Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. S. A. ir jo atstovo Eriko Borusevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-20 nuosprendžio, kuriuo:

J. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Taip pat J. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, J. K. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Taip pat A. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti ar tęsti tarnybą, o jo netekus, ar nutraukus tarnybą kariuomenėje, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam I. T. S. A. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nukentėjusiojo I.T.S. A. ir jo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

19. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį konstatuoja, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo visapusiškai įvertinti visi baudžiamojo proceso metu surinkti bylai išspręsti teisingai reikšmingi įrodymai ir ne dėl visų įrodymų yra padarytos išsamios ir teisingos teismo išvados. Nors sutiktina su apylinkės teismo išvadomis dėl J. K. ir A. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, o ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnį, visgi, nuosprendžio dalis, susijusi su nuteistojo A. M. veiksmų šaunant į nukentėjusiojo I.T.S. A. vairuojamą automobilį taip apgadinant transporto priemonę ir sužeidžiant nukentėjusįjį vertinimu, kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimą, bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio perdavimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, laikytina nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-20 nuosprendis yra keistinas.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Išvados dėl įrodymų turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Taigi teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Šiuo aspektu pastebėtina, jog įrodinėjimo dalyko apimtis priklauso nuo konkrečios bylos ir yra individuali. Kaltinamiesiems iš esmės neginčijant kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, nagrinėjamos bylos dalyką bei ribas sudaro aplinkybės, turinčios įtakos kaltinamųjų atsakomybės pobūdžiui, t. y. ir faktinės aplinkybės, parodančios įvykio eigą, jame dalyvaujančių asmenų veiksmus, jų seką ir pan.

25. Patvirtinus, jog apylinkės teismas tinkamai nustatė įvykių seką, nagrinėjamu atveju esminiai šioje byloje kylantys klausimai yra asmenų konflikto priežastis, nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nuteistojo A. M. atliktų veiksmų šaunant į automobilį vertinimas būtinosios ginties situacijos kontekste bei paskirtų bausmių proporcingumo ir civilinių ieškinių tenkinimo klausimai.

Dėl būtinosios ginties

27. A. M. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajam I.T.S. A. automobiliu Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkus J. K., pribėgęs prie automobilio tris kartus iššovė iš teisėtai laikomo pistoleto HS XDS-9 4.0, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadindamas automobilį. Apylinkės teismas aplinkybę dėl A. M. ginklo panaudojimo iš kaltinimo pašalino, konstatuodamas, kad nuteistasis turėjo pagrindą panaudoti šaunamąjį ginklą gindamas J. K.. Teismas nurodė, kad galima pagrįstai manyti, jog nukentėjusysis I.T.S. A. panaudojo savo vairuotą automobilį, tam kad sužaloti J. K., todėl A. M. panaudodamas ginklą ir tokiais veiksmais apgadindamas transporto priemonę ir galimai sužalodamas nukentėjusįjį (teismo teigimu, konkrečių įrodymų apie nukentėjusiojo dėl šūvio patirtus sužalojimus byloje nėra), negali būti laikomas peržengęs būtinosios ginties ribas. Teismas pažymėjo, kad nors ir kelia abejonių, kur A. M. taikėsi šaudydamas į automobilį, visgi, nepakanka duomenų konstatuoti, kad jis taikėsi būtent į nukentėjusįjį. Teismo vertinimu, abejotina, kad iš tokio artimo atstumo nuteistasis, jei šautų į jau sustojusį automobilį, kai jam niekas nekliudė, nepataikytų į nukentėjusįjį, tad, nėra pagrindo netikėti A. M. parodymais, kad jis netaikė į žmogų, o siekė sustabdyti automobilį, kuris partrenkė jo draugą ir variklis nebuvo užgesintas, bei kuris ir toliau daužė aplinkinius automobilius.

28. Apeliantai nukentėjusysis I.T.S. A. ir jo atstovas nesutinka su tokiomis teismo išvadomis dėl A. M. veikimo būtinosios ginties sąlygomis, nurodo, kad nuteistojo A. M. parodymai, jog tokiais veiksmais jis siekė pašalinti terorizmo grėsmę, laikytini gynybine taktika ir yra paneigti bylos duomenimis, pažymi, kad nuteistasis ginklą nukreipė ir iššovė tokiu būdu, jog kulkos pažeidė galines automobilio dureles, kiaurai peršovė vairuotojo sėdynę, o viena kulka rikošetu sužeidė nukentėjusįjį, net ir po atliktų šūvių A. M. kartu su J. K. vijosi nukentėjusįjį ir toliau naudojo prieš jį fizinį smurtą UAB „I.“ patalpose. Apeliantų vertinimu, tokie duomenys paneigia, jog A. M. veiksmų tikslas buvo siekis apsaugoti kitus asmenis, todėl už šiuos veiksmus jam turi kilti teisinė atsakomybė, taip pat turėtų būti taikomas šaunamojo ginklo konfiskavimas bei atimta teisė įsigyti ir turėti šaunamuosius ginklus.

29. Remiantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

30. Būtinosios ginties kontekste, siekiant įvertinti nuteistojo A. M. veiksmus panaudojant šaunamąjį ginklą, yra būtina įvertintini ir nukentėjusiojo I.T.S. A. veiksmus vairuojant automobilį Mazda ir juo atsitrenkiant į nuteistąjį J. K.. Nesutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad nukentėjusiojo veiksmų vertinimas nagrinėjamu atveju yra negalimas, kadangi I.T.S. A. yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis pripažintas kaltinamuoju dėl J. K. sužalojimo jį partrenkiant automobiliu (bylos Nr. 1-260-1131/2021). Pažymėtina, kad situacijose, kai bylos yra iškeliamos ir nagrinėjamos dėl proceso dalyvių galimai nusikalstamų veiksmų vienas kito atžvilgiu (abipusės kaltės), vertintinos visos įvykio aplinkybės, taip pat ir tos, kurios susijusios su kitų asmenų atliktais veiksmais, dėl kurių jiems galimai pradėtas atskiras baudžiamasis procesas. Nors sutiktina su apeliantais, kad išvadas dėl I.T.S. A. veiksmų teisėtumo/neteisėtumo bei teisinio kvalifikavimo gali daryti tik bylą nagrinėjantis teismas, o ne priešpriešinę baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, iš bylos medžiagos akivaizdu, jog siekiant nustatyti A. M. gynybos pagrįstumą/nepagrįstumą tam tikras nukentėjusiojo elgesio vertinimas yra būtinas.

32. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo atliktais veiksmais J. K. atžvilgiu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nurodyta situacija neatitinka būtinosios ginties sąlygų. Kaip ir minėta, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Lemiamą reikšmę turi būtent pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nulemianti ir tinkamą būtinosios ginties teisėtumo įvertinimą. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nors nukentėjusiojo vairuojamu automobiliu galimai buvo keliamas pavojus asmenims, jis A. M. šūvio metu jau buvo pasibaigęs. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 0010003641000401 matyti, kad 15:14:39 automobilis ima staigiai greitėti link nuteistųjų, 15:14:40 A. M. pradeda trauktis ginklą, 15:14:41 automobilis trenkiasi į J. K. ir 15:14:43 A. M. apėjęs šalia esančio automobilio galinę dalį pradeda šaudyti į nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės į kairę, vairuotojo pusę (3 t., b. l. 20-30). Taigi šūviai jau buvo atlikti automobiliui atsitrenkus į nuteistąjį J. K., kuriam jau pavojus nebegrėsė.

33. Teismo vertinimu, nuteistasis A. M., siekdamas savo veiksmus kuo labiau pateisinti, parodymus dėl šaudymo į automobilį (pasak A. M. – į padangas) motyvo bando priderinti prie situacijos ir savo veiksmų pateisinimui nurodo daug įvairių, kilnių tikslų: siekė sulaikyti kaltinamąjį, apsaugoti aplinkinius, galiausia užkirsti kelią terorizmo grėsmei, tačiau, kolegijos nuomone, tokie nuteistojo nurodomi jo elgesio motyvai byloje nepasitvirtino.

34. Nors A. M. teigimu, šaudamas į automobilį jis siekė apsaugoti aplinkinius, iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad būtent nuteistojo veiksmais ir buvo sukelta (o ne užkardyta) dar didesnė grėsmė kitų asmenų sveikatai/gyvybei. Liudytojas K. P. teisme nurodė, kad A. M. pradėjo šaudyti į automobilį, kuriame buvo nukentėjusysis, šaudė į automobilį, vėliau į žmogų, taip įstrižai, ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas pažymėjo, kad buvo šauta į kairę automobilio pusę, ties galinėmis automobilio durelėmis (2 t., b. l. 44-45). Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, jog jis matė, jog A. M. rankose pistoletas buvo nukreiptas į automobilio galinę dalį (t. 2, b. l. 78-80). Liudytojas E. G. patvirtino, kad matė, kaip A. M. stovėdamas kampu nuo automobilio, šovė į minėtą automobilį, į galinę automobilio dalį, jo šoną (t. 2, b. l. 84-85). Apžiūrėjus įvykio vietą ir ten esantį automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad išdaužtas galinis kairės pusės durelių stiklas, suskilinėjęs kairės pusės durelių mažasis langelis ir jame skylė, ant kairės (vairuotojo) pusės galinių durelių stiklo rėmo matomas įlenkimas, ant priekinės sėdynės atlošo dvi skylės, kiaurai perėjusios per sėdynę, išėjimo skylės matomos iš priekinės sėdynės dalies, tarp sėdynių matoma pastatyta gertuvė ir vandens buteliukas, kuriame matoma skylė su įėjimu ir išėjimu kiaurai, šalia buteliuko matoma pažeista salono apdailos plastmasė, kuri yra sulaužyta, bei skylė su įėjimo ir išėjimo trajektorija (1 t., b. l. 11-86). Įvykis buvo vasaros dienos viduryje (apie 15:10 val.), kaip matyti iš vaizdo įrašų, įvykio vietoje buvo daug asmenų, kaip matyti iš automobilio viduje padarytų apgadinimų, nustatytos šūvio krypties (1 t. b. l. 46-48) šaudyta buvo ne į automobilio padangas, o tiesiai į transporto priemonę, automobilyje vairuotojo sėdynėje sėdinčio asmens kryptimi ir jo galvos/kūno aukštyje, todėl kolegijos vertinimu nuteistojo A. M. versija, kad jis šaudė į automobilio padangas, siekdamas sulaikyti nukentėjusįjį, apsaugoti aplinkinius laikytina nepasitvirtinusia ir paneigta.

35. Kolegijos nuomone, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių galima daryti išvadą, jog šūvio metu nukentėjusysis galėjo būti sužalotas. Nors specialisto išvadoje Nr. G p3407/2018 (01), nurodyta, kad I.T.S. A. padaryta nugaros dešinės pusės žaizda, kurios tikslaus padarymo mechanizmo nėra galimybės nustatyti, kadangi žaizda yra gyjanti (1 t., b. l. 146-147), tačiau iš automobilio fotonuotraukų matyti, kad ant priekinės sėdynės atlošo yra dvi skylės, kiaurai perėjusios per sėdynę, išėjimo skylės matomos iš priekinės sėdynės dalies (1 t., b. l. 11-86). Iš byloje esančios fotonuotraukos ant I.T.S. A. kūno matyti įstriža gyjanti žaizda nugaros dešinėje (t. 4, b. l. 37). Nors, A. M. teigimu, šaudydamas jis siekė užkirsti kelią terorizmo grėsmei, kadangi I.T.S. A. važiuodamas link jo šaukė „Alach Akbar“ (frazę, visuomenėje siejamą su terorizmu, smurtu ir grėsme), tokį šūksnį girdėjęs teigia ir J. K., kiti proceso dalyviai nenurodo girdėję tokios frazės. Iš liudytojo K. P. parodymų matyti, jog J. K. sustojo prieš tą automobilį, tiesiog stovėjo, jis tuo metu negirdėjo šauksmų, tik atlekiantį automobilį (2 t., b. l. 44-45). Tai, kad nebuvo tokio šūksnio patvirtina ir BPC garso įrašas, iš kurio girdėti, kad operatorė klausia, ar ją girdi skambinantysis, prašo kalbėti (3 t., b. l. 55, 58-60), tačiau jokių nukentėjusiojo išsakomų kaltinamųjų nurodomų teiginių nesigirdi.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

37. Nukentėjusysis ir jo atstovas prašo perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas iš BK 138 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio į BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 10, 13 punktus ir 284 straipsnį. Pažymi, kad toks prašymas jau buvo teikiamas pirmosios instancijos teisme, tačiau apylinkės teismas visiškai neanalizavo pateikto prašymo, pasisakė vien tik dėl prokurorės kaltinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų teiginius, su apylinkės teismo nepakankamu nuteistųjų veikų neperkvalfikavimo motyvavimu, pažymi, jog BPK 256 straipsnio 2 dalis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimą teisme. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokius prašymus, turi juos prijungti prie bylos, tačiau išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą gali palikti ir kaltinamajame akte pateiktą veikos kvalifikavimą. Iš bylos medžiagos, teismų sistemos LITEKOS duomenų, matyti, kad nukentėjusiojo ir jo atstovo prašymas pakeisti veikos kvalifikavimą apylinkės teisme buvo priimtas, tačiau teismas nusprendė veikas kvalifikuoti atsižvelgiant į prokurorės pateiktą kaltinimą ir tokį savo sprendimą motyvavo, taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog nukentėjusiųjų prašymas nebuvo svarstomas. Pažymėtina, jog nustačius, kad veikos kvalifikacija pagal pateiktą kaltinimą yra teisingai, teismui nėra būtina pasisakyti dėl kiekvieno nukentėjusiojo/jo atstovo siūlomos ir nepasitvirtinusios kvalifikacijos punkto. Vienok, atsižvelgiant į tai, kad tapatus klausimas keliamas ir apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija pasisako dėl nukentėjusiojo/ jo atstovo siūlomo nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Pažymėtina, kad skundu prašoma kvalifikuoti veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 10, 13 punktus, t. y. dėl kvalifikuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris buvo padarytas tik I.T.S. A., todėl toliau vertintini tik tie nuteistųjų veiksmai, kurie yra atlikti būtent šio nukentėjusiojo atžvilgiu.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje nukentėjusiajam I.T.S. A. inkriminuotų panaudotų smurtinių veiksmų pobūdį ir specialistų nustatytus objektyvius fizinio smurto požymius – kūno sužalojimus, jų kiekį (I.T.S. A. padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose, nosikaulių lūžis, žaizdą nugaros dešinėje pusėje, iš kurių tik nosikaulių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą) nėra pagrindo konstatuoti atlikto smurto ar pačių nuteistųjų ypatingo žiaurumo, kartu daryti išvados dėl nusikaltimą kvalifikuojančio požymio „itin žiauriai“ buvimo nuteistųjų veikoje. Nors smūgiai atlikti tiek rankomis, tiek kojomis, padaryti kūno sužalojimai specialistų buvo įvertinti kaip atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija supranta, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas skausmas, tačiau kaltinamiesiems inkriminuoti smurtiniai veiksmai šiuo konkrečiu atveju nėra tokie, kad juos būtų galima laikyti itin skausmingais ir/ar sukėlusiais nukentėjusiajam dideles fizines kančias, sunkiai gyjančiais, ir/ar reikalaujančia ilgo, skausmingo gydymo ar reabilitacijos.?

41. Dėl veiksmų, atliktų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Apeliantai pažymi, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti kitų asmenų gyvybei pavojingu būdu (BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktas), į civilinį ieškovą tris kartus buvo šauta iš šaunamojo ginklo ir tik atsitiktinumo dėka kulka nepataikė į gyvybiškai svarbius organus, dėl ko nukentėjusysis galėjo ir žūti, nuteistųjų naudotas fizinis smurtas, smūgiai rankomis, kojomis, metaliniu strypu, buvo nukreipti į gyvybiškai svarbius organus – galvą, pilvą, nukentėjusiajam diagnozuoti nosikaulių lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, akių obuolių jungtinėse ir kt. Nurodo, kad apklausiamas teismo posėdyje, nuteistasis J. K. pripažino, jog nukentėjusįjį I. A. mušė UAB „I.“ patalpose jau praktiškai leisgyvį, nurodė, kad nukentėjusysis gulėjo kampe ir verkė, atsiprašinėjo, nukentėjusysis taip pat parodė, kad nuteistieji jį liovėsi mušti tik po to, kai vienas iš jų pasakė, jog paliktų jį, nes jis miręs.

42. Remiantis BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nesunkus sveikatos sutrikdymas laikomas padarytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, kai kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik žmogaus, kurį siekiama sužaloti, sveikatai, bet ir bent vieno ar kelių žmonių gyvybei. Kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus, tarp jų ir šaudymą, svarbu, kad paleistas šūvis būtų pavojingas žmonių gyvybei ir kad kaltininkas tą suvoktų. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina iš I.T.S. A. padarytų sužalojimų, tik nosikaulių lūžis yra vertintinas kaip nesunkus. Byloje laikytina nustatyta, jog šis sužalojimas buvo padarytas atliktų smurtinių veiksmų metu, o ne A. M. panaudojant šaunamąjį ginklą. Smurtas buvo nukreiptas tiesiogiai tik į nukentėjusiuosius I.T.S. A. ir M. A., kiti asmenys - tiek autoserviso darbuotojai/lankytojai, tiek M. A. sutuoktinė R. S.-A., bandę kištis į konfliktą, buvo ignoruojami, nustumiami, apeinami aplink. Pažymėtina, jog A. M. šūviai buvo atlikti nedideliu atstumu ir koncentruoti tik į automobilį, todėl kolegijos nuomone, kaltinamųjų ar kurio nors vieno iš jų veiksmų kvalifikuoti, kaip padarytų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu – nėra pagrindo.

44. Dėl chuliganiškų paskatų inkriminavimo. Apeliantų vertinimu, veika buvo padaryta dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Nurodo, kad nusikalstamą veiką nuteistieji atliko dėl gana menkavertės priežasties – netinkamoje vietoje pastatyto automobilio, vienas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų pasakė „fuck police“, taip išreikšdamas nepagarbų ir paniekinantį požiūrį į policijos instituciją.

45. Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

46. Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

47. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nors nuteistieji elgėsi įžūliai, smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį I.T.S. A. naudojo viešoje vietoje, nesutarimą, teismo vertinimu, sukėlė būtent nesutarimas dėl statomo automobilio, nukentėjusiojo tolimesnio siekio susisiekti su policijos pareigūnais ir tarpusavio susiginčijimo. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad smurtaudami asmenys taip siekė savo veiksmais pademonstruoti save, parodyti žmogaus ir visuomenės ar policijos pareigūnų negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, toks konfliktas, laikytinas asmeniniu, paremtu pykčiu, todėl negalima teigti, jog smurtas kilo dėl chuliganiškų paskatų. Iš visos įvykių eigos matyti, jog nuteistųjų išsakyta frazė apie pareigūnus nebuvo tiesiogiai nukreipta pareigūnų atžvilgiu, o nuteistųjų veiksmai buvo nulemti asmeninių motyvų, nukreipti į tarpusavio santykių aiškinimąsi, o ne į aplinką ir/ar aplinkinius.

48. Dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo. Apeliantai nurodo, kad nusikaltimai padaryti dėl nukentėjusiojo asmens piliečio pareigų vykdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas) dėl to, kad nukentėjusysis vykdė savo piliečio pareigą ir skambino policijai siekdamas išspręsti konfliktą. Su tokiomis išvadomis nėra pagrindo sutikti. Piliečio pareigų vykdymu laikytini veiksmai tiek vykdant jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus, pavyzdžiui, dėl liudijimo teisme, nusikaltėlio sulaikymo, pranešimo apie nusikaltimą arba administracinį nusižengimą ir pan. Šis kvalifikuojantis požymis nustatomas tada, kai asmuo sužalojamas dėl piliečio pareigų vykdymo kerštaujant už tokią veiklą praeityje, siekiant nutraukti tokią veiklą arba siekiant užkirsti kelią jos atlikimui ateityje. Iš bylos aplinkybių matyti, kad, kaip jau nurodyta anksčiau, tarp asmenų kilo asmeninis konfliktas, kuris buvo nulemtas nuteistųjų pykčio dėl jų teritorijoje statomo automobilio. Nors nuteistieji buvo suerzinti ir nukentėjusiojo veiksmų siekiant apie konfliktą informuoti policijos pareigūnas, šie I.T.S. A. veiksmai negali būti laikytini esminiais, nulėmusiais nuteistųjų pradėtą smurtą. Todėl šis kvalifikuojantis požymis taip pat neegzistuoja.

49. Dėl veiksmų vertinimo kaip padarytų siekiant išreikšti neapykantą dėl nukentėjusiųjų tautybės, kalbos, kilmės ir tikėjimo. Apeliantų vertinimu, iš nusikalstamų veikų aplinkybių darytina išvada, jog jos padarytos siekiant išreikšti neapykantą dėl nukentėjusiųjų tautybės, kalbos, kilmės ir tikėjimo (BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Pažymi, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo vartojami įžeidžiantys žodžiai „sušiktas čigone“, „palauk nachuj, žertva bliad, nachuj“, „tuoj nachuj sumušim tave, bliad“, „eik, šunsnuki“, nuteistasis J. K. spjovė ant M. A. ir pasakė „eik tu nachui musulmone“, „eikit nachuj čigonai“, sakė, kad jie sakys policijai, jog čia buvo teroristinis aktas, nukentėjusioji R. S.-A. parodė, kad atsimena žodžius „jūs sušikti muslimai“.

54. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos duomenis, susijusius su nuteistųjų elgesiu nukentėjusiųjų atžvilgiu, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie nuteistuosius, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie asmenų išankstinį neigiamą nusistatymą kitataučių, kitatikių atžvilgiu, o prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas kilo būtent iš rasinės, religinės ir pan. neapykantos pastarojo atžvilgiu. Teismo vertinimu, asmens pavadinimas „muslimu“, „musulmonu“ dėl jo kitokios tautybės, religijos nesudaro pagrindo taikyti BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą, kadangi šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia, kurios tikslas smurtauti prieš asmenį būtent dėl jam jaučiamos neapykantos dėl jo priklausymo tam tikrai rasei, tautybei ir kitų įstatyme nurodytų požymių. Vien tik islamą išpažįstančio asmens pavadinimas „muslimu“, „musulmonu“, nesant tikslo panaudoti smurtą dėl jo religijos, negali būti laikomas žmogaus lygiateisiškumo pažeidimu.

55. Byloje apklausti liudytojai, bendravę su nuteistuoju J. K. po įvykio, nurodė, kad pats nuteistasis nenurodė tam tikros neapykantos nukentėjusiųjų atžvilgiu, pažymėjo, kad konfliktas kilo būtent dėl nesutarimų dėl automobilio parkavimo. Liudytojas Mindaugas Končius duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino teisme, nurodė, kad J. K. jam sakė, kad spjovė, kaip suprato iš nerišlaus pasakojimo, nes nukentėjusieji pasistatė į baikerių automobilių stovėjimo vietas savo automobilį, dėl to ir kilo konfliktas (2 t, b. l. 78-81). Iš liudytojo E. G. parodymų matyti, jog jis ir J. K. užėjo į autoserviso vidų, klausė J. K., kas atsitiko, dėl ko kilo konfliktas. J. K. sakė, kad nukentėjusieji pastatė automobilį į jų vietą, o paprašius patraukti, spjovė į veidą (t. 2, b. l. 84-86). Nors nuteistieji savo smurtiniais veiksmais, necenzūrine kalba parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuotinai priimtinas elgesio taisykles, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, šie veiksmai yra apimami viešosios tvarkos pažeidimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtimi. Kadangi pažeidžiant viešąją tvarką vienam iš nukentėjusiųjų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, idealiąja sutaptimi padarytos veikos papildomai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau nesant pagrindo teigti, kad šis sužalojimas padarytos siekiant išreikšti neapykantą dėl tam tikrų nukentėjusiojo savybių, prašymas veiksmus kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 13 punktą laikytinas nepagrįstu.

56. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantai. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nukentėjusiajam ar jo atstovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl nukentėjusiųjų veiksmų vertinimo

57. Apeliantai nesutinka su nuosprendyje išdėstytu nukentėjusiojo veiksmų vertinimu. Nurodo, kad nukentėjusiojo veiksmai valdant automobilį, atsitrenkiant į nuteistąjį J. K. ir apgadinant kelis automobilius yra vertinami atskiroje baudžiamojoje byloje, tai nėra šios baudžiamosios bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės padaryti išvadą, kad nukentėjusysis važiavo į J. K. ir A. M. tyčia, šiems keršydamas.

58. Kaip nurodyta aukščiau 30 punkte būtinosios ginties kontekste, siekiant įvertinti nuteistojo A. M. veiksmus panaudojant šaunamąjį ginklą, buvo būtina įvertintini ir nukentėjusiojo I.T.S. A. veiksmus vairuojant automobilį Mazda ir juo atsitrenkiant į nuteistąjį J. K.. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai bylos yra iškeliamos ir nagrinėjamos dėl proceso dalyvių galimai nusikalstamų veiksmų vienas kito atžvilgiu, teisingo sprendimo priėmimui turi būti įvertintinos visos įvykio aplinkybės, taip pat ir tos, kurios susijusios su kitų asmenų atliktais veiksmais, dėl kurių jiems gali būti ar jau yra pradėtas atskiras baudžiamasis procesas. Tačiau sutiktina, su apeliantais, kad pirmosios instancijos išvados dėl nukentėjusiųjų veiksmų, jų motyvų tokiu atveju, kai baudžiamosios bylos yra iškeltos abiem įvykio pusėms, nukentėjusiojo veiksmų tiek faktinis, tiek ir teisinis vertinimas neturi pažeisti ne tik nagrinėjamos, bet ir kitoje nagrinėjamoje byloje kaltinamojo (šios bylos nukentėjusiojo) teisių, bylos nagrinėjimo objektyvumo, teisingumo principų, todėl iš nuosprendžio nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės susijusios su nukentėjusiojo veiksmų vertinimu, kad „nukentėjusysis važiavo į J. K. ir A. M. tyčia, šiems keršydamas“ bus laikomos nustatytomis ir turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant nukentėjusiojo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą, o bylą nagrinėjantis teismas privalės pripažinti konstatuotus faktus, todėl gali būti pažeistas objektyvumo, teisingo teismo principai, arba gali būti susidurta su teismų sprendimų nesuderinamumo rizika, todėl prašymas iš nuosprendžio pašalinti nukentėjusiojo veiksmų vertinamąsias aplinkybes yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sunkinančių aplinkybių

59. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai nepripažino nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), itin žiauriai elgiantis su nukentėjusiuoju (BK 60 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas), naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas), dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių ar kilo reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą dėl tautybės, kalbos, kilmės ir tikėjimo (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

60. Kaip aptarta anksčiau, veiką kvalifikuojantys požymiai; tiek padarymas veikiant itin žiauriai (BK 138 straipsnio 6 punktas), sukeliant pavojų kitų asmenų gyvybei (BK 138 straipsnio 7 punktas), tiek veikos padarymas iš chuliganiškų paskatų (BK 138 straipsnio 8 punktas), tiek veikos padarymas dėl tautinės ir kt. neapykantos (BK 138 straipsnio 13 punktas) nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas. Nėra duomenų, kad nuketėjusiųjų gydymas ar reabilitacija būtų užtrukusi itin ilgą laiką, ar sužalojimų padariniai būtų sunkiai pataisomi ar iš viso nepataisomi. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiesiems kilo sunkių padarinių ar reali grėsmė gyvybei, kadangi padaryti kūno sužalojimai specialistų buvo įvertinti kaip atitinkantys nežymų/nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, konstatuoti šių nuteistųjų teisinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra pagrindo.

61. Nors A. M. veiksmai nėra pripažinti būtinąja gintimi, kolegija pažymi, kad ginklu nebuvo padarytas esminis veikos kvalifikavimui reikšmingas sužalojimas, todėl šiam nuteistajam kvalifikuotina papildoma atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta naudojant šaunamąjį ginklą (BK 60 straipsnio 1 dalies 10 punktas), nėra pagrindo.

62. Skunde taip pat teigiama, kad paskirdamas bausmes teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai (BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kadangi nukentėjusioji R. S.-A., buvo 9 mėnesį nėščia, dėl matytų nusikalstamų veiksmų buvo šoko būsenos, labai išsigandusi, ją labai sukrėtė įvykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistųjų veika nebuvo nukreipta prieš R. S.-A., jai jokia fizinė žala nepadaryta, nebuvo tyčios ją sužaloti, kaip esminio nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės elemento, todėl nėra pagrindo nustatyti šią atsakomybę sunkinančią ir/ar veiką kvalifikuojančią aplinkybę.

Dėl paskirtų bausmių

63. Apeliantai nesutinka su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, mano, kad jos per švelnios. Nukentėjusiojo įsitikinimu, laisvės atėmimas šiuo atveju būtų pati teisingiausia bausmė.

64. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

65. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistiesiems skirtinas bausmes atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas bei nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai), kaltės formą ir rūšį (padarytos tyčinės veikos), į nusikalstamų veikų stadiją (veikos yra baigtos), taip pat įvertino nuteistųjų asmenybę (J. K. jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, dirba, neteistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, dauguma nusižengimų, susiję su KET nesilaikymu (t. 3, b. l. 101-105), A. M. jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, SODROS duomenimis nedirba, neteistas, baustas už administracinių nusižengimų padarymą, padaryti nusižengimai, susiję su KET nesilaikymu (t. 3, b. l. 147), (duomenys neskelbtini) apibūdinamas teigiamai, pasižymintis drausmingumu, taktiškumu, laikymusi etiketo, draugiškumu su būrio kolegomis). Teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarytos bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis nuteistųjų atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijose numatytas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį švelniausią, o pagal BK 284 straipsnį vienas švelniausių bausmių – laisvės apribojimo bausmes, jų terminus nustatant mažesnius nei sankcijoje numatytas vidurkis.

66. Skirdamas bausmes apylinkės teismas konstatavo, jog iš bylos aplinkybių nuteistųjų negalima vertinti kaip neigiamų asmenybių, negalima daryti kategoriškų išvadų apie jų polinkį nusikalsti, jų antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios, smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra nuoseklus gyvenimo būdo padarinys, yra spontaniška, nulemta staiga kilusio žodinio konflikto ir pykčio protrūkio dėl gana menkavertės priežasties, o tai greičiau rodo nuteistųjų socialinę brandą ir tolerancijos trūkumą, nemokėjimą išvengti konfliktinių situacijų ar negebėjimą valdytis, bet ne polinkį nusikalsti. Su tokiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

67. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Būtina užtikrinti, kad skiriama bausmė paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

68. Teismo vertinimu, laisvės apribojimas, kurio metu taikytini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktuose – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti, o jo netekus nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar nutraukus tarnybą kariuomenėje, nedelsiant užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiuo atveju yra proporcingi ir adekvatūs jų padarytiems nusikaltimams, asmenybei ir yra pakankami siekiant bausmės tikslų ir skirti griežtesnes sankcijas nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo nuteistajam A. M.

69. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. M. panaudodamas šaunamąjį ginklą apgadino I.T.S. A. automobilį ir sužalojo nukentėjusįjį. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir jo atstovas prašo nuteistajam paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – ginklo konfiskavimą ir specialiosios teisės atėmimą.

70. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, skiriant baudžiamojo poveikio priemones asmeniui, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

71. BK 72 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino, bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1–2 dalys). Byloje nustatyta, kad A. M. numatytą nusikalstamą veiką padarė tame tarpe ir naudodamasis ginklu – pistoletu HS XDS-9 4.0, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra šis ginklas yra nusikalstamos veikos padarymo įrankis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinio skundo reikalavimas konfiskuoti šaunamąjį ginklą, laikomą Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos licenzijavimo skyriuje (3 t. b.l. 122-124) yra pagrįstas, ginklas konfiskuotinas ir perduotinas Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

72. Iš 2018-10-16 tarnybinio pranešimo, iš kaltinamojo A. M. paimtų dokumentų kopijų (3 t. b.l. 122-124) matyti, kad A. M. 2018-06-12 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą Nr.LK1-0015405 (galiojantis iki 2023-06-12). BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuo vienerių iki penkerių metu gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise laikyti ir nešioti ginklus, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, o šioje byloje nustatytos ginklo panaudojimo aplinkybės nebuvo pagrindinė nusikaltimo padarymo priemonė ar įrankis, visgi, nuteistojo turimo ginklo panaudojimas negali būti pateisinamas vien nukentėjusiojo veiksmų pavojingumu. Byloje nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu A. M. panaudojo ginklą net kelis kartus šaudamas į nukentėjusiojo automobilį, esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti apeliaciniame skunde nurodytą prašymą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams atimti A. M. teisę naudotis specialiomis teisėmis - laikyti ir nešioti ginklus.

Dėl civilinių ieškinių

73. Apeliantai nesutinka su teismo išvadomis, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinių ieškinių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kaip ieškinių išsprendimą gali nulemti kitos baudžiamosios bylos baigtis, pažymi, kad nukentėjusiesiems gydymas buvo taikytas dėl nuteistųjų padarytų sveikatos sužalojimų, o ne dėl nukentėjusiojo I. A. automobilio vairavimo.

74. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius dėl 202,60 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo M. A. gydymo (1 t., b. l. 103-108), ir dėl 413,07 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo I.T.S. A. gydymo (2 t., b. l. 19-28).

75. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Visų pirma pažymėtina, kad pagal teismų praktiką žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, reiškiantis, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-511/2017).

76. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl nuteistųjų kaltės sukeliant specialisto išvada konstatuotus sužalojimus M. A., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aplinkybių pripažinti kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio šioje dalyje išsprendimas yra negalimas. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog nuteistieji prieš nukentėjusįjį smurtavo, tuo padarydami jam sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistųjų veiksmai neabejotinai padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija ir kuri iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis dalyje, kurioje Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinys dėl M. A. gydymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, keistinas tenkinant Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 202,60 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo M. A. gydymo ir priteisiant šią sumą solidariai iš J. K. ir A. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., BPK 115 str. 1 d.).

77. Tuo tarpu, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (413,07 Eur), susijęs su I.T.S. A. gydymu, šioje baudžiamojoje byloje negalėjo būti išspręstas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad po šio nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų I.T.S. A. vairavo automobilį, kuriuo trenkėsi į J. K., kitas transporto priemones, t. y. jo kūnas akivaizdžiai buvo veikiamas ne vien nuteistųjų smurto, bet ir kitų, pašalinių jėgų, todėl būtina papildomai nustatinėti asmeniui kilusius padarinius ir jų priežastis. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai Vilniaus teritorinės ligonių kasai buvo pripažinta teisę į šio civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

78. Analogiškos išvados darytinos ir dėl nukentėjusiojo I.T.S. A. šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, kuriuo jis prašo atlyginti dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų negautas pajamas, transporto priemonės remonto išlaidas, dėl smurto ir sužalojimų patirtą neturtinę žalą. Nors šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad A. M. veiksmai šaunant į I.T.S. A. vairuojamą automobilį negali būti laikytini būtinąja gintimi, todėl šiais veiksmais padaryti automobilio apgadinimai gali būti pripažįstami nukentėjusiojo patirta turtine žala, tačiau dalis automobilio apgadinimų buvo padaryti būtent nukentėjusiojo veiksmais (važiuojant į J. K. ir į jį atsitrenkiant bei trenkiantis į kitus automobilius), šios žalos bei patirtos neturtinės žalos, negautų pajamų ir kitų reikalavimų šio baudžiamojo proceso metu negalima tiksliai apskaičiuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, perduodant civilinio ieškinio dydžio klausimus nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra pagrįstas ir teisingas.

79. Kiti apeliantų skundo argumentai (konkrečių pasakytų žodžių, melavimo, kardomųjų priemonių laikymosi, kaltinamųjų prognozuotino elgesio, jei nukentėjusiųjų vietoje būtų buvę ne kitataučiai, o lietuviai ir kt.), kaip neturintys reikšmės veikos kvalifikavimui, bei negalintys pakeisti teismo išvadų, plačiau neaptariami ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. T. S. A. ir jo atstovo Eriko Borusevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-05-20 nuosprendį pakeisti:

Pakeisti įrodytos veikos aprašymą 2021-05-20 nuosprendžio įžanginės dalies 1 pastraipoje po žodžių „o nukentėjusiajam I. T. S. A. partrenkus J. K. automobiliu Mazda 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papildant žodžiais, jog „ A. M. pribėgęs prie nukentėjusiojo I. T. S. A. vairuojamo automobilio tris kartus iššovė iš teisėtai laikomo pistoleto HS XDS-9 4.0, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini) į I. T. S. A. vairuojamą automobilį Mazda 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu sugadindamas automobilį Mazda 3 valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš 2021-05-20 nuosprendžio aprašomosios dalies - nuosprendžio 39 lapo 6 pastraipoje po žodžių nukentėjusysis važiavo į J. K. ir A. M.“ pašalinti žodžius „tyčia, šiems keršydamas“.

Paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę - 4 metams atimti A. M. teisę naudotis specialiomis teisėmis - laikyti ir nešioti ginklus.

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), priklausantį pistoletą HS XDS-9 4.0, 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą Vilniaus apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos licenzijavimo skyriuje (3 t. b.l. 122-124) konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal.ų ministerijos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl M. A. gydymo išlaidų tenkinti, priteisti solidariai iš J. K. ir A. M., Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 202,60 Eur nukentėjusiojo M. A. gydymo išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasai pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl I.T.S. A. gydymo išlaidų priteisimo, patenkinimą, jo dydžio klausimą, perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.