn

;

3. Panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2019-07-16 sprendimą Nr. 5SD-1364-(14.5.104.) ir priimti naują sprendimą.

4. Skubos tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui suformuoti du naujus atskirus žemės sklypus suprojektuotam ir natūroje esančiam 4 metrų pločio bendro naudojimo keliui pažymėto Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas 1999-08-26 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995, kuris ribojasi su mano žemės sklypo kraštine 7-6 ir kitas kelias, kuris ribojasi su mano žemės kraštine 1-10-9, taip sudarant galimybę laisvai patekti prie savo namų valdos ir žemės sklypo, juo naudotis, disponuoti ir valdyti;

5. Įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių skubos tvarka pateikti man pareiškėjai registruotu laišku nurodytu adresu visą medžiagą susijusią su atsakovo Skyriaus tikslu perleisti žemės sklypo kadastrinis Nr. 4625/0002:250 Ruklos k, Ruklos sen., Jonavos rajonas sav., savininko nuosavybėn teritorija, kuria ruošiamasi ar yra užimta valstybinės reikšmės keliu t. y.:

-savininko žemės sklypo kadastrinis Nr. 4625/0002:250 Ruklos k, Ruklos sen., Jonavos rajonas sav., kadastrinę (-ęs) bylą (-as);

-pirminį abrisą;

-žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą;

-preliminarų žemės sklypo planą;

-projektinę dokumentaciją ir atsakovo Skyriaus priimtus sprendimus (įsakymus) kuriais siekiama bendro naudojimo kelią 4 metrų apskaityti žemės sklypo kadastrinis Nr. 4625/0002:250 Ruklos k., Ruklos sen., Jonavos rajono sav.,

-suprojektuoto 4 metrų pločio kelias pažymėto Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas 1999-08-26 apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995 ištrauka;

-1999-08-26 apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-03-4995; aiškinamąjį raštą ir visą kita susijusią medžiagą.

-patikslintus Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą (-us) ir jų aiškinamuosius raštus ir atsakovo skyriaus priimtus sprendimus, kuriais patvirtinti projektai;

7. Skubos tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriui pateikti visą medžiagą susijusią su ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrių 2019-07-16 sprendimu 5SD-1364-(14.5.104)patvirtintas kopijas, mano pareiškėjos nurodytu adresu, registruotu laišku;

8. Informuoti raštu pateikiant pažymą apie gautą skundą ir priimtą sprendimą ir visą su tuo susijusią medžiagos patvirtintas kopijas tikros, nurodant tikslią apskundimo tvarką t. y. nurodant institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir terminus, registruotu laišku mano pareiškėjos nurodytu adresu“ (kalba netaisyta, numeracija pakeista).

Dėl pasinaudojimo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka

Teismas pažymi, jog šioje byloje ginčo specifiką lemia tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą, kuris buvo priimtas Z. P. pasinaudojus įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, nesutinkant su NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 5SD-1731-(14.5.104.) iš esmės dėl to, kad NŽT tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, neatliko žemės sklypų naudojimo kontrolės, nepriėmė sprendimo, atitinkančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nepateikė prašomos informacijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šio pobūdžio ginčus yra pažymėjęs, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Taigi, esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos (neprivalomos) aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai taip pat reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (neprivaloma) sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ nustatytų taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančio ABTĮ 87 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byla Nr. eAS-310-415/2020).

Teismo vertinimu, šioje byloje esminis ginčas kyla dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir informacijos nesuteikimo. Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-23) 22 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas turi teisę apskųsti institucijos veiksmą ar neveikimą, susijusį su šiame įstatyme nustatytos informacijos teikimu ir dokumentų teikimu pakartotinai naudoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Žemės naudojimo valstybinę kontrolę, patikrinimo aktų surašymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymo, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-02-21 iki 2019-10-01) 32, 36 straipsnių nuostatos, o ne Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ir Žemės reformos įstatymas), todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėja privalėjo pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteismine tvarka, apskundžiant Raštą, kaip NŽT teritorinio skyriaus sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui.

Dėl Rašto apskundimo

Nacionalinė žemės tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir administracinę jurisprudenciją, atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjos prašymo gavimo institucijoje dienos pateikti jam objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis pagrįstą atsakymą į jos prašymą.

Pagal administracinę jurisprudenciją, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).

Prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo taisykles reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės, aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017-11-23). Pagal Taisyklių 35 punkto nuostatas, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: 35.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 35.4. į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Pareiškėja Z. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašyme tvirtino, jog pažeistos jos teisės dėl trukdymo patekti į savo sodybą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų neteisėtai užimtų 2 bendrojo naudojimo kelių, Nacionalinė žemės tarnyba pagal kompetenciją tinkamai neatlieka žemės naudojimo valstybinės kontrolės, taigi akivaizdu, jog dėl šių aplinkybių buvo kreiptasi į viešojo administravimo subjektą su skundu, todėl turėjo būti taikoma Viešojo administravimo įstatyme (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-07-01 iki 2019-11-01) numatyta skundo nagrinėjimo procedūra.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjos skundo pagrindu buvo atliekamas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, dėl to, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-475 (toliau – Aprašas), buvo surašytas Patikrinimo aktas.

Pagal VAĮ 34, 36 straipsnių nuostatas, administracinė procedūra baigiama sprendimo priėmimu, kurį asmuo, dėl kurio pradėta procedūra, turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Byloje nėra duomenų, jog po atlikto patikrinimo pagal pareiškėjos skundą be skundžiamo Rašto buvo priimtas kitas administracinis sprendimas, todėl teismas nesutinka su NŽT pozicija, jog Raštas Nr. 5SD-1731-(14.5.104.) yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių, ir Komisija pareiškėjos skundą dėl to turėjo atsisakyti priimti, o skundą priėmus – bylą nutraukti.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Konkrečiu atveju teismas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, jog skundžiamas Raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Kaip minėta, pareiškėja į NŽT Jonavos skyrių kreipėsi su skundu dėl pažeistų teisių, naudojantis bendrojo naudojimo keliais, dėl informacijos suteikimo, tam tikrų veiksmų atlikimo. Skundžiamu Raštu jos prašymas buvo patenkintas tik iš dalies, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1428-602/2020).

Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės

Pareiškėja kreipėsi į Komisiją, siekdama, kad jos 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymas (skundas) (reg. 2019-08-12, Nr. 5FP-966) būtų išnagrinėtas iš naujo, jos netenkino viešojo administravimo subjekto atlikti veiksmai jos skundo pagrindu dėl žemės sklypų naudojimo valstybinės kontrolės, tvirtindama, jog NŽT Jonavos skyrius neišnagrinėjo jos skunde 1 reikalavimu nurodyto prašymo.

Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“.

Nuostatų 10.1 punkte nurodyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (Nuostatų 15 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (Nuostatų 16 punktas). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, atlikus Nuostatų 11.9 papunktyje nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai informaciją dėl nustatytų pažeidimų perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovui (Nuostatų 17 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Aprašo 3.2, 6 ir 9 punktuose.

Konkrečiu atveju nagrinėjant bylą nustatyta, jog pareiškėjos skundo pagrindu 2019 m. rugsėjo 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos specialistų buvo atliktas faktinių aplinkybių patikrinimas vietoje ir surašytas 2019 m. rugsėjo 13 d. faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-804-(14.5.141) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame detaliai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybes ir pateikta išvada, kad Z. P. turi privažiavimą prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 4 m pločio bendro naudojimo (žvyro danga) keliu, kertančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso nuosavybės teise L. Z. (Kelias 2). Patikrinimo akte konstatuota, jog minėtas kelias yra pažymėtas Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte kaip bendro naudojimo kelias, kelio naudmena nėra įskaičiuota į miško sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrąjį plotą. Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės patvirtintos prie jo pateiktais priedais – 2 fotolentelėmis, kurių duomenų pareiškėja nepaneigė, nenurodė teisės aktų, reglamentuojančių Nuostatų ir Aprašo reikalavimus, atliekant tokio pobūdžio patikrinimus, jų tvarką, pažeidimų, teismo posėdžio metu jos atstovai pripažino, jog Keliu 2 pareiškėja gali naudotis ir privažiuoti iki savo sodybos, todėl nėra pagrindo jos argumentų pagrįstumui dėl netinkamo skundo šia apimtimi išnagrinėjimo ir pažeistų teisių neapgynimo.

Dėl kito jos skunde nurodyto kelio (Kelias 1) skundžiamame Rašte buvo išdėstytos aplinkybės, jog patikrinimo metu nustatyta, kad Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte privažiavimui iki žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas kelias, einantis per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įrengtas ir šiuo metu nenaudojamas. Iš bylos duomenų matyti, jog šiam keliui įrengti žemėtvarkos projekte buvo paliktas valstybinės žemės plotas, NŽT vėlesniais sprendimais inicijuotas sprendinių pakeitimas dėl kelio suformavimo valstybinėje žemėje (žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to darytina išvada, jog NŽT, nors ir nenurodė teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės kontrolės vykdymą skundžiamame Rašte, tačiau teisinis ir faktinis patikrinimo pagrindas ir jo rezultatai buvo išdėstyti Patikrinimo akte, pareiškėja Komisijos priimto sprendimo dėl bylos nutraukimo šia apimtimi teismui neskundė, esminių viešojo administravimo subjekto procedūrinių pažeidimų (VAĮ 30 str.), reglamentuojančių šio pobūdžio patikrinimus, nenurodė, išskyrus aplinkybę, jog pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė nurodyti pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau, teismo vertinimu, šie trūkumai pašalinti bylą nagrinėjant teisme, pareiškėjos atstovams teikiant išsamius paaiškinimus. Administracinių nusižengimų protokolų surašymas žemės naudojimo valstybinės kontrolės procese yra priskirtas NŽT kompetencijai, šie veiksmai nėra tiesiogiai susiję su pareiškėjos teisėmis. Įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog NŽT Jonavos skyrius tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės, todėl nebuvo pagrindo Komisijai panaikinti šios dalies skundžiamo Rašto ir įpareigoti skundą nagrinėti iš naujo. Šią NŽT skundo dalį teismas pripažįsta pagrįsta.

Teismas pažymi, jog 2-uoju skundo, adresuoto NŽT Jonavos skyriui, reikalavimu Z. P. prašė atsakovę patikslinti teritorinio planavimo dokumentus, įpareigoti asmenis atlaisvinti užimtus sklypus, jog bendro naudojimo keliai liktų valstybiniame žemės fonde, su tam tikra sąlyga, t. y. nustačius, jog atlikti neteisėti, savavališki veiksmai, dėl kurių pareiškėja negali patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau tokių duomenų nagrinėjant jos skundą nebuvo nustatyta, todėl NŽT Jonavos skyriui nebuvo pagrindo prašomus veiksmus atlikti.

Taip pat patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, jog pareiškėjos nurodyti bendro naudojimo keliai būtų įgyti privačios nuosavybės teise kitų asmenų, todėl pareiškėjos 2-ame reikalavime prašomų duomenų (nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu bendro naudojimo keliai yra privačioj nuosavybėj, nurodyti savininko/savininkų, teritorinio planavimo dokumento organizatoriaus, rengėjų, su tuo susijusios teritorinio planavimo dokumentacijos ir pan.), akivaizdu, NŽT Jonavos skyrius pareiškėjai pateikti neturėjo galimybių. Ir nors dėl to nebuvo detaliai paaiškinta skundžiamame Rašte, tačiau iš Patikrinimo akto ir bylos duomenų matyti, jog šios aplinkybės pareiškėjai buvo žinomos, suprantamos, todėl minėti pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių būtų buvęs pagrindas panaikinti Komisijai šia apimtimi Raštą ir įpareigoti NŽT skundą nagrinėti iš naujo.

Dėl 3-iame reikalavime išreikšto prašymo panaikinti atsakovo NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 5SD-1364-(14.5.104.) „Dėl kelio“ ir priimti naują sprendimą, NŽT skundžiamame Rašte padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog raštas Nr. 5SD-1364-(14.5.104.) yra tik informacinio pobūdžio kvietimas atvykti į NŽT Jonavos skyrių, o ne sprendimas, nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjai. Teismas pažymi, jog administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013), todėl Komisijai nebuvo pagrindo panaikinti šios dalies Skundžiamo sprendimo, įpareigojant NŽT pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja Z. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymu prašė įpareigoti NŽT Jonavos skyrių skubos tvarka pateikti jai visą medžiagą, susijusią su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Ruklos k., Ruklos sen., Jonavos r. sav., t. y. minėto žemės sklypo kadastrinę bylą, žemės sklypo suformavimo dokumentus (pirminį abrisą; žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, preliminarų žemės sklypo planą, projektinę dokumentaciją), NŽT Jonavos skyriaus priimtus sprendimus (įsakymus), kuriais, pareiškėjos teigimu, siekiama 4 metrų bendro naudojimo kelią įtraukti į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą. Taip pat prašė pateikti suprojektuoto 4 metrų pločio kelio, pažymėto Jonavos rajono Ruklos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris patvirtintas 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995, ištrauką, 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-03-4995, aiškinamąjį raštą ir visą su tuo susijusią medžiagą (5 reikalavimas). Taip pat prašė skubos tvarka pateikti visą medžiagą, susijusią su NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 5SD-1364-(14.5.104).

Teisės gauti informaciją įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019-08-12) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis reglamentuoja asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką. Minėtas įstatymas taikomas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, įmonėms ir viešosioms įstaigoms, finansuojamoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotoms atlikti viešąjį administravimą (2 straipsnio 1 dalis), tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą (4 p.), dokumentų, kurių teikimas nėra draudžiamas, daliai, kurią sudaro asmens duomenys (6 p.). Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip. 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kuris taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

Konkrečiu atveju, teismo vertinimu, skundžiamame Rašte NŽT Jonavos skyrius pareiškėjai pagrįstai nurodė, kad jos prašomų duomenų, t. y. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z., kadastro duomenų bylos ir žemės sklypo suformavimo dokumentų pateikti negali, nes, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 „Dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB“ 5 straipsnio 1 dalies b ir c punktais bei 6 straipsniu, asmens duomenys galėtų būti teikiami tik esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui ir kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie perduodami, t. y. besikreipiantis asmuo gali gauti tik tiek asmens duomenų, kiek jų reikia konkrečiai situacijai išspręsti ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti, tačiau pareiškėja konkrečiu atveju nenurodė asmens duomenų naudojimo tikslo, duomenų panaudojimo apimties, su tuo susijusių aplinkybių, todėl NŽT Jonavos skyrius neturėjo teisinio pagrindo jų pateikti ir nėra pagrindo šios skundžiamo rašto dalies panaikinimui ir įpareigojimui jį nagrinėti iš naujo, juolab kad pareiškėjai neužkertamas kelias kreiptis į instituciją dėl to iš naujo, aiškiai ir konkrečiai nurodant kito asmens dokumentų panaudojimo tikslą.

Taigi, darytina išvada, jog NŽT Jonavos skyrius skundžiamu Raštu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pateikti pirmiau nurodytą informaciją, atsisakymą grįsdamas trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. duomenų apsauga, išdėstydamas faktinį ir teisinį atsisakymo pagrindą, todėl nėra pagrindo Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų konstatavimui.

Tačiau NŽT Jonavos skyrius skundžiamame Rašte nenurodė jokių argumentų (nei faktinių, nei teisinių), nepaaiškino pareiškėjai priežasčių dėl atsisakymo pateikti (dėl nepateikimo) jos prašyme nurodytos kitos informacijos, t. y. projektinės dokumentacijos ir NŽT Jonavos skyriaus priimtų sprendimų (įsakymų), kuriais, pareiškėjos teigimu, siekiama 4 metrų bendro naudojimo kelią įtraukti į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995 patvirtinto Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištraukos su suprojektuotu 4 metrų pločio keliu, 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-03-4995, aiškinamojo rašto ir su tuo susijusios medžiagos bei visos medžiagos, susijusios su NŽT Jonavos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 5SD-1364-(14.5.104).

Pareiškėja 4-uoju reikalavimu prašė skubos tvarka NŽT Jonavos skyrių suformuoti du naujus atskirus žemės sklypus suprojektuotam ir natūroje esančiam 4 metrų pločio bendro naudojimo keliui, pažymėtam Jonavos rajono Ruklos seniūnijos Ruklos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995. Taip pat pareiškėja prašė inicijuoti atlikti žemėtvarkos projekto autoriaus ir matininko (-ų) veiklos vertinimą Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarytoje Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154, tačiau šių prašymų NŽT Jonavos skyrius neišnagrinėjo ir dėl jų nepateikė atsakymo Taisyklių 35 punkto nustatyta tvarka.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skundžiamas Raštas dėl pirmiau nurodytos informacijos nepateikimo, dėl pirmiau nurodytų reikalavimų (pareiškėjos prašymo dėl 2 naujų atskirų žemės sklypų suprojektavimo ir žemėtvarkos projekto autoriaus ir matininko (-ų) veiklos vertinimo inicijavimo) neišnagrinėjimo neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 35 punkto reikalavimų, Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principų, nes jame neišreikšta viešojo administravimo subjekto pozicija dėl pirmiau nurodytos prašomos informacijos nesuteikimo, prašomų veiksmų neatlikimo, nenurodytos atsisakymo suteikti informaciją (nurodyti viešą informacijos šaltinį), atlikti prašomus veiksmus priežastys ir motyvai, todėl Komisija pagrįstai ir teisėtai šią pareiškėjos skundo dalį patenkino ir nėra pagrindo jos pakeitimui, ši atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, atsakovę įpareigojant pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo ir priimant motyvuotą sprendimą dėl neišnagrinėto pareiškėjos prašymo.

Dėl kitos Skundžiamo rašto dalies Komisija nepagrįstai patenkino pareiškėjos skundą, todėl, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, remiantis sprendime išdėstytais argumentais, ta atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos skundo dalis laikytina pagrįsta, pakeičiant Komisijos sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. (12.33) PT-1864 apie 104,00 Eur patirtas išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Z. P. 2020 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-585-2564 pagrindu.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, be kita ko, ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Teismo sprendimas buvo priimtas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl valstybei turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos patirtos pareiškėjos atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju, išnagrinėjus ginčą iš esmės, pareiškėjos reikalavimas patenkintas ½ reikalavimų dalimi, todėl iš Nacionalinės žemės tarnybos valstybei priteistina 52,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21R1-244(AG1-149/08-2019).

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti iš naujo išnagrinėti Z. P. 2019 m. rugpjūčio 8 d. prašymą pateikti informaciją dėl projektinės dokumentacijos ir Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus priimtų sprendimų (įsakymų), kuriais siekiama 4 metrų bendro naudojimo kelią įtraukti į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-03-4995 patvirtinto Ruklos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ištrauką su suprojektuotu 4 metrų pločio keliu, 1999 m. rugpjūčio 26 d. apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-03-4995, aiškinamąjį raštą ir su tuo susijusią medžiagą bei visą medžiagą, susijusią su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2019 m. liepos 16 d. raštu Nr. 5SD-1364-(14.5.104).

Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl 2 naujų atskirų žemės sklypų suprojektavimo ir žemėtvarkos projekto autoriaus ir matininko (-ų) veiklos vertinimo inicijavimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybei 52,00 Eur (penkiasdešimt du eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.