Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams. BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. nustatyta tvarka paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. D. paskirta BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas nukentėjusiojo S. V. bei iš dalies patenkinti nukentėjusiųjų E. S. ir E. L. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo - nukentėjusiajam S. V. priteista iš nuteistojo R. D. 46547,20 Lt bei iš UAB DK „PZU Lietuva“ 3452,80 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems E. S. ir E. L. priteista iš nuteistojo R. D. po 18000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. balandžio 4 d., apie 00 val. 30 min. Šilalės r. Pajūralio k., prie parduotuvės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasiėmęs domkratą pakėlė K. M. priklausantį automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko ištraukdamas domkratą, automobilį paleido kristi ant žemės ir tyčia sugadino automobilio slenkstį, padarydamas 200 litų turtinę žalą, po ko sulaužė 40 litų vertės automobilio rato gaubtą, bei švino gabalu išdaužė 300 litų vertės automobilio galinį stiklą, taip tyčia sugadino K. M. priklausančio turto bendros 540 litų vertės, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, turėtu raktu atsuko ir pavogė 8 automobilio ratų varžtus, bendros 20 litų vertės, bei iš automobilio bagažinės pagrobė 300 litų vertės garso kolonėlę su stiprintuvu, taip vagystės metu padarydamas nukentėjusiajai K. M. bendrą 320 litų turtinę žalą.

R. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 25 d. apie 13 val. 30 min. Šilalės rajono Pajūralio kaimo teritorijoje, kelio Kvėdarna-Švėkšna-Saugos 3-ame kilometre, vairuodamas V. D. priklausantį automobilį Honda Accord, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kvėdarnos kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 105, 125, 132 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turto saugumui bei aplinkai, privalėjo važiuoti dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, automobiliui iš kairės prasilenkimui palikdamas pakankamą važiuojamosios dalies plotį su iš priekio galinčia atvažiuoti kita transporto priemone, tačiau jo vairuojamas automobilis prieš eismo įvykį važiavo kairiąja, priešpriešiniam eismui skirta važiuojamosios dalies puse, keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį priešinga kryptimi, tai yra Švėkšnos kryptimi važiavusiam automobiliui Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam Šilalės rajono savivaldybės administracijai, vairuojamam S. V., susidūrė su automobiliu Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to eismo įvykio metu sužalojo automobilio Mazda 6 vairuotoją S. V., padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, mirtinai sužalojo automobilio Mazda 6 keleivę Z. L. bei sugadino Šilalės rajono savivaldybės administracijai priklausantį automobilį Mazda 6, padarydamas 9224,35 litų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nuosprendį pakeisti - panaikinti draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, sumažinti nuosprendžio vykdymo atidėjimo terminą ir sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė baudžiamąją bylą, dėl to paskyrė netinkamą bausmę ir priteisė aiškiai per didelę neturtinės žalos sumą.

Kadangi jis eismo įvykio metu buvo taip pat sunkiai sužalotas, todėl iki šiol negali prisiminti pačių eismo įvykio aplinkybių, tačiau susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga sutinka, kad prieš susiduriant transporto priemonėms, jo vairuojamas automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta, o kada ir kaip jis ten papuolė, taip ir liko neaišku. Galima daryti prielaidą, kad sugrįžęs iš Anglijos jis galėjo supainioti eismo kryptis ir dėl to važiavo priešpriešine Lietuvoje laikoma eismo juosta, tačiau nemano, kad tokį pažeidimą galima būtų laikyti kaip piktybinį, grubų, ir dėl to taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, ir dar tokiam ilgam laikotarpiui. Nuosprendyje teigiama, kad baudžiamojo poveikio priemonė jam taikyta todėl, kad jis prieš eismo įvykį buvo baustas už KET pažeidimus aštuonis kartus, tačiau iš byloje esančios pažymos matoma, kad šie pažeidimai buvo padaryti per penkerius metus, t.y. per metus buvo padaroma mažiau nei du pažeidimai. Eismo įvykio metu jis turėjo vieną galiojantį pažeidimą – 2009 m. kovo 15 d. buvo baustas už tai, kad automobilį pastatė ant vejos, anksčiau du kartus buvo baustas už tai, kad neturėdamas 2 metų stažo neturėjo ženklo „70“, kartą, kad nebuvo prisisegęs diržo, važiuodamas atbula eiga kliudė kitą automobilį ir vairavo dar neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tokios teisės atėmimas apribos jo galimybes susirasti darbą ir tokiu būdu atims galimybę artimiausiu metu atlyginti nukentėjusiesiems priteistą jo manymu aiškiai per didelę neturtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusioji E. S. ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis E. L. prašė dėl apeliacinio skundo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija laiko nepagrįstu apelianto prašymą panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 67 str. 1 d. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo būdu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. D. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę, tinkamai vadovavosi baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindais, tinkamai parinko tiek jos rūšį, tiek ir jos trukmę. Keisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 ,,Dėl teismų praktikos atidedant paskirtųjų bausmių vykdymą” 5 punkte išaiškinta, kad svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegijos nuomone, šios nuostatos taikytinos ir parenkant bausmės vykdymo atidėjimo terminą, todėl nuteistojo argumentai, jog jam paskirtas per ilgas bausmės vykdymo atidėjimo laikas, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, R. D. padarytas neatsargus nusikaltimas yra dėsningas jo atsainaus požiūrio į įstatymų nustatytas taisykles rezultatas, šią nusikalstamą veiką jis padarė, eilinį kartą vairuodamas transporto priemonę ignoruojant elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, ir taip šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tokiais savo veiksmais sukėlė itin sunkius padarinius – vienas asmuo žuvo, o kitam sunkiai sutrikdyta sveikata, be to, jis padarė ir tyčinius vieną baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, šiuose epizoduose jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog šias veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apylinkės teismas, atidėdamas R. D. subendrintos galutinės bausmės vykdymą maksimaliam trejų metų terminui, padarė pagrįstą išvadą, jog būtent toks terminas yra būtinas, kad nuteistasis R. D. per paskirtus įpareigojimus pajustų savo nusikalstamų veikų pasekmes, padarytų tinkamas išvadas ir ateityje nenusikalstų.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Kolegija taip pat pažymi, jog pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10000 Lt iki 120000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-50/2010 (20000 Lt), Nr. 2K-181/2010 (65000 Lt), Nr. 2K-507/2009(50000 Lt), Nr. 2K-351/2009 (25000 Lt), Nr. 2K-284/2009 (10000 Lt), Nr. 2K-204/2009 (119136,80 Lt ir 100000 Lt), Nr. 2K-1/2009 (80000 Lt), 2K-556/2008 (80000 Lt ir 20000 Lt), 2K-424/2008 (30000 Lt), 2K-114/2008 (60000 Lt)).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-50/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas galvos sumušimas su ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kaukolės pamato lūžimu dešinės vidurinės daubos srityje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, jai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytos muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą, eismo įvykis ir jo pasekmės tai iš jos atėmė, priteista 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam nustatytas stiprus pilvo sumušimas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę bei šoko po nukraujavimo, krūtinės ląstos dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 proc. bendro darbingumo, priteista 50000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-351/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas dešinio žastikaulio kaklelio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas, ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio lūžimas, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas, dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio įmobilizacijos, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su aplinka - koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo buvo bedarbis, priteista 10000 Lt. Kasacinėne byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiam, kuriam diagnozuotas kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių kairių pusių lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimas, blužnies plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, kraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jam buvo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, patyrus fizinius ir dvasinius sukrėtimus jam iki šiol nėra pakankamai atkurtos visos gyvybiškai svarbios funkcijos, jis yra komos būsenos, iki šiol prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės, ir toliau lieka neaiškios nukentėjusiojo pasveikimo galimybės ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista 120000 Lt, o šioje byloje taip pat sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai plyšo blužnis, įvyko kraujavimas pilvaplėvės ertmėje, padarytas galvos smegenų sumušimas, lūžo gaktikauliai, kryžkaulis, šonkauliai, taip pat nustatytas diafragmos plyšimas, įvairūs odos nubrozdinimai, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė kelias operacijas, išgyveno fizinį skausmą, jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, dėl to ji prarado turėto darbo galimybes ir normalią visiems prieinamą visuomeninę veiklą, dėl patirtų sužalojimų, operacijų ir neužtikrintos ateities ji patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir kitas neigiamas emocijas, o pasekmes jaučia iki šiol, priteista 100000 Lt (tiesa, ne tik dėl sužalojimų, tačiau ir dėl nukentėjusio mažamečio sūnaus, jo neaiškios gyvenimo perspektyvos). Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuriam buvo padaryta galvos srities muštinė žaizda, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, atviri dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžimai, uždari kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžimai, nukentėjusysis dėl sužalojimų neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo, jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų, vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos, tai atsiliepė jo šeiminiams santykiams, jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų, priteista 80000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam S. K., kuriam buvo padaryta: kairės pusės dubens sparno, abiejų kairio gaktikaulio šakų, kairės gūžduobės lūžimai, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, šlaunikaulio pergumburinis lūžimas bei skeveldrinis diafizės lūžimas, kairės blauzdos kaulų dvigubas skeveldrinis lūžimas, plaučių, širdies, pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose klubinėse srityse, šokas, patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti (buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas), buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 20000 Lt. Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai buvo padarytas atviras dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dėl ko susidarė kelio sąnario kontraktūra, sąlygojanti labai žymų judesių apribojimą, nukentėjusioji prarado 30 procentų bendro darbingumo, ilgą laiką gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, nuolat vartojo vaistus ir dėl šios priežasties negalėjo įsigyti norimos specialybės, ilgą laiką buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, o praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų prarastas darbingumas negrįžo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista 30000 Lt. Beje, šioje byloje teismai rizikingą nukentėjusiosios elgesį važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, įvertino kaip didelį neatsargumą ir atsižvelgdamas į šį kriterijų nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį. Kasacinėje byloje Nr. 2K-114/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas kairiojo blauzdikaulio atviras lūžis, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimas, kairiojo žastikaulio kaklo lūžis ir kairiosios šlaunies amputacija, priteista 60000 Lt.

Įvertinus nukentėjusiajam S. V. priteistą neturtinės žalos dydį aptartos teismų praktikos kontekste nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Spręsdama apeliacinio skundo argumentų dėl per didelių nukentėjusiesiems E. S. ir E. L. priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių dėl mamos žūties pagrįstumo klausimą, kolegija pažymi, kad pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10000 Lt iki 150000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

Kasacinėje byloje Nr. 2K-303/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu E. E. vairuojamu automobiliu, ir eismo įvykio metu žuvo E. E. ir sunkiai sužalota mažametė A. E. (dešinio žastikaulio lūžis, kepenų, šlapimo pūslės, blužnies plyšimai, galvos smegenų sukrėtimas, plaučių sumušimas, trauminis šokas, kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio antakio nubrozdinimas), žuvusiojo E. E. mamai priteista 30000 Lt, sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusios mažametės A. E. mamai priteista 10000 Lt, pačiai mažametei A. E. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir tėvo E. E., su kuriuo gyveno atskirai, bet dažnai bendraudavo ir juos siejo stiprus dvasinis ryšys, žūties priteista 100000 Lt, mažamečiam R. E. dėl tėvo E. E., su kuriuo gyveno atskirai, bet dažnai bendraudavo, ir juos siejo stiprus dvasinis ryšys, žūties bei sesers A. E. sunkaus sveikatos sutrikdymo 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-271/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja į jo važiuojamąją eismo juostą išėjusių R. J. ir L. L. ir jas partrenkė, ir šio eismo įvykio metu R. J. žuvo, o L. L. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, žuvusiosios R. J. dukroms, kurios nebuvo materialiai priklausomos nuo mamos ir gyveno atskirai, priteista po 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-173/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukdamas ne sankryžoje į kairę pusę, nedavė kelio važiavusiam motociklui, vairuojamam A. J., sudarė kliūtį, dėl to su juo susidūrė ir įvykio vietoje žuvo motociklo vairuotojas A. J., žuvusiojo mamai priteista iš nuteistojo darbdavio 80000 Lt ir iš draudimo bendrovės 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-89/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijo leistiną greitį ir užsnūdęs užvažiavo ant ta pačia kryptimi važiavusių dviratininkų L. T. ir M. K., kurie nuo patirtų sužalojimų žuvo, abiejų žuvusiųjų mamoms priteista po 15000 Lt, vieno iš žuvusiojo sugyventinei ir mažamečiams vaikams po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-73/2010, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vykstant kelio ruože remonto darbams, važiuodamas viršijant leistiną greitį, atsitrenkė į ta pačia kryptimi priekyje iš pervažos išvažiavusį automobilį, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su vilkiku „Volvo“ su puspriekabe ir užsidegė, ir šio eismo įvykio metu žuvo šiuo automobiliu važiavę visi 6 asmenys, iš jų 3 mažamečiai, V. Z., netekusiam dukters, žento ir anūko, priteista 130000 Lt, V. P., netekusiai sūnaus, marčios ir anūkės, 80000 Lt, V. G., netekusiam visos savo šeimos – žmonos, posūnio ir dukters, 150000 Lt ir A. K., netekusiai dukters ir dviejų anūkų, 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-457/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio užsidegus draudžiamam geltonam šviesoforo signalui ir, į gatvę įžengus mažamečiam pėsčiajam, nestabdė ir partrenkė kelio važiuojamąją dalį kertantį mažametį pėsčiąjį M. F., kuris nuo patirtų žalojimų mirė vietoje, žuvusiojo mažamečio mamai priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-442/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešpriešinėje eismo juostoje važiavusiam R. S. vairuojamam automobiliui BMW 320, todėl susidūrė su juo, ir šio eismo įvykio metu žuvo R. S., nesunkiai sutrikdyta G. R. ir R. P. sveikata, žuvusiojo tėvams, kurie neteko vienintelio savo vaiko – jauno, dvidešimt penkerių metų amžiaus sūnaus, su kuriuo buvo itin artimi, kartu gyveno ir su juo siejo ateities lūkesčius, priteista, kartu su nuteistojo atlyginta žalos dalimi, iš viso 90000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-422/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldė vairuojamo automobilio „Audi A4“, dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu E. R. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, kurios keleivė E. R. dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, žuvusiosios tėvams, kurie eismo įvykio metu taip pat buvo nesunkiai sužaloti, priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-399/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, apvažiuodamas dešinės pusės kelkraštyje stovintį automobilį, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su tuo metu jam priešais savo eismo juosta važiavusiu dviratininku P. B., kuris eismo įvykio metu žuvo, žuvusiojo žmonai priteista 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-377/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę užmigo ir nustojo vairuoti automobilį, kuris praradęs judėjimo stabilumą ir tiesiaeigiškumą, skersuodamas nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje buvusią visuomeninio keleivinio transporto sustojimo aikštelę ir partrenkė į autobusą lipusius asmenis, iš šio eismo įvykio metu N. B. dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, žuvusiosios mamai ir nepilnamečiams vaikams priteista po 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-353/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę viršijo leistiną važiavimo greitį, nesuvaldė automobilio, pervažiavo skiriamąją juostą ir įvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu M. M. vairuojamu automobiliu, ir eismo įvykio metu M. M. ir A. V. žuvo, nukentėjusiajai M. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai T. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai M. M., kuri neteko tėvo M. M. ir buvo pati sunkiai sužalota, priteista 150000 Lt, nukentėjusiajai T. V., kuri ne tik buvo nežymiai sužalota, bet ir neteko nepilnamečio sūnaus bei brolio, priteista 120000 Lt, nukentėjusiajam A. M., kuris neteko tėvo ir buvo sunkiai sutrikdyta sesers sveikata, priteisė 20000 Lt, nukentėjusiajam J. K., kurio sutuoktinė patyrė sunkų sužalojimą, priteisė 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-322/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, važiuodamas šalutiniu keliu, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu, ir šio eismo įvykio metu E. K. dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje, iš nuteistojo darbdavio žuvusiojo sutuoktinei priteista 20000 Lt, dviem dukroms priteista po 15000 Lt, mamai ir tėvui priteista po 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-264/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę gatvę, nepraleido jam iš dešinės pusės pagrindine gatve važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu D. M. žuvo, žuvusiosios tėvams, kurie su dukterimi buvo glaudžiai emociškai susiję ir siejo savo ateities planus ir viltis, priteista: mamai 60000 Lt, o tėvui (jam diagnozuota koronarinė širdies liga, įtampos krūtinės angina, dėl to jam nustatytas 60 proc. nedarbingumo lygis) 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-237/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenvietėje važiavo ne mažesniu kaip 105 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris išslydęs į važiuojamosios dalies kairę pusę partrenkė ta pačia kryptimi link gyvenvietės centro važiuojamosios dalies kairiuoju pakraščiu ėjusius tris mažamečius pėsčiuosius, visiems šešiems žuvusiųjų tėvams priteista po 150000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-196/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, nors ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė sustojo praleisti pėsčiosios, ir partrenkė pėsčiąją V. D., kuri dėl patirtų sužalojimų mirė, iš nuteistojo darbdavio žuvusiosios sūnui, kuris su mama buvo labai artimi, juos siejo glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai, jie dažnai susitikinėjo, ji padėdavo prižiūrėti jo vaikus, priteista 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-188/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė automobilio keleiviai A. K. ir G. M., vieno žuvusiojo tėvams priteista po 30000 Lt, o kito žuvusiojo mamai priteista 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (abu žuvusieji gyveno kartu su tėvais). Kasacinėje byloje Nr. 2K-141/2009, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį, o eismo įvykio metu žuvo kartu važiavę A. B. ir V. A., žuvusiųjų mamoms priteista po 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinėje byloje Nr. 2K-560/2008, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su M. M. vairuojamu automobiliu, o dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. M. mirė ligoninėje, žuvusiojo tėvams priteista po 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje buvo atsižvelgta ne tik į tėvų patirtas kančias bei sielvartą, susijusį su artimojo netekimu, bet ir jų besitęsiančius dvasinius išgyvenimus, stresą ir rūpesčius slaugant sūnų, kuris gyveno kartu su savo tėvais, juos siejo artimi dvasiniai ir emociniai ryšiai, iki jo mirties (po eismo įvykio tris mėnesius ir dvidešimt dienų sūnus buvo komos būsenos, jam buvo atliktos kelios sudėtingos chirurginės operacijos). Kasacinėje byloje Nr. 2K-503/2008, kurioje asmuo nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus atstumo nuo priekyje važiavusio automobilio, nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į automobilio galą, dėl to žuvo šio automobilio keleivis A. J., žuvusiojo mamai ir broliui, kurie visi kartu gyveno, bendrai tvarkė ūkį, artimai bendravo, kartu priteista 47 016,44 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinusi aptartose kasacinėse bylose nustatytas aplinkybes ir žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kolegija pažymi, kad žymiai didesnės sumos nei nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje yra priteisiamos tėvams, eismo įvykio metu žuvus jų mažamečiams vaikams arba jauniems, kartu su tėvais gyvenusiems vaikams, su kuriais juos siejo artimi dvasiniai bei emociniai ryšiai, taip pat ateities planai ir viltys, dar didesnės sumos priteisiamos asmenims, kurie eismo įvykių metu netenka visos savo šeimos, tuo tarpu suaugusiųjų vaikų tėvų žūties eismo įvykio metu vaikams priteisiami panašūs kaip ir nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje neturtinės žalos dydžiai. Pažymėta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimą tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo, nepakanka formalaus giminystės fakto konstatavimo, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai.

Nors nukentėjusieji E. S. ir E. L. gyveno atskirai nuo eismo įvykio metu žuvusios mamos Z. L., t. y. jie nebuvo priklausomi vieni nuo kitų ar vieni kitų materialiai išlaikomi, tačiau kolegijai nekyla abejonių, jog nukentėjusieji dėl mamos žūties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą, didelį dvasinį skausmą, iš jų duotų parodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių matosi, kad jie prarado artimiausią žmogų - savo mamą, su kuria pastoviai bendravo, juos siejo glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus nukentėjusiesiem E. S. ir E. L. priteistus neturtinės žalos dydžius aptartos teismų praktikos kontekste nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį šiems nukentėjusiesiems, apylinkės teismas taip pat racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Taigi kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų S. V. bei E. S. ir E. L. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems S. V. bei E. S. ir E. L. nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.