Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) teistas:

1) 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d., 187 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2017-06-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2017-04-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 183 str. 1 d. - 6 MGL dydžio bauda;

3) 2017-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d., 24 str. 4 d., 300 str. 1 d., vad. BK 63 str. 1, 4 d., taikant BK 64-1 str. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams; 2019-11-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

4) 2022-11-30 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų pagal BK 182 str. 1 d. (3 veikos), vad. BK 63 str. 1, 4 d., taikant BK 64-1 str. bausmė sumažinta 1/3, ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams; 2024-05-09 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

5) 2025-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284, 286 straipsnius, 140 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnį, paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmė ir 34 MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas, tai yra: 2024-12-13 apie 21 val. 40 min., Varėnos r., kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 86 km 460 m, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,91 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t.y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis V. B. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

VšĮ "Emprekis" duomenų bazėje automobilio NISSAN QASHQAI, (2024 m.) vidutinė kaina be PVM - 21574,90 Eur, kaina su PVM - 27310,00 Eur. (t.1, b.l. 54)

Vairuotojų registro įrašo peržiūros duomenimis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nebuvo įgijęs ir neturi vairuotojo pažymėjimo. (t.1, b.l. 81)??

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu (Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Tai, kad kaltinamasis V. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, patvirtina šie įrodymai:

2024-12-14 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Andriaus Kosmano tarnybiniame pranešime, šio liudytojo A.Kosmano apklausos protokolas, 2024-12-13 įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota vieta Varėnos r. Perlojos k. ribose kelio Vilnius - Varėna - Gardinas 86 km 460 m.; liudytojo D. S. parodymai; 2024-12-13 neblaivumo nustatymo aktas; Alcotest 7510 Nr. ARRF-0020, patikros Nr. 2200445, galioja nuo 2024-11-07 iki 2025-05-07, kaltinamojo V. B. parodymai ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas V. B. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino. V. B. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Kaltinamasis V. B. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. B. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna legalias pajamas. Nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė aplinkybes, kad vaikšto pas psichologą Vilniuje, jam išrašyti vaistai. Kreipėsi į psichologą, nes turiu problemų su galvoje esančiomis mintimis. Tačiau nei pas kokią konkrečią psichologę lankosi, nei kur yra nurodyta gydymo įstaiga, tiksliai nenurodė. Tokių aplinkybių anksčiau nebuvo nurodę nei šioje byloje, nei kitose išnagrinėtose bylose. Byloje nėra duomenų, kad V. B. gydėsi psichiatrijos įstaigose, kad jam yra nustatyta kokia nors psichikos liga. Dėl ro nėra pagrindo abejoti kaltinamojo nepakaltinamumu.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pažymėtina, kad nors nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, tačiau kaltinamasis anksčiau buvo teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys, jam jokios įtakos neturėjo, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Baudą netikslinga skirti ir dėl jo turtinės padėties – gaunamos mėnesinės pajamos apie 600 Eur, kai turi nesumokėtų administracinių baudų, neturi nekilnojamojo turto, todėl jo finansinė padėtis nėra gera.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir į tai, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtų būti paskirtas areštas, teismas daro išvadą, jog savo rūšimi ir dydžiu areštas kaltinamajam yra tinkama bausmė, nes švelnesne bausmės rūšimi – bauda, nebūtų pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 49 straipsnio 1, 6 dalys). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis – bauda nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtų per griežta bausmė.

BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ( 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) TAR, 2024, Nr. 2024-08214).

Skiriant ir nustatant arešto bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad V. B. praeityje yra teistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumas viršijo 1.51 promilių, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, įvertinus lengvinančią aplinkybę, oa taip pat, kad dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, teismas skiria V. B. arešto bausmę trisdešimčiai parų.

Kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2025-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284, 286 straipsnius, 140 straipsnio 2 dalį, 233 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2024-01-06, 2024-08-01, 2024-09-02, 2024-08-01 iki 2024-11-28. Nagrinėjama nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padaryta 2024-12-23. BK 63 straipsnio 9 dalis numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Tokiu būdu V. B. skiriam bausmė subendrintina su 2025-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir įsiteisėjusia bausme.

Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kadangi V. B. jau buvo nuteistas realia arešto bausme (2025-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu), teismas neturi galimybės atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo V. B. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (nustatytas vidutinis girtumas 1.91 promilės alkoholio). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, kaltinamojo teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviam, padarymą. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad kaltinamasis padarė šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo esant vidutiniam girtumo laipsniui, neturėdamas šios specialiosios teisės, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis ir įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per nuosprendyje nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.).

Dėl kaltinamojo padaryto šios bylos KET pažeidimo buvo padaryta turtinė žala pašaliniam asmeniui (D. S.), be to neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, pats KET pažeidimas laikytinas šiurkščiu, nes padarytas neblaivaus asmens, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.91 promilės), veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones (t.1, b.l. 81), nes įstatymo nustatyta tvarka nėra įgijęs šios teisės, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo, civilinio ieškinio ir kardomosios priemonės

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo automobilį NISSAN QASHQAI, v/n (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB "Swedbank Lizingas", valdytojas - UAB "MyBee Fleet".

Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 78 punktas).

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo V. B. yra nusikaltimo padarymo priemonė. Faktinis automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, savininkas yra yra UAB "Swedbank Lizingas".

BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negalėtų, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę.

BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas (išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma), siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. B. nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis NISSAN QASHQAI,vidutinė kaina su PVM - 27310,00 Eur, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. B. 2024-12-16 paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, 2024-12-16 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas nebuvo.

2024-12-16 prokurorės priimtu nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2024-12-16 iki 2025-03-16: apribojimas taikytas piniginėms lėšoms: "Paysera LT", UAB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini); Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždraudžiant disponavimą turtu 27310,00 Eur sumai, leidžiant įplaukas, išmokas ir kitas operacijas. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 400,00 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas ir taikytinas iki bus įvykdytas nuosoprendis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pareigūmų Body kamerų įrašai, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, saugotini prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nutaria:

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam trisdešimt (30) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad V. B. paskirta dvidešimt (20) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subedrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę septyniasdešimt penkias (75) paras arešto ir 34 MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 6 d., 17.43 val. iki 2024 m. sausio 7 d., 15.30 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Bausmės pradžią V. B. skaičiuoti nuo faktinės arešto bausmės atlikimo pradžios.

Išaiškinti S. G., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, bausmę atlieka Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padalinyje, todėl įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas, darbo dieną, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Alytaus kalėjimo (Ulonų g. 8A, LT-62505 Alytus, tel. 8 315 53542) atlikti arešto bausmės. Jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti, jis privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Alytaus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis ir susiderinti atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis (įgyti) specialią teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones trejus (3) metus, skaičiuojant šį terminą nuo (nuo tada kai jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – 2024-12-16).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti valstybės naudai konfiskuotinos motorinės transporto priemonės – NISSAN QASHQAI, v/n (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 27310 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius tris šimtus dešimt eurų), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Urbo bankas MDBALT22

Apie konfiskuotinos motorinės transporto priemonės vertę sumokėjimą, nedelsiant V. B. privalo pranešti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams, pateikiant rašytinius mokėjimo įrodymus (Druskininkų g. 43, LT-66166 Druskininkai).

Pratęsti laikinųjų nuosavybės teisių apribojimą V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2024-12-16 prokurorės priimtu nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuo 2024-12-16 iki 2025-03-16: apribojimas taikytas piniginėms lėšoms: "Paysera LT", UAB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini); Revolut Bank UAB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždraudžiant disponavimą turtu 27310,00 Eur sumai, leidžiant įplaukas, išmokas ir kitas operacijas. Apribojimo pagrindas - turto konfiskavimui / grąžinimui užtikrinti. Neišieškoma suma (NS) – 400,00 Eur. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas ir taikytinas iki bus įvykdytas nuosprendis.

Panaikinti V. B. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus nuosprendį vykdyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pareigūmų Body kamerų įrašus, Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).