Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. D., B. D., antstolei S. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė išieškotojui pateikė duomenis, jog nuo (duomenys neskelbtini) skolininkas V. D. buvo sudaręs santuoką su B. D.. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (pareiškime klaidingai nurodyta santuokos nutraukimo data, nes teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta 2017 m. spalio 18 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė į aukščiau minėtą turtą nebuvo įregistruota, santuokos nutraukimo byloje nėra informacijos dėl šio turto pasidalinimo tarp buvusių sutuoktinių, nors turtas buvo įgytas santuokos metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 00184/18/1209 medžiaga nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1899-204/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai.

2018 m. liepos 23 d. antstolė, vykdydama išieškojimą, turto arešto aktu Nr. S1c-31817 areštavo V. D. vardu registruotą turtą, tame tarpe ir turtinę teisę į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis) (vykd. b. l. 63-64).

Antstolė išieškojimo metu nustatė, kad po santuokos nutraukimo liko nepadalinta areštuota bendra jungtinė nuosavybė. Nustatyta, kad turtinė teisė į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis), nuosavybės teise priklauso skolininkui V. D. ir B. D..

Klaipėdos rajono apylinkės teismas (dabar Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai) 2017 spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-286-729/2017 nutraukė V. D. ir B. D. santuoką, tačiau liko nepadalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - turtinė teisė į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris vis dar registruotas A. T. vardu, tačiau įgytas skolininko santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismui užklausus valstybės įmonę Registrų centras dėl V. D. nuosavybės teisių įregistravimo ir išviešinimo, Registrų centras pateikė informaciją, kad pagal galiojančius teisės aktus Registrų centras gali įregistruoti nuosavybės teises tik esant asmens prašymui. Kadangi suinteresuotas asmuo V. D. prašymo dėl nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamo turto registro tvarkytojui nepateikė, nuosavybės teisės į žemės sklypą unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotos.

Šiuo atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai apie tai, kad asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepaisant to, ar nuosavybės teisinė registracija buvo atlikta, vykdomojoje byloje yra areštuotas turtas, kuris santuokos nutraukimo metu nebuvo padalintas ir į šį turtą gali būti nustatyta skolininko turto dalis.

Antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko nekilnojamąjį turtą. Antstolė turto arešto aktu Nr. S1c-31817 areštavo V. D. turimą turtą, tame tarpe ir bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančią turtinę teisę į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini). sudaryta pirkimo pardavimo sutartis) (vykd. b. l. 63-64). Skolininkui 2021 m. kovo 19 d. raštu Nr. S1f-9123 buvo pasiūlyta pateikti Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykd. b. l. 147-148). Per antstolės nustatytą terminą sutikimas iš skolininko nebuvo gautas, todėl antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Išieškotojo prašymas teisme gautas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų.

Nutraukus santuoką, sutuoktiniams priklausančio turto, kuris nebuvo padalintas, teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos normos. Duomenų apie galiojančių vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, todėl skolininko V. D. ir jo buvusios sutuoktinės B. D. turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju, nutraukus skolininko V. D. ir B. D. santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys yra nenustatytos.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio nuostatos.). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju nenustačius skolininko asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininkui ir jo buvusiai sutuoktinei bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią turtinę teisę į žemės sklypą ir išieškotojui pasiūlyta kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo.

Pasisakydamas dėl skolininko V. D. nuosavybės teisės į 1/2 dalį turtinę teisę į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: 2004 m. spalio 20 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis), nustatymo, teismas pažymi, kad minėtas žemės sklypas buvo įgytas skolininko V. D. ir B. D. santuokos metu ir jie jį valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Asmuo, neigiantis faktą, kad turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktą, kad sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikus įrodymų, kad turtinė teisė į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis), buvusiems sutuoktiniams priklausančios turto dalys nėra lygios, teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis įstatyminėmis prezumpcijomis, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog V. D. priklauso 1/2 dalis turtinės teisės į 0.4500 ha ploto žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: (duomenys neskelbtini) sudaryta pirkimo pardavimo sutartis), yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis 0.4500 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 00184/18/1209 grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.