Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, Jurgitai Jakumaitei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei, gynėjams advokatams Antanui Lekstučiui, Vaclovui Janušauskui, nukentėjusiajam V. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, įstatyminei atstovei R. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas: 1) 2008-03-26 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., pritaikius BK 82 str., paskirtas įpareigojimas 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir atlyginti žalą; 2) 2008-12-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 35 paros arešto, subendrinus galutinė bausmė - 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo; 2009-06-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas prieš 8 mėn. 1 d. terminą; 3) 2009-12-11 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., pritaikius BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėn., įpareigojant tęsti mokslą, nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų renginiuose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 4) 2010-06-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 3 d., subendrinus su 2009-12-11 nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 1 mėn.; 5) 2011-01-21 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmę subendrinus su 2010-06-18 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 3 d., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn., 2011-11-05 paleistas atlikęs bausmę; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.; 6) 2014-07-23 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2015-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir D. L. pasiųstas atlikti 2014-07-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą vienų metų laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus.

T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Skuodo r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdos m. savivaldybė, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, teistas: 1) 2014-01-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 2 d., remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d. 64¹ str. paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programose; 2) 2014-04-10 Klaipėdos m. apylinkės teismo Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programose, remiantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laisvės apribojimo bausmė paskirta aštuoniems mėnesiams, remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, remiantis BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p., laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jis įpareigotas būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) 2014-07-04 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Remiantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 b. p. prie paskirtosios bausmės pridėta dalis 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 1 m. ir 6 mėn. Remiantis LR BK 63 str. 9 d., 66 str. 1 d., į bausmės laiką įskaitytas T. Ž. sulaikymas nuo 2013 m. birželio 19 iki 20 d., bei iš dalies atliktos bausmės pagal 2014 m. sausio 20 d. ir balandžio 10 d. nuosprendžius. Remiantis LR BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymą atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant T. Ž. devynis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., tęsti mokslą. 4) 2014-09-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d. 178 str. 2 d., remiantis 63 str. l d., 4 d. paskirta subendrinta bausmė - vieneri (1) metai trys (3) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., 9 d., 65 str. 1d. 1 p. b) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-01-20, 2014-04-10 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -vieneri (1) metai ir šeši (6) mėnesiai laisvės atėmimo; 5) 2014-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64¹str., bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinė bausmė – laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., bei taikant LR BK 65 str. numatytas bausmių keitimo taisykles, T. Ž. paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-10 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir galutinę bausmę T. Ž. skirta - laisvės atėmimas 1 metams; 6 ) 2015-02-13 Klaipėdos miesto apylinkė teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2014-07-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį bei 2014-09-08, 2014-09-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams (nuosprendis įsiteisėjo 2015-03-06),

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. ir T. Ž. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei sukėlė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų ir dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo, o būtent:

jie, 2013-12-06 apie 23:30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje su V. G., Klaipėdos autobusų stoties teritorijoje, adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėda, prie siuntų skyriaus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugos darbuotojui V. S. du kartus įspėjus D. L., T. Ž. ir V. G. dėl sienos spardymo, bei aplinkiniams keliamo triukšmo, po antro įspėjimo D. L., konfliktuodamas artinosi prie nukentėjusiojo, ko pasekoje V. S. ranka įremdamas jį sulaikė ir įspėjo, kad iškvies policiją, tuo metu T. Ž. sugriebęs V. S. už kairės rankos ėmėją sukti, bei jį nubloškė prie sienos, po to T. Ž. ir V. G. sudavė kumščiais V. S. ne mažiau 4 smūgių į veidą. V. S. išsilaisvinus ir bandant bėgti, T. Ž. spyrė nukentėjusiajam į kairės pusės petį, kuriam nugriuvus ant grindinio, T. Ž. su V. G. kojomis spyrė nukentėjusiajam ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas, ko pasekoje V. S. padarė kairio žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir veido, dešiniojo raktikaulio ir kryžkaulio srities bei kitų kūno vietų sumušimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-12-07 00:01 val. T. Ž. nustatytas 1,44 promilių girtumas (t.1 b. l. 157).

Akistatos metu su nukentėjusiuoju T. Ž. patvirtino savo ir nukentėjusiojo V. S. parodymus (t. 1 b. l.173-174).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2013-12-07 00:36 val. D. L. nustatytas 1,80 promilių girtumas (t. 2 b. l 1).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir atlikdamas tarnybines pareigas įspėjo jaunuolių grupę dėl netinkamo elgesio autobusų stotyje, ko pasekoje buvo sumuštas. Kaltinamasis T. Ž. ir D. L. neneigė, kad triukšmavo autobusų stotyje, tačiau kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažino iš dalies, t.y., T. Ž. neneigė, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, tačiau nesutinka, kad suko V. S. ranką ir bloškė pastarąjį į sieną (t. 2 b. l. 102-103). D. L. apskritai neigia, kad būtų atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau pripažįsta, kad ranka trenkė kartą į sieną dėl ko ir kilo konfliktas su nukentėjusiuoju (t. 2 b. l. 103). Tuo tarpu nukentėjusysis V. S. tvirtina, kad jį mušė tiek T. Ž., tiek V. L., t.y. T. Ž. buvo užsukęs jam ranką, o po to kartu su D. L. ir kitais asmenimis jį spardė (t. 2 b. l. 103-104). Teismas, vertindamas tokius prieštaringus parodymus pastebi, kad skirtingai nei kaltinamieji, V. S. ikiteisminio tyrimo metu davė išsamius, nuoseklius parodymus ir tas pačias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu (t. 2 b. l. 103-104). Ikiteisminio tyrimo metu, V. S. tiksliai apibūdino asmenį, sukusį jam ranką, t.y. apie 175 cm ūgio, tamsaus gymio, vidutinio kūno sudėjimo, 17-18 metų amžiaus (t. 1 b. l. 6-7), o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ranką jam suko būtent T. Ž. (t. 2 b. l. 104). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes kaltinamasis T. Ž. atitinka asmenį, apibūdintą pirminės nukentėjusiojo apklausos metu, be to, tai, kad dalyvavo muštynėse neneigia ir pats kaltinamasis D. Ž.. 2014-10-21 akistatos su D. L. metu V. S. parodė, kad atsimena, jog su D. L. buvo konfliktas, jis D. L. ramino laikydamas prispaustą prie sienos. Kai bėgdamas V. S. nugriuvo, gulintį ant grindinio jį kojomis spardė ir D. L., į įvairias kūno vietas, tačiau kiek sudavė smūgių tiksliai įvardinti negali (t. 2 b. l. 21-22). Nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytoja N. Ž., kuri matė kaip keli žmonės, gal 5-7, spardė nukentėjusįjį (t. 2 b. l. 104). Ikiteisminio tyrimo metu V. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam ir nukentėjusiajam susitaikius, taip pat patvirtino, kad gulintį ant žemės apsaugos darbuotoją kojomis spardė jis, T. Ž. ir D. L. (t. 1 b. l. 134). Taigi minėti liudytojai, betarpiškai matę įvykį, patvirtino, kad D. L. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko. Nors kaltinamasis T. Ž. patvirtina kaltinamojo D. L. parodymus, kad šis nedalyvavo mušant nukentėjusįjį, tačiau šie teiginiai paneigti minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Įvykio padarymo vieta – autobusų stotis atitinka viešosios vietos išaiškinimą, kadangi pašaliniai asmenys matė konfliktą, be to, šioje vietoje turi teisę lankytis ir kiti asmenys, o tai, kad liudytoja N. Ž. tuo metu dirbo ir matė įvykį, be to, nustatyta, kad įvykį stebėjo ir kiti asmenys, su kuriais buvo stotyje kaltinamieji, leidžia daryti išvadą, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis, juolab, kad dėl viešosios tvarkos trikdymo jaunuolius buvo įspėjęs V. S.. Specialisto išvada nustatyta, kad V. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1 b. l. 66-67) , todėl kaltinamųjų veiksmai nepatenka po BK 284 str. dispozicija ir papildomai turi būti kvalifikuojami pagal BK 138 str. atitinkamą dalį ar dalies papunkčius.

Pagal teismų praktiką BK 138 str. 2 d. 8 p. straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Byloje nustatyta, kad D. L. agresyviai nusiteikęs ir artėdamas prie nukentėjusiojo, iniciavo konfliktą, kas tapo pretekstu bendrai su T. Ž. ir V. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, panaudoti smurtą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų paskatos buvo chuliganiškos. Kaip matyti iš pakeisto kaltinimo, jame nėra nurodyta, kokius smurtinius veiksmus atliko D. L., tačiau nagrinėjimo teisme metu įvertinus surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad D. L., veikdamas bendrai su T. Ž. ir V. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, kojomis spardė V. S. į įvairias kūno vietas, todėl šis kaltinimo netikslumas taisytinas, nurodant, kad <...V. S. išsilaisvinus ir bandant bėgti, T. Ž. spyrė nukentėjusiajam į kairės pusės petį, kuriam nugriuvus ant grindinio D. L., T. Ž. ir V. G. kojomis spyrė nukentėjusiajam ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas...>“.

Be to, byloje nustatyta ir tai, kad kaltinamieji pavartojo fizinį smurtą asmens, kuris pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, atžvilgiu (t. 1 b. l. 29-31) ir UAB „Klaipėdos autobusų parke“ privalėjo užtikrinti viešąją tvarką (t. 1 b. l. 27). Tai, jog V. S. yra apsaugos darbuotojas patvirtino abu kaltinamieji, nurodydami, jo tai suprato iš nukentėjusiojo tarnybinės aprangos (t. 2 b. l. 119).

Tokiu būdu atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta visiškai ir tokie jų veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 ir 10 p., sudėties požymius.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje bei būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems vadovaujamasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – T. Ž. ir D. L. įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, o kita – apysunkių nusikaltimų grupei, į tai, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t.y. kaltinamieji suprato, kad smurtaudami prieš nukentėjusįjį sutrikdys jo sveikatą ir nors nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto, tačiau tokių padarinių norėjo; į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos; į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltinamųjų asmenybes – nors abu kaltinamieji jauno amžiaus, tačiau teisiami 7 kartą, kai kurie teistumai susiję su smurtiniais nusikaltimais, be to iš ankstesnių teistumų išvadų nedarė, nedirbo, nesimokė, dėl šioje byloje padarytų nusikaltimų nesigailėjo, nukentėjusiojo neatsiprašė. Šios aplinkybės rodo kaltinamųjų cinišką požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės taisykles ir patvirtina, kad D. L. ir T. Ž. išvadų dėl savo elgesio nedaro, gyvenimo būdo nesistengia keisti ir švelnesnės poveikio priemonės yra nepakankamos pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas mano, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems paskyrus griežčiausią bausmę, numatytą BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 ir 10 p. sankcijose – laisvės atėmimą. Nusikalstamos veikos padarymo metu D. L. buvo pilnametis, T. Ž. – nepilnametis, todėl skiriant pastarajam bausmę, vadovaujamasi BK 91 str. nuostatomis. Bausmės dydį apsprendžia nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kaltinamųjų aktyvumas nusikaltimų padaryme, kaltinamuosius charakterizuojanti medžiaga.

T. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtinas suėmimas.

D. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtinas suėmimas teismo salėje.

Byloje Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, VSDFV Šiaulių skyrius ir nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė reikalavimą 2903, 83 Lt, kas atitinka 841,01 Eur, sumai, VSDFV Šiaulių skyrius – 4929,68 Lt, kas atitinka 1427,73 Eur, sumai, nukentėjusysis – 26 928,90 Lt, kas atitinka 7 799,15 Eur, sumai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti kaltinamųjų kaltės įrodymais, todėl tenkintini visiškai, priteisiant iš kaltinamųjų D. L. ir T. Ž. solidariai 841,01 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasai ir 1427,73 Eur VSDFV Šiaulių skyriui turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis V. S. civiliniu ieškiniu prašo iš kaltinamųjų priteisti 7 723, 20 Eur neturtinės ir 75,95 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 579, 24 Eur proceso išlaidų. Turtinę žalą sudaro vaistų įsigijimo bei su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos – 36,30 Eur, taip pat 77,63 Eur transporto išlaidos. Kadangi V. G., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, dalį išlaidų padengė, neatlyginta dalis liko – 75,95 Eur.

Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškinio reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta, įrodyta kaltinamųjų kaltės įrodymais, todėl tenkintina visiškai, priteisiant solidariai iš T. Ž. ir D. L. 75,95 Eur nukentėjusiojo V. S. naudai.

Vertinant neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu. Pagal šį straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl nukentėjusiojo išgyvenimai dėl sveikatos, yra ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Byloje nustatyta, kad dėl T. Ž. ir D. L. nusikalstamų veikų nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai: kairiojo žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas, veido, dešiniojo raktikaulio ir kryžkaulio srities bei kitų kūno vietų sumušimai. V. S. padarytas žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusys neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą, šoką, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, vartojo vaistus, ilgą laiką buvo nedarbingas, neigiamas pasekmes jaučia iki šiol, patiria vidinę baimę, sunkiai užmiega nakties metu (t. 2 b. l. 46). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis papildomai neturtinės žalos dydį grindė ir tuo, kad patyrė daug nepatogumų, nes turėjo vykti gydytis į Klaipėdą, kai pats gyvena Klaipėdos rajone, o vairuoti dėl sužalotos rankos negalėjo, be to, ranka iki šiol yra sutvirtinta varžtais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl patirto kūno sužalojimo – žastikaulio didžiojo gumburėlio lūžimo bei kitų kūno vietų sumušimo, nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą ir tarp šių neigiamų išgyvenimų bei kaltinamųjų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšis. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam 2013-12-17 buvo atlikta operacija (t. 2 b. l. 83), taip pat nukentėjusiajam buvo taikyta fizioterapija (t. 2 b. l. 87,91), visa tai patvirtina, kad nukentėjusysis ne tik jautė skausmą dėl kaltinamųjų jo atžvilgiu pavartotų smurtinių veiksmų, bet ir patyrė daug nepatogumų dėl sveikatos grąžinimo ir pagrįstai išgyvena dėl šio įvykio pasekmių. Be to, teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, atsižvelgia ir į tai, kad smurtas V. S. atžvilgiu buvo panaudotas tyčiniais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam tiesiogiai atliekant darbines pareigas – užtikrinant viešąją tvarką, kas rodo, kad kaltinamųjų veiksmai buvo itin ciniški, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus, darbingi, byloje duomenų, kad jie turėtų sveikatos sutrikimų ir dėl to priteistinos žalos atlyginimas galėtų būti apsunkintas, nėra. Vis dėlto teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų bei nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl mažintinas iki 4 346 Eur.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl proceso išlaidų atlyginimo pagrįstas teisinių paslaugų mokėjimo kvitu (t. 2 b. l. 92), todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų 579, 24 Eur V. S. naudai.

Byloje taip pat pateiktas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 81, 06 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo T. Ž..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kadangi šioje byloje kaltinamajam T. Ž. gynėjas paskirtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. Ž..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303- 307 str.,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 ir 10 p. ir nuteisti:

pagal BK 284 str. 1 d. – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 ir 10 p. – 1 metams ir 2 mėnesiams laisvės atėmimo bausme;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2014-07-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 mėnesiams.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti ir skirti suėmimą teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti laiką, atliekant bausmę pagal 2014-07-23 nuosprendį.

T. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 ir 10 p. ir nuteisti:

pagal BK 284 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

pagal BK 138 str. 2 d. 8 ir 10 p. – 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus ir 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, atliekant bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir VSDFV Šiaulių skyriaus civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamųjų D. L. ir T. Ž. solidariai 841,01 Eur Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai bei 1427,73 Eur VSDFV Šiaulių skyriaus naudai.

Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų D. L. ir T. Ž. solidariai priteisti 75,95 Eur turtinės žalos, 4 346 Eur neturtinės žalos bei 579,24 Eur proceso išlaidų atlyginimui.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir iš kaltinamojo T. Ž. priteisti 81,06 Eur valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.