Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone atstovei V. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui A. A. M. dėl nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai - 2020-10-27, tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, pateikė išvadą, jog atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, tai, jog berniukas nuo gimimo gyvena su motina, tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo, į vaiko norą, vaiko vardo ir pavardės pakeitimas, nepažeistų vaiko identiškumo ir atitiktų vaiko interesus.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajone atstovė V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad institucijos pozicija yra išreikšta jos pateiktoje išvadoje šioje byloje, naujų duomenų nepaaiškėjo, kas galėtų lemti kitokią poziciją. Specialistai bendravo su vaiku du kartus. Vaikas prisistatė T. vardu, tačiau paaiškino, kad jo tikrasis vardas yra T. A. M.. Vaikas nurodė, kad gyvena Lietuvoje ir nori, kad vardas skambėtų, kaip lietuvio, jį visi vadina Tadu ir nori turėti pavardę, kaip senelio. Apie tėvą daug pasakyti negalėjo, jo praktiškai neatsimena, neturi jokio emocinio ryšio, net nežino jo tikslaus vardo, žino tik pavardę. Juo rūpinasi mama, senelis dalyvauja jo gyvenime, jis vaikui yra labai svarbus. Draugams prisistato kaip T., tačiau prasidėjus nuotoliniam mokymui jo klasiokai pamatė jo tikrąjį vardą ir pavardę, todėl susidūrė su patyčiomis, o tai jam kėlė nemalonius išgyvenimus. Vaikas abiejų susitikimų metu tvirtai išsakė savo nuomonę dėl norimo vardo ir pavardės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl civilinės būklės akto klaidos ištaisymo.

Iš vaiko gimimo liudijimo, įrašo Nr. 108, matyti, kad T. A. M. gimė (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje, jo tėvas – A. A. M., mama – S. J.. Iš (duomenys neskelbtini) Krikšto liudijimo dublikato nustatyta, kad T. A. T. M. buvo pakrikštytas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės Romos katalikų bažnyčioje (duomenys neskelbtini).

Jungtinės Karalystės Romfordo šeimos bylų teismo galutine nutartimi 2013-06-04 nutraukta ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Iš ieškovės ir atsakovo 2014 m. rugpjūčio mėn. vykusio susirašinėjimo matyti, kad tarp ginčo šalių vyko pokalbis, jog atsakovas nori atsisakyti tėvystės šalių vaiko T. A. M. atžvilgiu dėl priimto krikšto.

2020-06-23 ieškovė buvo pateikusi prašymą dėl vaiko iki 16 metų amžiaus vardo ir pavardės pakeitimo Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus Civilinės metrikacijos poskyris 2020-07-13 pateikė raštą Nr. (14.2.11)CR2-466, kuriuo įstaiga atsisakė tenkinti prašymą, nurodydama, kad dėl pavardės keitimo turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam suėję 10 m., rašytinis sutikimas. Papildomai nurodė, jog numatyta įstatymo išimtis negali būti taikoma, kadangi nėra duomenų, jog tėvo valdžia vaiko atžvilgiu yra apribota. Įstaiga pasiūlė, kad siekiant geriausio vaiko intereso ir dėl ypatingo skubos, nes vaikas nuo rugsėjo mėn. turi pradėti lankyti mokyklą Lietuvoje, kreiptis į teismą dėl vaiko pavardės keitimo. Vaiko vardo keitimui pakanka tik vieno iš tėvų prašymo, tačiau ir šios procedūros trukmė apie 2 mėn.

Iš Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021-01-25 pažymos Nr. V4-2 matyti, kad T. A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 5a klasėje nuo 2020-09-01.

Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-09-08 pateikė išvadą Nr. 5SD-4555 dėl nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės pakeitimo be tėvo sutikimo. Joje nurodė, atsakovo pozicijos dėl ieškinyje pareišktų reikalavimų Skyriaus specialistė išsiaiškinti negali, nes atsakovas gyvena D. Britanijoje, o jo gyvenamoji vieta nežinoma. Informacijos apie tai, kad vaikas neteisėtai išvežtas iš D. Britanijos ar jo pagrobimą – nėra. Bendraujant su nepilnamečiu T. A. M., jis nurodė, kad 2020 m. su mama parvyko gyventi į Lietuvą, gyvena pas senelius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. jam yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi reikalingi baldai, gyvenimo sąlygomis yra patenkintas. Planuoja su mama nuolat gyventi Lietuvoje. Turi daug draugų tiek gyvenamojoje vietoje, tiek mokykloje, jiems prisistato T. vardu, nenori sakyti jiems savo tikrojo vardo ir pavardės. Nori turėti lietuvišką vardą T. ir pavardę J., kaip mama ir senelis. Jo tėtis yra A. M., tikslaus vardo nežino. Su tėčiu bendravo labai seniai, kai ėjo į darželį, šiuo metu jokių santykių nepalaiko, nebendrauja. Tėtis jam nieko nėra nupirkęs, ar skiria pinigų jo išlaikymui – nežino. Juo rūpinasi ir viską perką mama. Išvadoje nurodyta, kad iš turimos informacijos tarp atsakovo ir jo sūnaus nėra susiformavęs artimas emocinis, dvasinis ryšys, nes atsakovas niekada aktyviai nedalyvavo/nedalyvauja sūnaus auklėjime ir neprisideda prie jo išlaikymo. Nepilnamečio vaiko gimimo liudijime nurodytos abiejų tėvų pavardės, todėl vaiko vardo ir pavardės keitimas į vieno iš tėvų pavardę neturės įtakos nesusiformavusiems tėvo ir vaiko ryšiams. Giminystės ryšį patvirtina ne to pačios vardo ir tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo įrašė nurodyti duomenys apie vaiko tėvus. Sutampant motinos ir vaiko, kuris gyvena ir toliau gyvens kartu su motina pavardėms, bus paprasčiau identifikuoti giminystės ryšį tarp motinos ir vaiko, nereikalaujant giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad įvertinus tai, jog vaikui yra 11 m. ir jis nuo gimimo gyvena su motina, tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo, atsižvelgiant į vaiko norą, institucija mano, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimas nepažeistų vaiko identiškumo ir atitiktų vaiko interesus.

Byloje pateiktas Vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-02-10 Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 5TSD-268. Savo norą pakeisti vardą ir pavardę vaikas paaiškino tuo, kad jis nuo praeitų metų vasaros gyvena Lietuvoje, pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Kol ėjo į mokyklą, berniukas draugams ir bendraamžiams prisistatydavo T. vardu, tačiau kai prasidėjo nuotolinis mokymas, jis jungiasi savo tikruoju vardu – T. A. M., ir tai matydami vaikai pasijuokia iš jo nelietuviško vardo ir pavardės. Tai berniuką erzina, jaučiasi nesmagiai, jaučia liūdesį, kartais pyktį, tačiau to niekam nesako ir jausmus išgyvena savyje. Beveik visas vasaros atostogas berniukas praleisdavo Lietuvoje pas senelius, visi draugai, kurie gyvena aplink, jį vadina Tadu. Šeimoje ji taip pat visi vadina T.. Berniukas savo mamą ir senelius įvardija kaip savo šeimą. Atsiliepia kviečiamas T.. Jam T. vardas patinka ir jis neišsiskiria iš kitų lietuviškų vardų. Turi daug draugų, su jais bendrauja lietuviškai. Mokykloje sekasi normaliai, vidurkis – 8-9, sunkiau sekasi lietuvių k., bet mokytis patinka, sunkiau mokytis nuotoliniu būdu, bet turi visas reikalingas priemones. Su tėvu berniukas nebendrauja, apie jį pasakyti nieko negalinti. T. A. nurodė, kad nori, kad jo vardas ir pavardė būtų pakeistas į T. J. ir labai laukia, kada bus priimtas toks sprendimas.

Dėl vaiko vardo ir pavardės keitimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama, jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Pagal Taisyklių 25 punktą, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovo sutikimo dėl šalių nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimo negali gauti, tačiau iš byloje esančių pateikto šalių susirašinėjimo, vykusio 2014 m., tėvas neprieštaravo ne tik dėl vaiko vardo pakeitimo, bet ir išreiškė sutikimą atsisakyti tėvystės nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaiko vardo ir pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo spręstinas įvertinus, ar tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, su vaiku nebendrauja, tarpusavio ryšio su vaiku nepalaiko, paskutinį kartą su vaiku matėsi 2014 m. Byloje duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, civiline byla nesidomėjo. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais taip pat nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir seneliais, juos vadina savo šeima, save identifikuoja kaip šios šeimos narį. Šiuo metu nepilnamečiui vaikui kyla klausimų dėl jo pavardės, kadangi ši skiriasi nuo kitų jo šeimos narių (motinos, senelių, motinos brolių), vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (mokyklą), šis klausimas kyla vaikams mokykloje, vaikui tokia situacija sukelia diskomfortą. Dėl vardo nepilnametis vaikas nurodė, kad gyvendamas Lietuvoje nuolat prisistato savo krikšto vardu – T., visi draugai ir artimieji jį taip vadina, jis yra pratęs ir atsiliepia vadinamas tokiu vardu. Pradėjęs lankyti mokyklą Lietuvoje, taip pat visada prisistatydavo T., tačiau pradėjus mokytis nuotoliniu būdu ir kitiems klasiokams ir bendraamžiams pamačius jo tikrąjį vardą – T. A. M., pradėjo šaipytis iš neįprasto vardo, dėl to vaikas išgyveno neigiamas emocijas. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, jog vaiko vardo keitimas į krikšto vardą – T., ir pavardės keitimas į motinos pavardę atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, papildomai paaiškino, jog vaiko teisių apsaugos institucijai su atsakovu susisiekti nepavyko, jokių duomenų apie vaiko tėvą negalėjo patikrinti.

Vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei lankantis ieškovės namuose berniukas, kuris yra pakankamo amžiaus, kad išsakytų savo nuomonę (11 m.), nurodė, jog su dabartine pavarde jo nesieja jokie ryšiai, kadangi tai nėra nei mamos, nei kitų jo šeimos narių pavardė. Berniukas norėtų, kad jo pavardė būtų tokia pati kaip ieškovės, kadangi su atsakovu jis išvis nebendrauja nuo 2014 m., jų nesieja jokie ryšiai, negali apie jį nieko pasakyti. Dėl vardo keitimo nepilnametis taip pat nurodė, kad šis vardas Lietuvoje neįprastas, sulaukia patyčių iš bendraamžių dėl tokio vardo, jis yra pratęs prisistatyti krikšto vardu T., jam toks vardas patinka, jis nori turėti lietuvišką vardą, kaip visi. Sprendžiant klausimą dėl vaiko vardo ir pavardės pakeitimo atsižvelgtina į vaiko išsakytą nuomonę išvadą teikiančiai institucijai, vaiko identiškumą, šeimos ryšius ir galimybę vaikui jaustis pilnaverčiu šeimos nariu ir turėti vardą, kuris vaikui nesukelia diskomforto.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, jog krikšto vardas – T., ir ieškovės (motinos) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl ieškovės ieškinys dėl leidimo pakeisti nepilnamečio vaiko vardą ir pavardę be tėvo sutikimo tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.167 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 363 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 438 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovei S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pakeisti nepilnamečio vaiko T. A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), turimą vardą – T. A., į vardą – T., ir pavardę – M., į jo motinos turimą pavardę – J., atitinkamai nepilnamečio vaiko pavardė – J., be nepilnamečio vaiko tėvo atsakovo A. A. M. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. A. M. 438,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. J..

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą civilinės metrikacijos įstaigai, sudariusiai civilinės būklės akto įrašą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.