Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2014 m. sausio 9 d. nutarimas, kuriuo L. Š. nubausta pagal ATPK 124¹ str. 7 d., panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla L. Š. atžvilgiu nutraukta, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos pareigūnas 2014 m. sausio 9 d. L. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 40P-5877295-14, tą pačią dieną priėmė nutarimą Nr. 40N-5877540-14 administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskyrė L. Š. administracinę nuobaudą – įspėjimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 7 d. už tai, kad ji 2013 m. gruodžio 16 d. 16.30 val. Šiauliuose prie (duomenys neskelbtini), manevruodama automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės ir ją kliudė, apgadindama tik jos pačios vairuojamą transporto priemonę, tuo pažeisdama KET 4 p., 9 p., 132 p. reikalavimus (3–4; 5 b. l.).

Nesutikdama su tokiu Institucijos priimtu nutarimu, L. Š. pastarąjį apskundė Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2014 m. vasario 21 d. nutarimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2014 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 40N-5877540-14, kuriuo L. Š. buvo nubausta pagal ATPK 124¹ str. 7 d., panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. Š. atžvilgiu nutraukė.

Skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą, vertindamas, ar buvo apgadintas automobilis ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaklausė automobilio savininkės L. Š. apie jos automobilio apgadinimus, o rėmėsi liudytojo A. A. parodymais, kuris net nebuvo priėjęs prie minėtų automobilių, o vertindamas 2013-12-17 Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame nustatyti minėto automobilio defektai: priekinis valstybinis numeris, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog būtų apgadintas automobilis.

Taip pat nurodoma, kad teismas, tenkindamas L. Š. skundą, konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. Š. padarė KET 132 punkto pažeidimą, tačiau nepasisakė, dėl KET 4 ir 9 punktų, kuriuos L. Š. pažeidė, t. y. manevruojant, neįvertino atstumo iki kitos transporto priemonės, ją kliudė, tuo sukėlė realų pavojų kitų asmenų turtui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, sprendė apskųsto Institucijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą – ar L. Š. iš tikrųjų padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., tokiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos Institucijos pareigūno priimtame nutarime Nr. 40N-5877540-14. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime aptarė ir išdėstė įvykio aplinkybes, nustatytus apgadinimus ant L. Š. vairuoto automobilio ir jų atsiradimo mechanizmą, teismo posėdyje apklausė L. Š., liudytoją A. L., A. A., ištyrė kitus byloje surinktus įrodymus, atskleidė jų turinį ir įvertinęs įrodymus visete priėmė atitinkamą sprendimą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad žemesnės instancijos teismas netyrė ir nevertino kai kurių sprendimo priėmimui aktualių duomenų (pvz., automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų apgadinimų), yra nepagrįsti. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas savo nutarime, kurio turinys Institucijai žinomas, pasisakė dėl kiekvienos Institucijos skunde deklaruojamos aplinkybės, tarp jų ir dėl L. Š., A. L. konkretaus elgesio motyvų 2013 m. gruodžio 16 d. įvykio metu, todėl dar sykį analizuoti tas pačias aplinkybes nėra būtina. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad L. Š. būtų pažeidusi KET 4, 9, 132 punktų reikalavimus ir atitinkamai padariusi jai inkriminuojamą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.

Atkreiptinas Institucijos dėmesys, kad ATPK 9 str. nustatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi privaloma nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Konkrečiu atveju apylinkės teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, deklaruojamus L. Š. veiksmus vertino ne tik kitų asmenų teisių ir interesų pažeidimo aspektu, bet ir pačios L. Š. nuosavybės teisės požiūriu.

Institucija, kritikuodama skundžiamą nutarimą, teigia, kad teismas nieko nepasisakė apie L. Š. padarytus kitus KET pažeidimus, numatytus 4 ir 9 punktuose. Tokie apelianto teiginiai neatitinka objektyvios tikrovės. KET 4 p. numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o KET 9 p. numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Minėtuose punktuose yra reglamentuotos bendrosios eismo dalyvių pareigos. Institucijos įsitikinimu, L. Š., 2013 m. gruodžio 16 d. manevruodama automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikdama saugaus atstumo iki kitos transporto priemonės ir ją kliudydama, apgadindama savo pačios vairuojamą automobilį, šių pareigų nesilaikė. Šiuo atveju kyla logiškas klausimas, į kokią įstatymais ginamą vertybę pasikėsino L. Š., kai nenustatyta, jog buvo kilęs pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, pavojus jos pačios, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kitaip tariant, Institucija siūlo traukti administracinėn atsakomybėn L. Š. dėl to, kad ji, neatsargiai elgdamasi, apgadino jai pačiai priklausantį turtą – automobilį. Kad asmens elgesys būtų pripažintas neteisėtu administracinės teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo ATPK atitinkamame straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, atitinkami padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Nagrinėjamu atveju kalbėti apie administracinio įstatymo pažeidimo situaciją nėra pagrindo.

Įvertinus konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situaciją, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.