Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas, e1-173-718/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2024-01-05
Bylos Nr.: e1-173-718/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis: A. B.

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-173-718/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41275-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.2.12; 2.12.1.1; 2.12.1.4. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Virginijos Tilvikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, nesupratusį jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms, o būtent:

A. B., būdamas nuo 2018-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, įpareigotas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, kad įmonėje būtų atliekamos tik teisėtos finansinės - buhalterinės operacijos, turėdamas teisę priimti sprendimus šios įmonės vardu, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais atitinkančiais tikrovę, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės sumokėti visas privalomas įmokas ir mokesčius bei iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia, pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, įpareigojančias kiekvieną mokesčių mokėtoją mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 16 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad „finansinės ataskaitos parengiamos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas <…> iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai <…>„, 28 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įmonės vadovą „užtikrinti teisingos, tikslios, išsamios informacijos apie ūkines operacijas ir kitos informacijos, reikalingos finansinėms ataskaitoms parengti, teikimą laiku finansines ataskaitas rengiančiam asmeniui“, laikotarpiu 2018-11-19 iki 2020-10-31, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, atsakingus už bendrovės apskaitą, deklaracijų bei ataskaitų pateikimą, nesuvokusius A. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, siekdamas išvengti sumokėti iš viso 34 400,15 (mokėtino pridėtinės vertės mokesčio – 18453,79 EUR, pelno mokesčio – 12001,12 EUR, gyventojų pajamų mokesčio – 1 878,45 EUR, valstybinio socialinio draudimo įmokų – 2 066,79 EUR) mokesčių, laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 įrašė finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje), pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose, mėnesinėse gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose, pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą, o būtent:

1. Laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-14 į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš klientų gautų ne mažiau kaip 112 841 EUR piniginių lėšų (pajamų, gautų už prekių pardavimą), bei laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-09-07 apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pirkimų, iš viso už 6 512,00 EUR ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose:

- 2020 m. birželio mėn.–2020 m. spalio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) surašė neteisingus duomenis, apie PVM apmokestinamus sandorius (deklaracijos 11 eilutė), pardavimo PVM (deklaracijos 29 ir 34 eilučių suma), mokėtiną į biudžetą ir / arba grąžintiną iš biudžeto PVM (deklaracijos 36 eilutė), 2020 m. liepos–rugsėjo mėn. atskaitomą PVM (deklaracijos 35 eilutė), t. y. nedeklaravo mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio iš viso 18 453,79 EUR.

-2019–2020 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) įrašė neteisingus duomenis apie į mokesčio bazę įtrauktų visų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų bendrą sumą (deklaracijos 18 eilutė), pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotą mokestinių metų pelną (nuostolius) prieš apmokestinimą (deklaracijos 19 eilutė), apmokestinamąjį pelną (deklaracijos 48, 52 eilutės), pelno mokesčio sumą (deklaracijos 55, 59, 62, 64 eilutės), nedeklaravo mokėtino į biudžetą pelno mokesčio iš viso 12,001,12 EUR : 2019 m. - 53 EUR, 2020 m. - 10585 EUR.

2. Laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 apskaitoje neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais darbuotojui S. Z. priskaičiuoto 8432,26 EUR ir grynais pinigais išmokėto ne mažiau kaip 4800,00 EUR darbo užmokesčio, dėl ko:

- Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateiktose 2019 metų mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose 2018 m. lapkričio mėn. – 2020 m. spalio mėn. mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) surašė neteisingus duomenis, t. y. neįrašė ir nedeklaravo išskaičiuoto ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėto GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d. ir išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, sumų iš viso 1 878,45 EUR: - 2018 m. lapkričio mėn.–2018 m. gruodžio mėn. 131,04 Eur, - 2019 m. sausio mėn.–2019 m. gruodžio mėn. 948,19 Eur, - 2020 m. sausio mėn.–2020 m. spalio mėn. 799,22 Eur.

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai elektroniniu būdu pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (forma SAM) surašė neteisingus duomenis 2018 m. lapkričio mėn.– 2020 m. spalio mėn. apdraustojo asmens S. Z. apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitoje (SAM3SD) apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos (ataskaitos A11 eilutė), įmokų sumas (ataskaitos A12 eilutė) apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitoje (SAM3SD) nenurodė įmokų sumų iš viso 2 066,79 EUR: - 2018 m. lapkričio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. 200,82 Eur, - 2019 m. sausio mėn.–2019 m. gruodžio mėn. 991,42 Eur, - 2020 m. sausio mėn. – 2020 spalio mėn. 874,55 Eur.

Taip A. B., veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, tyčia, teikdamas žinomai neteisingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis už veiklos laikotarpį nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 valstybės įgaliotai institucijai (Klaipėdos apskrities VMI, SODRAI) nepriskaičiavo, nedeklaravo bei nesumokėjo viso 34 400,15 Eur mokesčių: į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (pridėtinės vertės mokesčio – 18453,79 Eur pelno mokesčio – 12001,12 Eur, gyventojų pajamų mokesčio – 1 878,45 Eur, į valstybinio socialinio draudimo biudžetą (valstybinio socialinio draudimo įmokų – 2 066,79 Eur).

Be to, A. B. apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), finansinę apskaitą, dėl to dėl to negalima iš dalies nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

A. B. nuo 2018-08-29 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, įpareigotas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, kad įmonėje būtų atliekamos tik teisėtos finansinės - buhalterinės operacijos, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės finansinės apskaitos tvarkymo organizavimą bei pagal jo paties nustatytą tvarką, siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolės sumokėti visas privalomas įmokas ir mokesčius bei iškreipti išorės vartotojams pateikiamą informaciją, laikotarpiu 2018-11-19 iki 2020-10-31, tyčia, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 4 dalies, kuri nustato, kad Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ 7 dalies, kuri nustato, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31, Klaipėdos mieste, organizavo apgaulingą finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), dirbusiems vadybininkams, nesuvokusiems jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nurodė neapskaityti kasos aparatu (EKA) ir (ar) nefiksuoti kasos apskaitos dokumentais dalies grynųjų pinigų gautų iš klientų už prekių pardavimą, po ko A. B., žinodamas, jog dalis grynųjų pinigų, gautų iš klientų už prekių (detalių) pardavimą neapskaityta kasos aparatu (EKA), tačiau nepagrindė jų apskaitos dokumentais ir buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nesuvokusiam jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė įtraukti į apskaitą bei užregistruoti apskaitoje ūkinių komercinių operacijų – pardavimų (iš klientų dalies gautų pajamų už prekių pardavimą), pirkimų (dėl prekių įsigijimo iš tiekėjų), ūkinių operacijų, susijusių su darbuotojui priskaičiuoto ir grynais pinigais išmokėto darbo užmokesčiu, o būtent:

1. Laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-14 neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš klientų gautų ne mažiau kaip 112 841 EUR piniginių lėšų (pajamų, gautų už prekių pardavimą):

- laikotarpiu nuo 2020-06-02 iki 2020-10-14 apskaitoje neužregistravo ūkinių operacijų - EKA pardavimų ne mažiau kaip už 112 841 EUR, neapskaitė jų elektroniniu kasos aparatu (EKA), neišdavė kasos kvitų ir (ar) nepagrindė kitais apskaitos dokumentais, jų neįnešė į bendrovės kasą, banką.

2. Laikotarpiu nuo 2020-07-15 iki 2020-09-07 apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pirkimų (prekių įsigijimo iš tiekėjų už grynuosius pinigus be apskaitos dokumentų) iš viso už 6 512,00 Eur: 2822,00 EUR – tiekėjas nenustatytas; 3 210,00 EUR – A. G.; 480 EUR – V. V..

3. Laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 apskaitoje neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais darbuotojui S. Z. priskaičiuoto 8432,26 Eur ir grynais pinigais išmokėto ne mažiau kaip 4800,00 Eur darbo užmokesčio, neapskaičiavo ir neužregistravo mokėtino gyventojų pajamų mokesčio 1 878,44 EUR darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų 2 066,79 EUR.

Dėl tokių A. B. veiksmais padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo, laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. B. 2023-12-11 apklausos metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra direktorius nuo įmonės įkūrimo. Įmonėje pradžioje dirbo tik jis ir vadybininkas S. Z.. Buhalterinę apskaitą tvarko nuo įmonės įkūrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau 2019 m. nuo spalio mėnesio buvo įdarbintas D. P., L. Ž.. Taip pat įmonėje dirbo apskaitininkė N. M.. Darbuotojų kaita vyko. Su klientais kontaktuoja visi dirbantys vadybininkai. Įmonė užsiėmė autodetalių pardavimu amerikietiškiems automobiliams. Kasos aparatas įmonėje atsirado tik 2019 metais. Iki to laiko kas buvo parduodama, buvo parduodama pagal kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderį galėdavo išrašyti dirbantys vadybininkai, tai yra kas parduodavo autodetalę klientui. Su kasos aparatu dirbo S. Z., L. Ž. ir N. M., D. Z.. Jis nedirbo su kasos aparatu, nes ne visada būdavo vietoje. Už kasos aparatą atsakingi buvo paminėti darbuotojai S. Z., L. Ž. ir N. M., D. Z.. Vėliau D. P. taip pat dirbo su kasos aparatu. Vadybininkai buvo atsakingi už autodetalių pardavimą ir pinigų įmušimą į kasos aparatą ar pardavimo dokumentų išrašymą. Pardavimai būdavo ir naujų, ir naudotų automobilių detalių. Automobilių detales buvo pajamuojamos sandėlio programoje. Sandėlio programa buvo prie buhalterinės programos, kuria naudojasi buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilių autodetales pajamuodavo S. Z. ir D. Z., vėliau N. M., vėliau darbuotoja E. R.. Vadybininkai, kuomet parduodavo automobilių detales, turėdavo vidinius važtaraščius ant kurių būdavo susirašę ką yra pardavę- kokią detalę pagal kodą ir pavadinimą, bei sumą. Kiek pamena, lyg tie lapeliai būdavo savaitės eigoje (vieną kartą į savaitę) perduodami buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei. Perduodavo arba N., arba D.. O gal būdavo suvesti tie lapeliai suvestinėmis, ir suvestines tik perduodavo buhalterei, jis to tiksliai neatsimena ir negali pasakyti. Vadybininkai S. Z. ir D. Z. turėjo prieigą prie buhalterinės programos (tik prie sandėlio programos), kad matytų kokie likučiai prekių, kokių prekių turi. Jis prie buhalterinės programos prieigos neturėjo, jei ko reikėdavo, paklausdavo D. ar S.. Jis į apskaitos reikalus nesikišo. Į klausimą „Ar yra gavę nurodymą vadybininkai kokią dalį nemušti pinigų gautų iš klientų“, parodė, kad vieninteliu atveju, jei nėra įsitikinę, kad klientui tinkama autodetalė, tai iš karto nemuša pinigų gautų iš kliento, kol klientas patvirtina, kad jam detalė tinkama. Kai klientas patikslina, kad jam tinka detalė, tuomet įmuša į kasą. Daugiau jokių nurodymų nėra davęs. Darbuotojai, pardavę prekę, privalo apskaityti pinigus kasos aparatu. Į klausimą “Ar gaudavo iš darbuotojų iš klientų surinktų piniginių lėšų grynaisiais pinigais“,| atsakė, kad „gaudavo tik tuos pinigus, kur klientas dar yra nepatvirtinęs, kad tikrai pirks detalę, ar jam tiks ji. Gavęs pinigus padeda į įmonėje seifą. Galėjo būti atvejis, kai klientas prašydavo mėnesio gale išrašyti sąskaitą į kitą mėnesį, tai tik kitą mėnesį būdavo tie pinigai apskaityti. Arba klientas nepilnai atsiskaitydavo už detalę, tai kol atveš klientas likusius pinigus, tai vadybininkai arba laiko pas save, kol atveš klientas likusius pinigus, arba jam įduodavo ir jis padėdavo seife įmonėje, kol atvykdavo klientas. Kai klientas atvykdavo su likusiais pinigais, būdavo įmušami visi pinigai į kasą. Į klausimą „kokius pinigus, gautus iš darbuotojų dėjotės į kišenę ar į savo švarko kišenę“, atsakė, kad neatsimena, nes praėjo daug laiko. Į klausimą „Ar buvo įmonėje neapskaitytas darbo užmokestis darbuotojams, t.y. grynaisiais pinigais“, atsakė, kad ne, vieninteliu atveju tai prieš didžiąsias šventes, gimtadienio proga. Neatsimena iš kokių pinigų mokėjo, jis paduodavo iš savų pinigų“. Iš Kriminalinės žvalgybos protokolo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad liepiate susiskaičiuot S. Z. dirbtas dienas. Šis paskaičiavęs parodo jums dirbtų dienų skaičių ir jūs 450 eurų paduodate iš kelnių kišenės S. Z., kuris įsideda į savo piniginę“, atsakė, kad tiksliai nepamena gal buvo ne viską pervedęs, tai dalį sumokėjo grynaisiais pinigais. Įmonėje darbo užmokestis mokamas tik bankiniu pavedimu. Darbo apskaitos žiniaraščius vesdavo D. arba N.. Jei prekė parduodama nuvežant kurjeriui autodetalę, tai darbuotojas – vadybininkai, derina kainą ir sumą viską su klientu, o kurjeriui įduoda detalę su važtaraščiu, o kurjeris vėliau parveža gautus pinigus iš klientų. Kurjeris perduoda vadybininkui pinigus tam pačiam, iš kurio paėmė. O vadybininkas apskaito pinigus kasos aparatu, o kaip nurašo detales, jis neprisimena. Būna klientų skambučių, jie skambina ir jam, kad suteiktų nuolaidą didesnę, tuomet informaciją perduodavo vadybininkui, kad pritaikytų nuolaidą. Patikslino, dėl specialisto išvadoje nurodytos sumos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2020-07-15 iki 2020-09-07 įsigijo prekių iš A. G. už 3210 eurų, tačiau ši suma yra apskaityta apskaitoje. Įsigijo prekes pagal sąskaitas, nes A. G. išrašinėjo sąskaitas nuo savo brolio individualios veiklos E. G., vėliau nuo (duomenys neskelbtini)įmonės (11 t. 26-29, b. l. 30).

Kaltinamasis A. B. 2021-12-21 papildomos apklausos metu nurodė, kad pagal pateiktą pranešimą apie įtarimą prisipažįsta. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Dėl padarytos žalos VSDFV, VMI sutinka ir įsipareigoja žalą atlyginti dalimis per 24 mėnesius (11 t. 84 b. l.).

Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarko nuo 2018 m. 2018-08-08 buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių paslaugų sutartis Nr. 2018/08-AME su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apskaitos tvarkymo. Ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. Buhalterinę apskaitą tvarko buhalterinės apskaitos programa „Euroskaita“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus pateikia vieną kartą į mėnesį. Dokumentus atveža arba direktorius A. B., arba pati, kai vyksta pro įmonę, pro šalį užvažiuoja ir pasiima, tuomet pateikia apskaitininkė E., pavardės neprisimena, arba direktorius. Ji veda apskaitos registrus „ISAF“ („Pirkimai“, „Pardavimai“), darbo užmokesčio dokumentus. Ji yra įgaliota teikti finansines ataskaitas valstybinėms institucijoms Sodra, VMI. Už praėjusius metus paruošia balansus, kuriuos parodo direktoriui A. B. jis pasirašo, o ji vėliau pateikia VĮ Registrų centrui. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių ji nepildo, pildo apskaitininkė, jai pateikia užpildytus. Pagal pateiktus dokumentus apskaičiuoja darbo užmokestį. Kasos knygos ji nepildo. Jai apskaitininkė atsiunčia kasos knygos kopiją, o ji programoje tik sutikrina, ar teisingai suvesti duomenys. Prie apskaitos programos gali prisijungti apskaitininkė ir ji ten suveda kasos knygą, taip pat ji suveda pirkimus, pardavimus. Pirminius dokumentus išrašo apskaitininkė. Ji apskaitos dokumentų (pirminių) niekam neišrašo. Ji gauna pirminius dokumentus ir juos sutikrina apskaitos programoje. Už grynuosius pinigus atsakingas direktorius A. B.. Banko pavedimus gali atlikti direktorius A. B.. Ji tik paskambinus direktoriui gauna kodus, kada reikia prisijungti prie banko ir atsispausdinti banko išrašus. Ji negali paaiškinti apie nustatytas neapskaitytas pajamas, išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, nes ji veda apskaitą iš jai teiktų dokumentų ir apskaitininkės suvestų duomenų programoje. Ji tokio atvejo nežino. Jai nežinoma, kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, nes jai tokių duomenų niekas neteikė. Deklaracijas, balansus, pelno nuostolių ataskaitas, metines GPM deklaracijas pildo ir teikia iš pateiktų duomenų. Gauna dokumentus pirminius, kuriuos, kaip minėjo, atveža direktorius A. B., ar pati pasiima, jie būna suvesti programoje, tik ji sutikrina ir tuomet supildo deklaracijas, ataskaitas. Paaiškinti apie teikiamus neteisingus duomenis nieko negali, nes duomenis teikė iš pateiktų dokumentų ir suvestų duomenų apskaitininkės programoje, kuriuos sutikrinus suveda į ataskaitas (2 t. 15-19 b. l.).

Prie apklausos pateikė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2018/08-AME, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apskaitos tvarkymo (2 t. 20-21 b. l.)

Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2020 m. liepos 17 d. apskaitininkės pareigose. Ji išrašo PVM sąskaitas faktūras, užpajamuoja PVM sąskaitas faktūras, pildo darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Dirba su buhalterine programa „Euroskaita“. Ji PVM sąskaitas faktūras išrašo pardavimo vadovo D. P. arba vadybininko L. Ž., S. Z. nurodymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra A. B.. Ji nebendrauja su klientais ir jų nėra nei vieno mačiusi. Kai įsigyjama prekė iš JAV, ji gauna iš direktoriaus A. B. INVOICE. Jame nurodyta tik angliškai vienetai, kaina ir pavadinimas. Kadangi nesupranta angliškai, jai direktorius A. B. surašo ant balto lapo iššifravimą ir tada ji pajamuoja į buhalterinę apskaitą automobilių detales. Kai vyksta pardavimas, jai A. B., arba E. P., arba vadybininkai atneša geltonos spalvos kvitą, kuriame nurodytas prekės kodas, arba pavadinimo trys raidės, kaina nurodyta su PVM, arba pateikia ant paprasto balto lapo surašytas prekes. Koks klientas perka, pasako žodžiu kliento pavadinimą. Pastovūs klientai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriems yra išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą, ją atiduoda tam, kas prašė išrašyti, arba nuneša pati tam, kas prašė. Ar PVM sąskaitose faktūrose atsispindi visos prekės, parduotos klientui, to nežino ir negali atsakyti, nes ji nemato, ką klientas išsiveža įsigijęs, kokias prekes. Buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į buhalteriją dokumentai atiduodami pagal sąrašus. Už rugsėjo, spalio mėnesį buhalteriniai dokumentai buvo paimti iš jos kratos metu, kuriuos turėjo suruošusi pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bankinius pavedimus atlieka tik direktorius A. B.. Ji su grynaisiais pinigais nedirba. Kasininkas yra direktorius A. B.. Įmonėje yra kasos aparatas, tačiau ji su juo nedirba. Jai tik pateikiama dienos pabaigoje kas inkasavo tą dieną kasos aparatą, surašius ant A4 formato lapo, kas yra parduota per tą dieną, nurodant vienetus, už kokią sumą, kad galėtų nurašyti prekes. Kasos aparatą inkasuoja vadybininkai S. Z., L. Ž., D. Z.. Jai toks lapas reikalingas, kad žinotų, kas per dieną būna parduota ir ką reikia nurašyti. Apie tai, kad įmonėje neapskaitytos pajamos, grynieji pinigai, ji nieko nežino. Pardavimams vadovauja D. P.. Visam kitam įmonės valdymui vadovauja A. B. (1t. b. l. 147-149).

Liudytoja D. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. vadybininkės pareigose. Jos darbas yra gavus prekes iš siuntų tarnybų „Venipak“, „DPD“ sutikrinti prekes pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyta yra detalių kodai. PVM sąskaitos faktūros būna arba latvių kalba, arba anglų kalba. Jai svarbu yra kodai, juos atsižymi savo sąsiuvinyje kodą ir detalės kainą. Tada kelia į internetą skelbimą ir ten jau kainą nurodo pardavimų vadovo D. P. nurodymu arba pagal jo nurodymą prideda prie sąskaitoje esančios kainos tam tikrą procentą - 45 proc. +21 proc. arba 130 proc. Kokį procentą pridėti priklauso nuo įsigijimo kainos ir detalės būklės, nauja ar dėvėta. Skelbimą patalpina internetiniame tinklapyje www.(duomenys neskelbtini).lt. Įkėlus į skelbimą su aparatu pagaminamas lipdukas su prekės pavadinimu ir kodu. Tą lipduką užklijuoja ant detalės ir neša į sandėlį detalę į tą vietą kurio automobilio markei ji priklauso. Sandėlyje yra autodalių Mustang, Challenger, RAM, Durango, Grand cherokee, Subara Outback, Edge, Jeep cherokee, F-150, Chrysler300, Pacific, Camaro ir kt. Būna tiesiogiai klientas užsisako kitų detalių automobilių, kurių nesandėliuoja, juos gavus iškart atiduoda klientui. Į sandėlio apskaitą neįtraukiamos autodetalės, kurios yra dėvėtos. Kai detalės parplaukia konteineriu, direktorius A. B. atspausdina sąrašą detalių, kurios yra konteineryje. Pagal sąrašą tos detalės atitinka. Pagal tą sąrašą ir kaip yra išvardintos, prekės taip ir paliekamos įtraukti į apskaitą. Kai parplaukia detalės konteineriuose, sąraše yra nurodytos detalių pavadinimai be kodų. Sutikrinus sąrašą perduoda apskaitininkei E. R.. Prekes padeda į sandėlį. Tos prekės, kur iš konteinerių, ji neklijuoja „barkodais“. Jai yra žinoma, kad kartais yra apskaitoma prekės kasos aparatu, o kartais nėra apskaitomos prekės kasos aparatu. Žino, kad įmonėje yra pastovių klientų iš įmonių: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastovūs klientai atvykę nurodo direktoriui A. B. arba D. P., kad pirks šių įmonių vardu. Jie bendrauja tik su A. B. arba D. P.. Kai klientas perka detalę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atsiskaitoma su A. B. ar D. P. grynaisiais, tačiau ji nežino ar muša į kasą, ar ne. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagrindinis klientas perkantis prekes T. K.. T. K. įsigyja autodetalių maždaug du kartus per savaitę, maždaug už 200 eurų. Taip pat jai girdėtas klientas G., kurio pavardės nežino, jį vadina pravarde „G.“. Jis įsigyja į dvi savaites kartą, maždaug už 500-600 eurų. Kai ji iš sandėlio atneša detalę, D. P. pildo geltonos spalvos kvitą ir ten nurodo prekės pavadinimą ir jos kainą. Pagal tą kvitą klientas ir atsiskaito tokią sumą. Visos prekės parduotos yra nurašomos darbuotojos E. R.. Pardavus detalę užsirašo kodą ir eina į sandėlį tikrinti, ar yra tokia detalė sandėlyje. Jei nebėra sandėlyje, perduoda D. P., kad tokios detalės nėra sandėlyje ir jis užsako. Jei sandėlyje yra neatitikimų, D. P. bendrauja su E. R., kaip tai sutvarkyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja daugiau naudotų detalių pagal skelbimus, nes turi servisą ir jas panaudoja automobilių remontui. Tomis pačiomis detalėmis prekiauja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 159-161 b. l.).

L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, vadybininko pareigose. Atlyginimą gaudavo tik į banko kortelę, grynaisiais pinigais atlyginimo, avanso, negaudavo. Jam buvo žadėtas prie atlyginimo priedas už gerą darbą ir klientų paiešką, tačiau priedo nėra gavęs. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), įmonės ofise. Jis bendravo su klientais arba atvykus į ofisą jiems, arba telefonu. Elektroniniu paštu užsakymų negaudavo. Internetiniuose tinklapiuose ieškodavo klientų. Taip jis siūlė klientams įsigyti autodetales. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja autodetales iš daug tiekėjų „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat iš kažkokių partnerių, iš Amerikos. Jis žino tik tai, kad direktorius A. B. paskambina ir pasako, kad reikia nuvažiuoti į uostą ir iš konteinerio perkrauti detales, kurias perkrovus, tralas atveža detales į įmonės sandėlį. Klientas, jei nori nuolaidos, kreipiasi į direktorių A. B. ir jis duoda arba neduoda leidimą. Klientas, atėjęs į įmonę atsiimti prekę (jei užsakydavo telefonu) arba atėjęs nusipirkti detalių, atsiskaito grynaisiais pinigais arba pavedimu. Jei moka bankiniu pavedimu, tai paprašo apskaitininkės E., pavardės nežino, kad išrašytų išankstinę PVM sąskaitą faktūrą. Ji paruošia PVM sąskaitą faktūrą, išsiunčia pati klientui, o jį direktorius A. B. informuoja, kai jau yra gautas apmokėjimas. Jei klientas atsiskaito grynaisiais ir jei klientui reikia sąskaitos, tada pasako apskaitininkei E. išrašyti sąskaitą, jei klientas neprašo sąskaitos, tada kasininkė D., jos pavardės nežino, įmuša pinigus į kasą. Pinigų priėmimo kvitų nėra pildęs. Pinigų priėmimo kvitą yra išrašęs tik paimant iš kliento avansą, kad žinotų, kad klientas tikrai pirks prekę. Pinigų priėmimo kvitą ir pinigus atiduodavo direktoriui A. B.. Kai jis dirbo įmonėje, visada yra kasos aparatas. Pas jį nebuvo klientų, kurie paliktų grynuosius pinigus, kad perduotų direktoriui A. B.. Dauguma klientų priima vadybininkas S.. Kokie klientai lankosi pas direktorių, nežino, jis kiek žino, jei koks asmuo atvyksta, direktorius A. B. eina į lauką kalbėtis, o ką kalbasi, jis to nežino ir negirdi. Jis savo darbo vietoje nėra laikęs grynųjų įmonės pinigų. Ką gaudavo iš klientų, visus pinigus perduodavo kasininkei D.. Jis nieko nežino apie fiktyvių PVM sąskaitų išrašymus, niekada ir pats nėra rašęs jokių PVM sąskaitų faktūrų. Jis prisijungimų prie apskaitos programos neturi (2 t. b. l. 121-124).

2023-11-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamojo L. Ž. atžvilgiu (1 t. b. l. 88-95).

Liudytojas L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, vadybininko pareigose. Atlyginimą gaudavo tik į banko kortelę, grynaisiais pinigais atlyginimo, avanso negaudavo. Jam buvo žadėtas prie atlyginimo priedas už gerą darbą ir klientų paiešką, tačiau jis negavo. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), įmonės ofise. Pradėjus dirbti vadybininku darbo pobūdis buvo bendrauti su klientais arba atvykus į ofisą jiems, arba telefonu, ar el. paštu. Jo darbas buvo surasti klientą. Jis internetiniuose tinklapiuose ieško klientų. Pavyzdžiui, įeina į tinklapį „Autoplius“, mato, kad parduoda automobilį daužtą, tai jis paskambina ir klausia gal reikia detalių. Taip jis siūlo klientams įsigyti autodetales. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja autodetales iš daug tiekėjų :„(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, taip pat iš kažkokių partnerių iš Amerikos, Latvijos, Lenkijos. Kinijos. Klientas jei nori nuolaidos, kreipiasi į direktorių A. B., ir jis duoda arba neduoda leidimą. Klientas, atėjęs į įmonę atsiimti prekę (jei užsakydavo telefonu), arba atėjęs nusipirkti detalių, atsiskaito grynaisiais pinigais arba pavedimu. Jei mokės bankiniu pavedimu, tai paprašo apskaitininkės E., jos pavardės nežino, kad išrašytų PVM sąskaitą faktūrą. Ji paruošia PVM sąskaitą faktūrą, išsiunčia pati klientui, o jį direktorius A. B. informuoja, kai jau yra gautas apmokėjimas. Jei klientas atsiskaito grynaisiais, jei klientui reikia sąskaitos, tada pasako apskaitininkei E. išrašyti sąskaitą. Jei klientas neprašo sąskaitos, tada kasininkė D., jos pavardės nežino, įmušdavo pinigus į kasą arba jis pats. Pinigų priėmimo kvitų nėra pildęs. Pinigų priėmimo kvitą yra išrašęs tik paimant iš kliento avansą, kad žinotų, kad klientas tikrai pirks prekę. Tą pinigų priėmimo kvitą ir pinigus atiduoda direktoriui A. B.. Kai jis dirba įmonėje, visada yra kasos aparatas. Nebuvo klientų, tokių, kad ateitų ir jam paliktų grynųjų pinigų, kad perduotų direktoriui A. B.. D. P. dirba taip pat kartu įmonėje, tačiau kokiose pareigose, jis nežino. D. P. ieško klientų, atsakinėja skambučius, derina sąmatas. Jam niekada direktorius A. B. ar D. P. nėra davęs nurodymo paduoti klientui prekių be pinigų. Jis negali pasakyti, ar įmonė turi pastovių klientų. Jis tikrai neatsimena nei vardų, nei pavardžių jokių klientų. Jis tokių sąrašų nesirašo. Kad dirbant matytų tuos pačius klientus, jis negali to pasakyti, nes taip nėra. Dauguma klientų priima anksčiau dirbęs vadybininkas S.. Kokie klientai lankosi pas direktorių, nežino, jis kiek žino, jei koks asmuo atvyksta, direktorius A. B. eina į lauką kalbėtis, o ką kalbasi, jis to nežino ir negirdi. Jis savo darbo vietoje nėra laikęs grynųjų įmonės pinigų. Ką gauna iš klientų, visus pinigus jis perduodavo kasininkei D. Z.. Jis nieko nežino apie fiktyvių PVM sąskaitų išrašymus, niekada ir pats nėra rašęs jokių PVM sąskaitų faktūrų. Klientams, kas yra pirkę, visas sąskaitas išrašė tik buhalterė arba S., kuris turėjo prisijungimus. Jis prisijungimų prie apskaitos programos neturėjo ir neturi. Jam nežinoma apie tai, kad įmonėje yra gaunami neapskaityti pinigai. Jis to nėra matęs, ir su juo apie tai niekas nesitarė. Jis dirba tik savo darbą su klientų paieška, o gavęs iš klientų atsiskaitymą grynaisiais iškart visada yra pinigai mušami į kasą. Į klausimą, ar gaudavo iš D. P. ar A. B. grynaisiais pinigais neapskaityto darbo užmokesčio, atsakė: „negaudavau, visą darbo užmokestį gaudavau į banko sąskaitą/kortelę“. Į klausimą, ar gaudavo įmonės pinigų grynaisiais, kuriuos pasiimdavo sau ir laikydavo pas save, atsakė: „ne visi pinigai buvo mušami į kasą, o jei kokie avansai gauti perduodami buvo direktoriui“. Į klausimą, ar yra gavęs nurodymą, kokią dalį neapskaityti iš klientų gautų pinigų, atsakė: „nėra gavęs tokių nurodymų“. Pateikus klausimą: „Iš 2020-10-10 14.03 Kriminalinės žvalgybos protokolo matyti, kad Jums buvo sumokėti grynieji pinigai, kuriuos jūs įsidėjote į kišenę. Pagarsinus šį protokolą, kaip gali tai paaiškinti, kokie tai pinigai, kokiu tikslu išmokėti, kodėl juos dėjo sau į kišenę“, atsakė, jog negali paaiškinti, neatsimena to įvykio. Nieko negali apie tai pasakyti. Pateikus klausimą „Iš 2010-10-06 16.55 Kriminalinės žvalgybos protokolo matyti, kad kurjeris A. D. sumokėjo grynaisiais pinigais 1285 Eur, iš kurių jis apskaitė tik 85 Eur, kaip gali paaiškinti, kodėl nepaskaityta buvo 1200 eurų“, atsakė, kad jis neatsimena. Į klausimą „Iš 2020-10-09 08.45 Kriminalinės žvalgybos protokolo matyti, kad dirbdamas paėmė iš kliento 645 eurus už parduotas prekes, jų neapskaitė kasos aparatu, t. y. klientas jam davė 700 eurų, jis nuėjo prie kasos aparato, tačiau jų neapskaitė, o atidaręs kasos stalčių pasižiūrėjęs tik uždarė. Nuėjęs pas D. P. paprašė, kad duotų grynais, kad galėtų atmesti grąžą. Tačiau atmetęs grąžą tų pinigų neapskaitė kasos aparatu. Tai fiksuota per visą tiriamą laikotarpį jo darbo metu, kaip neapskaito iš klientų gautų pinigų“, atsakė, kad neatsimena, nieko negali paaiškinti, nes tai buvo labai senai. Į klausimą „ką gali paaiškinti, kai gavo nurodymus iš A. B. nelaikyti klientų duomenų, sunaikinti realiai panaudotų autodetalių kiekius, lapelius, užrašus“, atsakė, kad jis prisimena, kad jam sakė direktorius, kad nelaikyti jokių duomenų apie klientus, tačiau jis galvojo parsineš namo, dar išsisaugos klientų kontaktus“. Jam niekas neaiškino, kodėl turi nelaikyti tokių duomenų. Jis suprato, kad būtų laikomasi tvarkos, todėl nelaikyti senų duomenų apie klientus (2 t. b. l. 131-134).

S. Z. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2018 m. lapkričio mėn. vadybininko pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą gaudavo į banko kortelę apie 500 eurų, o avansą apie 200 eurų gaudavo grynaisiais iš D. P.. Už gautus grynuosius pinigus nepasirašydavo niekur. Įmonė užsiima automobilių detalių įsigijimu iš Amerikos ir pardavimu Lietuvoje. Autodetalės parduodamos tiek internetu, tiek atvykus į ofisą – parduotuvę, tiek galima užsisakyti telefonu. Internetu detalės užsakomos www.(duomenys neskelbtini).lt, ten galima pasirinkti užsakymo atsiskaitymo būdą ir prekės atsiėmimo būdą. Jei žmogus pasirenka grynaisiais atsiskaitymą, tada pareina į jo darbo kompiuterį, arba į D. kompiuterį pranešimas apie užsakytą prekę. Tuomet paruošia prekę, jei reikia klientui išrašo sąskaitą, jei ne, tai įmuša į kasą. Sąskaitas išrašo buhalterė E., pavardės nežino, ji dirba toje pačioje įmonėje. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018 m. lapkričio mėn. įmonėje realiai nebuvo jokio kasos aparato. Tuo metu buvo pasamdyta buhalterinė įmonė, kiek atsimena lyg „(duomenys neskelbtini)“, kuri nurodė, jog kol nėra kasos aparato, reikia išrašinėti pinigų priėmimo kvitus. Kai klientas atsiskaitydavo grynais, išrašydavo pinigų priėmimo kvitus, o pinigus iškart perduodavo direktoriui A. B., nes realiai jis visada būdavo ofise. Kadangi jam ir išrašyti PVM sąskaitas faktūras reikėdavo, ir ieškoti dar detalių, tai jam buvo per didelis krūvis, todėl direktorius A. B. priėmė į darbą buhalterę N. M.. Tuomet jau N. M. išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o jis pinigų priėmimo kvitus. Jis negalėdavo klientui pritaikyti nuolaidos, nes pagal sistemą jau kaina būdavo su PVM. Jeigu klientas norėdavo nuolaidos, eidavo kalbėtis su direktoriumi. Buvo klientų, kurie ateidavo pas direktorių ir pas jį tiesiogiai atsiskaitydavo. Būdavo, kad jei direktoriaus nėra ofise, tai jis paskambinęs pasako, kokia detalė ir klientas atveža grynuosius, o jis paduoda detalę. Tada tiems pinigams kvito nerašė, o pinigus perduodavo direktoriui. Būdavo klientų, kurie atvažiuoja pasiima detalę ir nemoka pinigų, tada ant lapelio užrašo kliento slapyvardį, kurį jam pasakydavo telefonu direktorius A. B.. Realiai nuo vieno kliento sąskaitose neatsispindėjo parduotų detalių už ne mažiau kaip už 2000 eurų. Per mėnesį tokių klientų galėjo būti 3-4. Direktoriaus A. B. įsakymas buvo nevesti jokių klientų sąrašų, todėl jis kompiuteryje ar užrašuose jų neturėjo. Per darbo dieną paprastai 1-2 klientai eidavo atsiskaityti tiesiogiai su direktoriumi A. B. arba su D. P. grynaisiais pinigais, ar jiems išrašydavo kokius dokumentus, nežino. Tokie klientai detalių įsigydavo už nuo 100-500 eurų sumą per vieną kartą. Jis savo darbo kompiuteryje turi įmonės el. paštą, per kurį bendrauja su klientais. Jis kliento klausdavo, ar jam reikalinga sąskaita, ar ne. Jei sąskaita nereikalinga, dažniausiai pinigų suma mušama į kasą ir perduodama prekė vežėjui pristatyti klientui. Vežėjai yra pagal skelbimus, jų neatsimena ir negali įvardinti. Jei klientas atsiskaito įteikiant prekę, tada vežėjas parveža pinigus ir perduoda direktoriui, tuomet nemušama į kasą. Per vežėją vežamų prekių atsekti, kiek buvo nuvežta, kokiam klientui, neįmanoma, nes tokių sąrašų niekas nedarė (2 t. b. l. 56-59).

2023-11-22 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje įtariamojo S. Z. atžvilgiu (1 t. b. l. 88-95).

Liudytojas S. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tiksliai laiko neatsimena, po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės atidarymo praėjus keliems mėnesiams, tiksliai neatsimena. Jis buvo įdarbintas vadybininko pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinus pradžioje jis dirbo vienas, vėliau buvo įdarbintas vienas papildomai žmogus T. D., o vėliau buvo įdarbinta buhalterė N. M., vėliau buvo įdarbinta D. Z., kurios pareigų nežinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėliau buvo įdarbintas ir D. P., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Kokioms pareigoms ir kada jis buvo įdarbintas, neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. B.. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), įmonės parduotuvėje. Jis pradžioje dirbo tik su kompiuteriu, nes turėjo daugiau dirbti dėl prekių paieškos, o daug vėliau, kai klientų buvo nemažai, jau dirbo ir su kasos aparatu. Kol jis nedirbo su kasos aparatu, tai į kasą mušdavo tiek direktorius, tiek kiti darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą gaudavo į banko kortelę minimalų atlyginimą, sumos nepamena tiksliai, nes keitėsi minimalus užmokestis. Grynaisiais pinigais nei avanso, nei atlyginimo, nei priedų negaudavo. Į klausimą, kad ankstesnės apklausos metu minėjo, kad gavo avansą iš D. P. grynaisiais pinigais, paaiškino, jog jis negaudavo grynųjų pinigų, tą dieną kai buvo atliktos kratos, jam pareikšti kaltinimai jis išsigandęs pasakė, kad jam buvo mokama grynaisiais pinigais avansas. Realiai nėra gavęs grynaisiais pinigais. Įmonė užsiėmė automobilių detalių įsigijimu iš Amerikos, ir pardavimu Lietuvoje. Autodetalės parduodamos tiek internetu, tiek atvykus į ofisą - parduotuvę, tiek galima užsisakyti telefonu. Internetu detalės užsakomos www.(duomenys neskelbtini).lt, ten galima užsakymą ir pasirinkti atsiskaitymo būdą ir prekės atsiėmimo būdą. Jei užsakoma internetu prekės siunčiamos per siuntas. Internetu užsakant atsiskaitymo būdas buvo tik banko kortele. Sąskaitas išrašydavo buhalterė E., jos pavardės nežino, ji dirba toje pačioje įmonėje. Pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje realiai nebuvo jokio kasos aparato, o buvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai. Kai klientas atvyksta į ofisą užsisakyti prekės ir nori atsiskaityti grynaisiais, klientui pinigų priėmimo kvitą išrašydavo buhalterė. Pinigus paimdavo iš klientų ir viena kvito lapą atiduodavo klientui, o kitą kvito pusę su pinigais dėdavo į seifą. Kai atsirado kasos aparatas, pardavus prekę būdavo įmušama visada į kasos aparatą. Visada buvo apskaitoma iš klientų gauti pinigai. Jei klientas norėdavo nuolaidos, visada reikėjo atsiklausti direktoriaus A. B.. Jam nežinoma, kad klientai eitų pas direktorių A. B. ir atsiskaitytų už prekes. Visos prekės buvo parduodamos su apskaitos dokumentais su PVM sąskaitomis faktūromis ir buvo mušama į kasą. Į klausimą, kad ankstesnės apklausos metu nurodė, kad „Realiai nuo vieno kliento sąskaitose neatsispindėjo parduotų detalių už ne mažiau kaip už 2000 eurų. Čia nuo vieno kliento. Per mėnesį tokių klientų galėjo būti 3-4 klientai. Direktoriaus A. B. įsakymas buvo nevesti jokių klientų sąrašų, todėl jis kompiuteryje ar užrašuose jų neturėjo. Šiaip per darbo dieną paprastai 1-2 klientai eidavo atsiskaityti tiesiogiai su direktoriumi A. B. arba su D. P. grynaisiais pinigais, ar jiems išrašydavo kokius dokumentus, jis nežino. Tokie klientai detalių įsigydavo už sumą nuo 100-500 eurų per vieną kartą. Paaiškino, kad jis kalbėjo tai, ką norėjo pareigūnai girdėti, jis buvo išsigandęs. Vežėjas, prieš išvežant prekes, dažniausiai atsiskaitydavo jau su jų įmone ir gaudavo sąskaitą faktūrą ir klientui pristatydavo su dokumentais tą prekę. Jei vežėjas parveždavo pinigus iš klientų, tai vežėjas veždavo prekę su išankstine sąskaita faktūra ir grįžus tie pinigai būdavo įmušami į kasos aparatą. Nėra gavęs nurodymų, kokią dalį neapskaityti iš klientų gautų pinigų (2 t. b. l. 63-66).

Liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019 m., tikslaus laiko neatsimena, vadybininko pareigose. Darbo pobūdis yra klientų paieška. Jis 2019-2020 m. nedirbo su kasos aparatu. Kai įmonė neturėjo kasos aparato, jam žinoma, kad buvo išrašomi kvitai, tačiau jis nerašydavo, o rašydavo kažkas iš darbuotojų, jis neatsimena kas tiksliai. Jis iš kliento gavęs grynuosius pinigus duoda S. Z. sumušti į kasos aparatą, o jei reikia, išrašyti sąskaitą klientui, išrašydavo 2019-2020 m., kiek pamena, S. Z.. Nuolaidas klientams gali pritaikyti ir vadybininkai ir direktorius. Pradžioje yra mažmeninė kaina, tačiau jei pastovus klientas, vėliau jam pritaikoma nuolaida. Jei prekės parduodamos ir vežamos klientui kurjeriu, tai kurjeris parveža pinigus, arba klientas būna sumokėjęs pavedimu. Kai kurjeris parveža pinigus, tada klausiama, ar reikia sąskaitos klientui, jei reikia dar pritaikoma nuolaida ir po to, sumušama į kasos aparatą visi gauti pinigai iš klientų. Jis neturi prieigos prie buhalterinės apskaitos programos. Jam toks klientas V. V. nežinomas, nieko negali atsakyti. A. G. klientas, kiek jam žinoma, jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo detales jų įmonei (visokius aksesuarus). Su juo būdavo atsiskaitoma pagal sąskaitą. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo prekes, todėl A. G. įmonė išrašydavo sąskaitas. Ar su jo įmone vykdavo atsiskaitymai grynais ar pavedimu, jam nežinoma. Jis nevedė jokios dokumentų apskaitos apie parduotas prekes. Tik galėjo būti taip ne tuo pačiu momentu įmušdavo į kasą, o vėliau, kai žinodavo, kad klientas negrąžins detalės. Į klausimą: „Iš Kriminalinės žvalgybos protokolo 2020-06-05 matyti, kad atvyksta klientas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kuris pirko du užvedimo raktelius, jums sumokėjo pinigus 215 eurų, vėliau iš kito kliento 920 eurų, o jūs perdavėte A. B., kuris įsidėjo į kišenę“, paaiškino, kad jis to atvejo neatsimena. Gal iš karto neperdavė mušti į kasą, nes klientas paprašė palaukti patikrins detalę, gal grąžins. Todėl gal perdavė A. B.. Į klausimą „Iš Kriminalinės žvalgybos protokolo 2020-06-11 matyti, kad Jums A. B. sumoka 230 eurų už Jūsų parduotas prekes - vairo traukes, o jūs įsidedate į kišenę“, paaiškino, kad nieko neatsimena už ką gavo. Darbo užmokestį jis gauna į kortelę. Grynaisiais pinigais negauna nei avanso, nei darbo užmokesčio, nei priedų. Jis pats darbuotojams niekada nieko nemoka grynaisiais pinigais. Į Klausimą „Kriminalinės žvalgybos protokolo 2020-10-10 matyti , kad Jūs išmokėjote darbuotojui L. Ž. grynaisiais pinigais 385 eurus, kuriuos jis įsidėjo į savo kišenę. Kaip galite paaiškinti kokius pinigus jūs išmokėjote?“, paaiškino, kad jis nežino už ką jis mokėjo, gal L. Ž. reikėjo važiuoti kokią detalę nuvažiuoti nupirkti. Į klausimą „ kai reikia atmesti grąžą klientui jis prieina pas jus, jūs paduodate iš savo kišenės pinigus, kad atmestų grąžą klientui“, paaiškino, kad neatsimena (2 t. b. l. 184-186).

Liudytojas V. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino pagal reklamą, kurį yra (duomenys neskelbtini)., net nuo kelio matosi, kad yra tokia parduotuvė. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pirkęs detalių kelis kartus. Ir suma bendra visų pirktų detalių nedidelė maždaug apie 100 eurų iš viso. Negali nurodyti, kada įsigijo autodetalių, negali nurodyti, ar savo reikmėms ar įmonės automobiliui, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsigyjant autodetales jam buvo išduotas kvitas iš kasos aparato. Jis nepamena ir nieko negali pasakyti, kokias tas detales yra įsigijęs. Pagarsinus pokalbį 2020-05-19 (pokalbio Nr. 701) apie tai, kad bendravo apie detales groteles, palūpį, bamperio, atsakė, kad tikrai neprisimena, ar skambinosi, ar kalbėjo, gal klausė kainų, o ar įsigijo, neatsimena (1 t. b. l. 177-179).

Liudytojas R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi amerikietišką automobilį ir pats juo naudojasi, todėl jam reikėjo automobiliui autodetalių. Taip susirado parduotuvę pagal reklamą, kuri prekiauja amerikietiškomis detalėmis, koks jos pavadinimas, jis nesigilino. Parduotuvė yra netoli buvusio mėsos kombinato, (duomenys neskelbtini). Asmenų, kas dirba toje parduotuvėje, jis nepažįsta. Jis iš tos parduotuvės yra pirkęs kelis kartus, kiek pamena šarnyrus, „dačiką“. Jis tikrai neatsimena už kiek pirko detales. Atsimena daviklį pirko, mokėjo apie 100 eurų, tačiau sulaužė ir vėl į tą parduotuvę kreipėsi ir jam pardavė už savikainą. Kokia ta suma galėjo būti, neprisimena, žino, kad tikrai nedaug, ne tiek, kiek pirmą kartą mokėjo. Tai buvo metai maždaug atgal. Pinigus mokėjo parduotuvės darbuotojui grynaisiais pinigais, jis to darbuotojo nepažįsta. Jis neprisimena, ar gavo mokėjimo kvitą, tačiau kadangi detalė buvo sulūžusi ir jam pakeitė detalę, tai mano turėjo kažkokį kvitą, kad iš jų buvo pirkęs, bet kokį tai dokumentą, neatsimena. Už kaladėles galėjo mokėti apie 20 eurų. Jis negali įvardinti kada tai buvo, kada pirko tiksliai, tai prieš metus laiko, prieš to „dačiko“ pirkimą. Kai pirko kaladėles pirko ir šarnyrus, tačiau jų kainos neatsimena, bet tai nebrangios autodetalės. Šarnyrai galėjo kainuoti daugiausiai 30 eurų, nes jo automobilis 2000 metų ir autodetalės yra nebrangios (1 t. b. l. 183-185).

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. gruodžio mėn. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Jo darbas yra iškrauti automobilius importuotus, aprašo defektus, atveža autodetales kai kurias, kartais nuveža dokumentus kai nurodo direktorius V. S.. Prieš tai prieš įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo pobūdis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis neužsiima automobilių įsigijimu iš užsienio ar Lietuvos Respublikos. Jis dirba tik savo darbą įmonėje, ką jam paveda direktorius. Lygiai taip pat dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokias įmones žino, nes jo darbas yra atvežti autodetales, todėl tikrai yra vykęs į tas įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyti autodetales. Jis dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ , taip pat kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ , kai įmonė įsigyja automobilį, jį apžiūri susižiūri, kokių autodetalių reikia automobiliams, susirašo ir kreipiasi į A., arba D., L. paklausdamas, ar turi tokių detalių. Jei pasako, kad turi tokių detalių, jis nuvyksta į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jas paima parvežti į įmonę. Jis vyksta tik paimti detalių, už jas pinigų nemoka. Su detalėmis gauna kaip krovinio važtaraštį, kurį išrašo D., A. arba L. ir jį pristato į įmonės buhalteriją. Už detales jis nieko nemoka. Detalės yra įsigyjamos tik įmonių vardu. Detalės naudojamos įmonių veikloje, įmonių automobiliams remontuoti. Pagarsinus vaizdo ir garso įrašą 2020-05-06 13.57 apie tai, kad jis atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo su A. B. apie lapelius ir apie pinigų sumokėjimus, paaiškino, kad lapelis taip buvo pildomas kai įsigyjama autodetalė, toks geltonas lapelis arba baltos spalvos, jis yra iš dviejų egzempliorių, nes antrą dalį paduoda jam užpildytą, kurią pristato į įmonės buhalteriją. Apklausos metu parodomas lapelis geltonos spalvos, atsakė, kad taip tai toks lapelis, jis būna baltos arba geltonos spalvos, didesnis ar mažesnis. Tai lapelis vadinamas „Sąskaita“. Kad 2500 eurų sumokėjo, jis tokio atvejo nepamena. Tačiau jei yra nufilmuota, jis tikrai to atvejo nekomentuos, nes tikrai nepamena tokio atvejo. Per visą laiką dirbtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nepamena tokių atvejų, kad vežė sumokėti pinigus grynaisiais pinigais už autodetales. Todėl nieko negali daugiau paaiškinti. Kaip minėjo autodetalės įsigyjamos įmonės vardu ir įmonės buhalterija atsiskaito su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasakyti kiek kokių detalių yra važiavęs parvežti, nepamena, nes nemažai. Tačiau pinigų jis už jas nemoka, nes atsiskaito įmonės pačios tarpusavyje (2 t. b. l. 24-26).

Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. atsimena, kad į jį kreipėsi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai A. B. su D. P. dėl navigacijos į Mustang automobilius įsigijimo. A. B. ir D. P. pažinojo iš seniau. Jis tuo metu turėjo pardavimui navigacijų, nes buvo parsisiuntęs iš Kinijos. Dabar neatsimena kiek vienetų įsigijo iš jo tų navigacijų 2020 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tvirtina, kad sumokėta jam buvo grynais pinigais neišrašant jokių apskaitos dokumentų. Pinigus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose iš A. B.. Apklausos metu pagarsinus Kriminalinės žvalgybos protokolą 2021-05-05, kuriame 6 lape nurodyta, kad jis pardavė multimedijas už 1200 eurų ir 120 eurų grynais pinigais įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakė, taip tai multimedijos, tai yra navigacijos, kiekio tikrai neatsimena, tačiau gali patvirtinti, kad tai galėjo būti tokia suma, kurią gavo už šių detalių pardavimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi jam dokumentų apie sumokėtus pinigus ir parduotas prekes jokių nereikėjo, jis ir nereikalavo. Apskaitos dokumentai jam nebuvo išrašyti (2 t. b. l. 9-11).

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra žinoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ji yra įsikūrusi Klaipėdoje, prekiauja automobilių dalimis iš Amerikos. Kadangi jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat yra įsikūrusi Klaipėdoje, įmonėje yra remontuojami automobiliai, dirba vadybininku, tai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ima reikalingas detales, kurias pristato į savo darbovietę. Paimdamas detales jam įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašo vidinį važtaraštį, vidinius važtaraščius jis pateikia dažniausiai mėnesyje vieną kartą įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterėms, nes įmonėje, kurioje jis dirba, yra, kiek jam žinoma, keturios-penkios buhalterės, kurios, kiek jam yra žinoma, daro įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimą ir tokiu būdu yra atsiskaitoma už paimtas įmonei automobilių detales. Jokio asmens vardu A. B. jis nepažįsta, su juo jokių sandorių nėra sudaręs. Jis asmeniškai, kaip fizinis asmuo, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nieko nėra pirkęs (2 t. b. l. 30-31).

Liudytojas T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo maždaug pusę metų 2020 m., tikslių laikotarpių neatsimena. Jo darbo vieta buvo Minijos g. Jo darbas dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra surasti autodetalių. Jis neįsigyja jokių automobilių. Jis tik dirba įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokias įmones žino, nes perkamos iš ten autodetalės UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Už autodetales atsiskaitinėjo ir grynaisiais, kuriuos gaudavo iš direktoriaus V. S. arba įmonės pačios pavedimu atsiskaito. Jis automobilių importu ir prekyba neužsiima. Jis tik dirba tose įmonėse vadybininku ir vykdo direktoriaus nurodymus. Paimant prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ visada būna išrašyta PVM sąskaita faktūra įmonės vardu, tačiau jos nebūna išrašomos kasdien. Sąskaitos išrašomos į mėnesį vieną kartą. Gavęs sąskaitas pristato į UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AUB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją priklausomai kokiai įmonei buvo išrašytos. Prekės, kurios įsigyjamos įmonių vardu, panaudojamos įmonės automobiliams. Asmeniškai prekių autodetalių nėra įsigijęs. Būna, kad buhalterė pasako reikia pataisyti sąskaitą, tai nuveža į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas pataisyti. Sąskaitose dažnai pataisomi prekių pavadinimai, nes būna ne taip užrašyta. Sąskaitos išrašomos tų įmonių vardu, kurių automobiliams įsigyjamos autodetalės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis bendrauja su D. arba L.. Būną atvejų, kad autodetales pasiima be sąskaitos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes gali netikti detalė, tačiau vėliau išrašoma sąskaita faktūra, jei ta detalė tinka, ją pristato į įmonės, kurios vardu pirkta detalė, tą sąskaitą į buhalteriją. Pateikiant sąskaitą faktūrą buhalterijai prie sąskaitos faktūros užrašo ant lapelio automobilio kėbulo numerį, kad buhalterė žinotų kokiam automobiliui priskirti tą sąskaitą faktūrą apie įsigytas prekes. Visos autodetalės panaudojamos įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonių veikloje, kurios įmonės vardu perkamos (2 t. b. l. 35-37).

Liudytojas M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. turėjo automobilį „Dodge Durango“, kuriam reikėjo autodetalių. Jis internetiniame tinklapyje rado UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad ji parduoda amerikietiškas automobilių detales. Jis kreipėsi į šią įmonę dėl detalių įsigijimo. Tiksliai neatsimena, kokias detales pirko, tačiau tai buvo plastmasinės autodetalės. Pats atvykęs į Klaipėdą nebuvo. Autodetales įsigijo savo reikmėms užsakant jas telefonu. Pristatė kurjeris jam į Šiaulius. Kurjeriui sumokėjo grynaisiais pinigais už autodetales ir pristatymą. Iš viso kaina už autodetales buvo nedidelė, ne daugiau nei 70 eurų. Kai kreipėsi į šią įmonę, jam dirbantis darbuotojas buvo prisistatęs vardu D., pavardės nežino. Apklausos metu pagarsinus pokalbį 2020-05-07 15.51 min. (Pokalbio Nr. 277), atsakė jis tokio pokalbio neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam tokia įmonė nežinoma. Jis nekalbėjo apie sąskaitas, nes jam sąskaitos, kaip fiziniam asmeniui, nereikalingos. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra įsigijęs šios įmonės vardu jokių detalių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pirko, kaip minėjo, tik savo reikmėms tą vieną kartą, kur mokėjo ne daugiau nei 70 eurų. Daugiau nėra pirkęs jokių detalių iš šios įmonės. Buvo tik skambinęs pasidomėti kainomis, tačiau jam netiko (2 t. b. l. 41-43).

Liudytojas L. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, nes jos užsiima automobiliu autodetalių prekyba. Tai žino maždaug metai. Kai jam reikėjo asmeniniam automobiliui autodetalių, internetiniame tinklapyje autoplius.lt rado įmonę, kuri randasi Klaipėdoje ir prekiauja jam reikalingomis autodetalėmis. Pagal skelbimą skambino, domėjosi. Skambino kelis kartus. Jis yra įsigijęs du ar tris kartus autodetalių, bet iš kokios įmonės ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikrai neatsimena. Jis išvis galvojo, kad tai yra viena įmonė, tik vieni vadina vienaip, kiti kitu pavadinimu. Jis tuos du ar tris kartus, kai pirko, tikrai negali įvardinti tikslių sumų, kiek kainavo autodetalės, tačiau tai buvo nedidelė suma, ne mažiau nei 100, ne daugiau nei 200 eurų per vieną kartą. Autodetales įsigijo 2020 metais, tačiau mėnesio, dienos tikrai neatsimena. Autodetales užsisakė telefonu, kurias pristatė kurjeris į Šiaulius. Už detales sumokėjo grynaisiais pinigais kurjeriui, o už pristatymą mokėjo taip pat kurjeriui apie 10 eurų. Jam kurjeris išdavė kažkokį kvitą, kad sumokėjo už detales. Kvito nesaugojo, nes jam kaip fiziniam asmeniui nereikalingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tokią įmonę. Jis toje įmonėje laikinai dirbo, kokiose pareigose, nežino, tačiau jo darbas buvo remontuoti automobilius. Jis kiek pamena, vieną ar du kartus kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti detalių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Klaipėdoje, bet jo darbo vieta buvo Šiauliuose. Tai tuos du kartus yra užsakęs autodetalių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurias pristatė kurjeris į Šiaulius. Jis už jas nemokėjo. Įmonės pačios tarpusavyje atsiskaitė. Tai buvo praeitų metų laikotarpis, 2020 metai. Už kokią sumą galėjo užsakyti autodetalių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tikrai neatsimena. Apklausos pagarsintas įrašas 2020-07-14 (2397,2402), paaiškino kad automobilius remontavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius, todėl detalės ir buvo perkamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kodėl pokalbio metu aiškinamasi apie sąskaitas, jis nežino, reikėtų klausti D. O. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis užsakė įmonės automobiliui autodetales, todėl ir sąskaitas turėjo būti įmonės vardu (2 t. b. l. 46-48).

Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonę žino. Žino, kad ji prekiauja autodetalėmis. Tiksliai datų neatsimena, neatsimena ir kokiais metais jis turėjo automobilį, kuris buvo ardomas dalimis. Tai kiek atsimena, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ar D. P., ar A. B., žinojo, kad jis turi ardomą automobilį jo paprašė parduoti jo ardomo automobilio važiuoklės detalę. Jis tada tą detalę atvežė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, koks adresas neatsimena, tai buvo šalia kavinės - kebabinės. Kiek jam sumokėjo už parduotą detalę, neatsimena. Negali atsakyti ir kaip mokėjo ar jam grynais, ar pavedimu. Jis neatsimena, nes praėjo daug laiko. Po kurio laiko kelių savaičių bėgyje jam tą detalę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kas iš darbuotojų atvežė jam grąžinti. Jis jiems grąžino iš jų gautus pinigus už tą detalę. Jis grąžino jam atrodo grynaisiais pinigais. Sumos įvardinti tikrai negali, nes neatsimena. Į klausimą: ar galėjo būti, kad tą detalę 2020-09-01 pardavė už 480 eurų įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau minėtą sumą ir grąžino, atsakė, kad jis neatsimena. Nieko negali atsakyti, nes praėjo daug laiko (2 t. b. l. 3-5).

Iš 2020-10-15 ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad gauta duomenų, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas D. P. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas A. B., pagal iš anksto sugalvotą nusikalstamos veikos mechanizmą, nuo 2018-01-01 iki 2020-10-15 pardavė naujas ir naudotas autodetales fiziniams ir juridiniams asmenims be apskaitos dokumentų. Po ko suklastotomis pardavimo sąskaitomis faktūromis galimai pagrindė neįvykusius prekių pardavimo sandorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas D. P. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2020-10-15 į buhalterinę apskaitą galimai neįtraukė pinigų, gautų už parduotas prekes. Tokiu būdu galimai apgaulingai tvarkė šių įmonių buhalterinę apskaitą, bei, siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, galimai įrašė į deklaracijas arba į nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. (1 t. 1-5 b. l.)

Iš 2021-01-11 Nr. 30-0(DS)-8-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo 2020-05-04 iš pokalbių Nr. 123,154,157 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį autodetalių parduodamos be apskaitos dokumentų. 2022-07-21 iš pokalbio Nr. 6318,6418,6448,6534 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda autodetales klientui T. K., D. B., o gautas pinigines lėšas neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje (7 t. b. l. 58-61).

Iš 2020-10-06 Nr. 30-20 (DS)-409-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-06-04 13 val. 32 min., kad „Klientas klausia: ar jūs su sąskaita čia bus ar juodai? <sąskaitą galite išrašyti> , tuomet L. Ž. paklausia kliento, o jums būtina, kad lempos būtų ten? kažką nurodysim“, tokiu būdu dalis galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų automobilių detalių parduodamos pigiau ir PVM sąskaitose faktūrose nurodomi tikrovės neatitinkantys duomenys (7 t. b. l. 25-27).

Iš 2020-10-06 Nr. 30-20 (DS)-409-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole matyti, jog pagal 2020-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-06-05 10 val. 49 min., kad klientas atvykęs įsigijo 2 vnt „Dodge Challenger“ ir „Dodge Durango“ užvedimo raktelius. Darbuotoja D. Z. klientui nurodė susimokėti 215 eurų. Klientas padavęs 215 eurų D. P. išėjo iš parduotuvės. D. P. perduoda 215 eurų A. B., kuris įsideda į dešinę švarko kišenę. Tokiu būdu neapskaitytas prekių pardavimas 214 eurų klientui kasos aparatu (7 t. b. l. 27).

Iš 2020-10-06 Nr. 30-20 (DS)-409-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-07-01 13 val. 29 min. kurjeris A. P. atvežė iš klientų gautus grynuosius pinigus 1640 eurų už parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ autodetales, kuriuos perdavė A. B. ir D. P.. Iš jų D. P. apskaitė 440 eurų, likusių 1200 eurų neapskaitė. A. B. piniginių lėšų neapskaitė. Tokiu būdu neapskaityta 1200 eurų, gauti iš klientų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje (7 t. b. l. 40-41).

Iš 2020-10-06 Nr. 30-20 (DS)-409-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-07-07 17 val. 18 min., kad A. B. nurodo S. Z. ir kitiems darbuotojams „nebijokit, dėkit yra ką ten nurašinėti tu lapukų, tiesiog nurašyk, pasirašyk... kiekvieną dieną ne mažiau kaip tūkstantis į kasą turi važiuot, kad jums išgyventi' <> „ jeigu kas pasidarykit išankstinę sąskaitą ant fizinio asmens, o S. Z. nurodo „kad nebūtų ten VIN kodų nurodyta“. Tokiu būdu A. B. nurodo savo darbuotojams vežti autodetales klientams išrašant išankstines sąskaitas, kurios vėliau sunaikinamos (7 t. b. l. 41-42).

Iš 2020-10-06 Nr. 30-20 (DS)-409-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-07-09 16 val. 35 min., kad A. B. nurodo S. Z. „S. susikalkuliuok sau atlyginimą, aš ten pervedžiau tau, kiek tau ten dienų gavosi“... Tuomet S. Z. suskaičiavęs dirbtas darbo dienas ir suskaičiavęs savo atlyginimą, parodo gautą sumą A. B. kiek turi jam dar sumokėti. A. B. iš kelnių kišenės ištraukia 450 eurų ir paduoda S. Z., kuris įsideda įkairės pusės kelnių kišenę, o paskui ištraukęs minėtus pinigus įsideda į savo juodos spalvos piniginę (7 t. b. l. 48).

Iš 2020-10-06 Nr. 30-20 (DS)-409-RN Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-04-27 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-07-16 15 val. 55 min., S. Z. ant geltonos spalvos lapelių susirašinėja parduotas autodetales, galimai neapskaitytas kasos aparatu. Rašant išsitraukia iš dėžutės grynuosius pinigus, kuriuos suskaičiuoja. Tuomet S. Z., suskaičiavęs šiuos pinigus, perduoda D. P.. D. P. paklausė „už ką čia“, S. Z. atsako, kad čia rusas davė, pažiūrėjęs į lapelį patikslino „rusas davė 1025 už sparnus, dar 366 už lempą, 155 už žarną, už duslintuvą buvo palikęs 500, dar bamperį pasiėmė už 580, į ratus komplektą už 65, pakabuką už 10“. Viso kiek S. Z. perdavė grynųjų neapskaitytų pinigų, nenustatyta, tačiau ne mažiau nei 2000 eurų (7 t. b. l. 52-53).

Iš 2021-05-05 Nr. 30-IL-4436 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-07-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-08-18 16 val. 57 min. atvyko klientas, kuriam A. B. paskaičiavo susimokėti 320 eurų. Kitas klientas tuo pačiu metu išsirinko amortizatorių ir sumokėjo S. Z. 180 eurų, kurių jis neapskaitė kasos aparatu, o vėliau perdavė prie išėjimo A. B.. L. Ž. gavo iš kliento 200 eurų ir paprašė A. B. grąžos 40 eurų. A. B. davė 40 eurų grąžos L. Ž., o 200 eurų pasiėmė ir įsidėjo sau į kišenę (7 t. b. l. 69-70).

Iš 2021-05-05 Nr. 30-IL-4436 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-07-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-09-07 17 val. 25 min. atvyko prekių teikėjas A. G., kuriam A. B. už parduotas autodetales išsitraukęs iš kišenės sumokėjo 1500 eurų. Toliau A. G. suskaičiavo, kad liko jam nesumokėta 2500 eurų. A. B., atskaičiavo 90 eurų, ir padavė A. G.. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių iš A. G. be apskaitos dokumentų už grynuosius pinigus (7 t. b. l. 94-95).

Iš 2021-05-05 Nr. 30-IL-4436 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-07-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-09-08 17 val. 57 min. atvyko kurjeris A. D., kuris parvežė iš klientų gautus grynuosius pinigus už parduotas autodetales. A. B. padavė 3312 eurų su kvitais. Kaip nurodė A. B., kvitai, kurie klientui nereikalingi, turi būti parvežti, kad galimai galėtų juos sunaikinti. Iš gautos sumos 3312 eurų A. B. apskaitė 460 eurų, likusios sumos 2852 eurų neapskaitė (7 t. b. l. 95-96).

Iš 2021-05-05 Nr. 30-IL-4436 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-07-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis (vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiais) užfiksuota, kad 2020-10-09 11 val. 07 min. atvyko kurjeris A. D., kuris parvežė iš klientų gautus grynuosius pinigus už parduotas autodetales. L. Ž. perdavė 1145 eurų, iš kurių 70 eurų apskaitė kasos aparatu, o likusią sumą 1075 eurų L. Ž. neapskaitė. Tuo pačiu laiku A. B. priėjo prie S. Z., kuris perdavė A. B. lapelį, kuriame surašyta dirbtų dienų skaičius. A. B., perskaitęs lapelį, iš savo striukės kišenės ištraukė 165 eurų ir padavė S. Z., kuriuos S. Z. įsidėjo į savo piniginę. Tokiu būdu galimai A. B. išmokėjo S. Z. neapskaityto darbo užmokesčio 165 eurus (7 t. b. l. 134-138).

Iš 2021-05-04 Nr. 30-IL-4436 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pagal 2020-07-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartį techninėmis priemonėmis laikotarpiu nuo 2020-08-07 iki 2020-10-14 užfiksuoti D. P. naudojamo MRT Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų asmenų telefoniniai pokalbiai:

- iš pokalbių Nr. 1039, 1899, 1904 konteksto suprantama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį automobilių detalių parduoda fiziniams asmenims be apskaitos dokumentų už grynuosius pinigus, kuriuos klientai perduoda kurjeriams arba D. P., o gautos pajamos neapskaitomos įstatymų nustatyta tvarka (7 t. 169-172 b. l.).

- iš pokalbio Nr. 5292 suprantama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per A. P. perduoda automobilių autodetales klientams be apskaitos dokumentų, kuris parveža grynuosius pinigus gautus iš klientų ir perduoda A. B. ar D. P.. Tokiu būdu neapskaitomos gautos pajamos už parduotas automobilių autodetales (7 t. b. l. 174).

Iš 2020-10-15 kratos protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rasta paimta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, supakuoti pakete Nr. 512415, apskaitos dokumentai perkelti į CD diską, įvairūs dokumentai paketuose Nr. 400547, 407993, 512416, 512381, 407994, 348488, 515564, 400548, 336896, 3 segtuvai su įvairiais dokumentais, MRT Samsung, MRT Iphone 6S, MRT Samsung Galaxy S4, kompiuteris „Digital“, MRT „MI“, grynieji pinigai 1125 Eur (4 t. b. l. 74-86).

Iš 2021-11-15 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėti paketai Nr. 512415, 400547, 512416, 348488, 515564, 400548, matyti, kad, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairios sąskaitos, apskaitos dokumentai. Visi apskaitos dokumentai, sąskaitos iš minėtų paketų prijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (4 t. b. l. 90-91).

Iš 2021-02-04 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas paketas Nr. 336896, matyti, kad, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairios sąskaitos, apskaitos dokumentai. Visi apskaitos dokumentai, sąskaitos iš paketo prijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (4 t. b. l. 93-100).

Iš 2021-02-03 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas paketas Nr. 407994, matyti, kad, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairios sąskaitos, apskaitos dokumentai. Visi apskaitos dokumentai, sąskaitos, kvitai iš paketo prijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (4 t. b. l. 101-103).

Iš 2020-12-16 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas paketas Nr. 512381, matyti, kad, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitai. Visi kvitai iš paketo prijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (4 t. 104-106 b. l.).

Iš 2020-12-16 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas paketas Nr. 407993, matyti, kad, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos faktūros, važtaražtis. Visi dokumentai iš paketo prijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų (4 t. 107-109 b. l.).

Iš 2020-11-09 apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas CD diskas, matyti, kad, patalpinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai (4 t. 110-112 b. l.).

Iš 2023-11-24 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti mobilaus ryšio telefonuose Samsung Galaxy S4, Iphone 6S esanti informaciją, kuri buvo pateikta prie specialisto išvados 2020-10-29 Nr. IBPS-V-2592982-20 ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (4 t. b. l. 124-126).

Iš 2023-11-24 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta iš kompiuterio „Digital“ gauta informacija pagal specialisto išvadą 2020-12-01 Nr. IBPS-V-2869591-20 ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nerasta (4 t. 138-140, 141-145 b. l.).

Iš 2023-11-24 pakvitavimo matyti, jog A. B. grąžintas kompiuteris „Digital“, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, „Iphone6S“ (paketuose Nr. 423495, 423484) (4 t. b. l. 144).

Iš 2020-10-15 kratos protokolo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu atlikta prekių inventorizacija, dalyvaujant VMI specialistams. 2020-10-30 Klaipėdos apskrities VMI pateiktas prekių likučių patikrinimo aktas (4 t. b. l. 154 – 158, 159-160).

Iš 2023-11-13 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-01-01 iki 2020-10-31 (tiriamasis laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2020-10-15, tačiau pirma pardavimo operacija įforminta 2019-01-08, paskutinė pardavimo operacija įforminta 2020-10-31) atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą, iš viso neapskaitė iš klientų gautų 172 841,00 EUR piniginių lėšų:

2020-06-02–2020-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis), apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – EKA pardavimų už 112 841,00 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 112 841,00 EUR piniginių lėšų;

2019-02-01–2020-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pardavimų už 60 000,00 EUR atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-41275-20 esantį 2020-10-15 S. Z.apklausos protokolą, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 60 000,00 EUR piniginių lėšų.

Nuo 2020-07-15 iki 2020-09-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis) apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pirkimų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių iš tiekėjų už grynuosius pinigus be apskaitos dokumentų iš viso už 6 512,00 EUR: 2 822,00 EUR – tiekėjas nenustatytas, 3 210,00 EUR – A. G., 480 EUR – V. V..

Perskaičiavus S. Z. darbo užmokestį, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu S. Z. duotus parodymus, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį, nustatyta, kad nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 S. Z. turėjo būti apskaičiuota 21 398,18 (20 258,89 darbo užmokestis + 950,48 atostoginiai + 188,81 nedarbingumo išmoka) EUR darbo užmokesčio, 2 942,18 EUR gyventojų pajamų mokesčio, 5 209,30 EUR darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų.

Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. Z. apskaičiuotą darbo užmokestį su perskaičiuotu darbo užmokesčiu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu S. Z. duotus parodymus, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį, nustatyta, kad nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 S. Z. neapskaičiuota 8 432,26 (21 398,18 - 12 965,92) EUR darbo užmokesčio, neapskaičiuota mokėtino gyventojų pajamų mokesčio 1 878,44 (2 942,18 - 1 063,74) EUR ir neapskaičiuota mokėtinų darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų 2 066,79 (5 209,30 - 3 142,51) EUR.

Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio mėn.–2020 m. spalio mėn. mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) ir apdrausto asmens S. Z. apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitoje (SAM3SD) deklaruotus duomenis ir atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu S. Z. duotus parodymus, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“:

2018 m. lapkričio mėn.–2020 m. spalio mėn. mėnesinėse pajamų mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) nedeklaravo išskaičiuoto ir / arba išmokas išmokėjusio asmens lėšomis sumokėto GPM nuo išmokų, išmokėtų iki mėnesio 15 d. ir išmokėtų po mėnesio 15 d. iki paskutinės mėnesio dienos, sumų iš viso 1 878,45 EUR: 2018 m. lapkričio mėn.–2018 m. gruodžio mėn. 131,04 (184,28 - 53,24) EUR, 2019 m. sausio mėn.–2019 m. gruodžio mėn. 948,19 (3 798,45 - 2 850,26) EUR, 2020 m. sausio mėn.–2020 m. spalio mėn. 799,22 (4 206,12 - 3 406,90) EUR;

2018 m. lapkričio mėn.– 2020 m. spalio mėn. apdrausto asmens S. Z. apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitoje (SAM3SD) nenurodė įmokų sumų iš viso 2 066,79 EUR: 2018 m. lapkričio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. 200,82 (441,04 - 240,22 ) EUR, 2019 m. sausio mėn.–2019 m. gruodžio mėn. 991,42 (2 437,87 - 1 446,45) EUR, 2020 m. sausio mėn. – 2020 spalio mėn. 874,55 (2 330,39 - 1 455,84) EUR.

Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario mėn.–2020 m. spalio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) ir 2018–2020 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) deklaruotus duomenis su atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis ir liudytojo S. Z. parodymus), nustatytus 2019–2020 metų tvarkomoje apskaitoje neužregistruotus pardavimus, 2020 m. neužregistruotus pirkimus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“:

2019 m. vasario mėn.–2020 m. spalio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio iš viso 28 867,01 EUR: 2019 m. vasario mėn.–2019 m. gruodžio mėn. 5 206,61 (10 967,61 - 5 761,00) EUR, 2020 m. sausio mėn.–2020 m. spalio mėn. 23 660,40 (61 732,40 - 38 072,00) EUR.

2019–2020 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) nedeklaravo mokėtino į biudžetą pelno mokesčio iš viso 19 439,14 EUR: 2019 m. 3 080,35 (3 133,35 – 53,00) EUR, 2020 m. 16 358,79 (26 943,79 - 10 585,00) EUR.

Jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių permokų ir / ar įsiskolinimų valstybės biudžetui 2020 m. spalio 31 d. nebuvo, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui sudarė:

pridėtinės vertės mokesčio – 28 867,01 EUR;

pelno mokesčio – 19 439,14 EUR;

gyventojų pajamų mokesčio – 1 878,45 EUR;

valstybinio socialinio draudimo įmokų – 2 066,79 EUR.

Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2018-01-01–2020-10-31 buvo nesilaikyta:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, nes:

nuo 2020-06-02 iki 2020-10-14 atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių

duomenis), apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – EKA pardavimų už 112 841,00 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 112 841,00 EUR piniginių lėšų;

nuo 2019-02-01 iki 2020-10-31 neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pardavimų už 60 000,00 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 60 000,00 EUR piniginių lėšų;

nuo 2020-07-15 iki 2020-09-07 atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis) apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pirkimų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių iš tiekėjų už grynuosius pinigus be apskaitos dokumentų iš viso už 6 512,00 EUR: 2 822,00 EUR – tiekėjas nenustatytas, 3 210,00 EUR – A. G., 480 EUR – V. V.;

atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu S. Z. duotus parodymus, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį, nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neužregistravo ir nepagrindė apskaitos dokumentais S. Z. 4 800,00 EUR išmokėto darbo užmokesčio, 8 432,26 EUR apskaičiuoto darbo užmokesčio, 312,97 EUR darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų.

Kadangi, nuo 2018-01-01 iki 2020-10-31 tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, tai dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018–2020 metus iš dalies negalima nustatyti (8 t. b. l. 31-38).

Iš 2023-12-01 specialistės N. S. paaiškinimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijose ir ataskaitose neteisingi duomenys buvo pateikti dėl to, kad tvarkant apskaitą 2018-01-01–2020-10-31 buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, nes: nuo 2020-06-02 iki 2020-10-14 atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis), apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – EKA pardavimų už 112 841,00 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 112 841,00 EUR piniginių lėšų; nuo 2019-02-01 iki 2020-10-31 neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – pardavimų už 60 000,00 EUR atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-41275-20 esantį 2020-10-15 apklausos protokolą, Specialisto išvadoje (3, 4 lapai) yra nurodyti teisės norminiai aktai, kuriais vadovaujantis buvo atliktas tyrimas ir apskaičiuoti mokesčiai. Kaip atliekant tyrimą buvo apskaičiuoti mokesčiai, nurodyta specialisto išvados 4 priede. Pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, pajamų mokesčio taikymą nustato Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Socialinio draudimo įmokų, pensijų kaupimo įmokų apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas. Duomenų pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, 1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“, 2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“, 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnis „Mokesčių mokėtojo pareigos“ nustato, kad Mokesčių mokėtojas privalo: <…> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018-01-01–2020-10-31 tvarkomoje apskaitoje užregistruotus duomenis apskaičiavo ir deklaravo mokesčius, laikantis mokesčių įstatymų. Tačiau, atliekant objektų tyrimą, buvo nustatyta (atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu neužregistravo apskaitoje dalies pardavimo pajamų, įsigijimo išlaidų ir darbo užmokesčio, dėl ko buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, ir būtent šių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas turėjo įtakos mokesčių apskaičiavimui ir deklaracijose pateiktiems duomenims. 2023-11-13 specialisto išvados Nr. IBPS-V-3080727-23 14 lape nurodyta tik darbdavio mokamų socialinio draudimo įmokų suma 312,97 EUR (3 priedo 31 stulpelis), o 6 lape nurodyta mokėtinų darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų suma 2 066,79 EUR (3 priedo 34 stulpelis). Mokėtinų darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokų sumą 2 066,79 EUR sudaro: darbuotojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų suma 575,08 EUR (3 priedo 16 stulpelis), darbuotojo socialinio draudimo įmokų suma 983,35 EUR (3 priedo 19 stulpelis), darbuotojo pensijų kaupimo įmokų suma 195,38 EUR (3 priedo 22 stulpelis), iš viso darbuotojo socialinio draudimo įmokų sumą sudaro 1 753,81 (575,08 + 983,35 + 195,38) EUR ir darbdavio socialinio draudimo įmokų suma 312,97 EUR (3 priedo 31 stulpelis) (8 t. b. l. 188-193).

Iš 2023-12-12 papildomo specialistės N. S. paaiškinimo matyti, kad 2023-11-13 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3080727-23 buvo nustatyta, kad pateiktame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-01–2020-10-30 apskaitos registre 2020 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsig. savikaina užregistruoti pirkimai iš E. G. individualios veiklos už 2 897,00 EUR (2020-10-01 pagal INVOICE /2020/10/0660 - 137,00 00 EUR, 2020-10-01 pagal INVOICE /2020/10/0655 - 400,00 EUR, 2020-10-02 pagal INVOICE /2020/10/0661 - 150,00 EUR, 2020-10-02 pagal INVOICE /2020/10/0657 - 363,00 EUR, 2020-10-05 pagal INVOICE /2020/10/0654 - 860,00 EUR, 2020-10-05 pagal INVOICE /2020/10/0662 - 312,00 EUR, 2020-10-07 pagal INVOICE /2020/10/0656 - 675,00 EUR), 2020-07-29 iš A. G. individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal INVOICE 2020/07/05269 - 260,00 EUR, 2020-10-05 iš (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) pagal INVOICE /2020/10/0662 - 504,00 EUR. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo prekių iš tiekėjo A. G. 2020-08-19 už 1 620,00 EUR ir 2020-09-07 už 1 590,00 EUR, t. y. atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo mėžiamą prekės įsigytos už grynuosius pinigus 3 210,00 EUR 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., o specialisto paaiškinimui dokumentai, patvirtinantys prekių įsigijimą iš E. G. individualios veiklos (2 897,00 EUR), A. G. individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (260,00 EUR), (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) (504,00 EUR) pateikti 2020 m. liepos mėn. ir 2020 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalis nustato, kad <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-01–2020-10-30 apskaitos registro 2020 Pirktų prekių, skirtų perparduoti, įsig. savikaina duomenimis, pirkimai iš E. G. individualios veiklos, A. G. individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. už 3 210,00 EUR neužregistruoti. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. pirkimus patvirtinančių dokumentų už 3 210,00 EUR iš E. G. individualios veiklos, A. G. individualios veiklos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini) specialisto paaiškinimui nepateikta, tai 2023-11-13 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3080727-23 duotos išvados 5-uoju klausimu nesikeičia (8 t. b. l. 194-196).

Iš 2023-12-20 papildomo paaiškinimo specialistės N. S. matyti, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu S. Z. duotus parodymus, kad visas pinigines lėšas 60 000,00 EUR, gautas iš klientų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė, 2023-11-13 specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3080727-23 išvados ketvirtuoju klausimu keičiasi taip:

Nuo 2020-06-02 iki 2020-10-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – EKA pardavimų už 112 841,00 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 112 841,00 EUR piniginių lėšų.

2018 m. lapkričio mėn.–2020 m. spalio mėn. apdrausto asmens S. Z. apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų ataskaitoje (SAM3SD) nenurodė įmokų sumų iš viso 2 066,79 EUR: 2018 m. lapkričio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. 200,82 (441,04 - 240,22 ) EUR, 2019 m. sausio mėn.–2019 m. gruodžio mėn. 991,42 (2 437,87 - 1 446,45) EUR, 2020 m. sausio mėn. – 2020 spalio mėn. 874,55 (2 330,39 - 1 455,84) EUR.

Palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. birželio mėn.–2020 m. spalio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) ir 2018–2020 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) deklaruotus duomenis su atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagoje (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis), nustatytus 2020 metų tvarkomoje apskaitoje neužregistruotus pardavimus, 2020 m. neužregistruotus pirkimus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“:

2020 m. birželio mėn.–2020 m. spalio mėn. pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) nedeklaravo mokėtino į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio 2020 m. birželio mėn.–2020 m. spalio mėn. 18 453,79 (56 525,79 - 38 072,00) EUR;

2019–2020 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini)) nedeklaravo mokėtino į biudžetą pelno mokesčio iš viso 12,001,12 (12 639,78 - 638,66) EUR: grąžintino iš biudžeto pelno mokesčio 2019 m. 638,66 (585,66 - (-53,00)) EUR, mokėtino į biudžetą pelno mokesčio 2020 m. 12 639,78 (23 224,78 - 10 585,00) EUR.

pridėtinės vertės mokesčio – 18 453,79 EUR;

pelno mokesčio – 12,001,12 EUR;

gyventojų pajamų mokesčio – 1 878,45 EUR;

valstybinio socialinio draudimo įmokų – 2 066,79 EUR.

Tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2018-01-01–2020-10-31 buvo nesilaikyta:

nuo 2020-06-02 iki 2020-10-14 atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytus vaizdo ir garso, pokalbių fiksavimo įrenginių duomenis), apskaitoje neužregistravo ūkinių komercinių operacijų – EKA pardavimų už 112 841,00 EUR, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitė iš klientų gautų 112 841,00 EUR piniginių lėšų;

Kadangi nuo 2018-01-01 iki 2020-10-31 tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalies, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies, tai dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2018–2020 metus iš dalies negalima nustatyti (11 t. b. l. 55-63, 65).

Iš 2023-12-21 A. B. rašytinio įsipareigojimo matyti, kad pripažįsta ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus civilinius ieškinius: dėl 2066,79 eurų žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; 32333,36 eurų žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai ir įsipareigoja juos atlyginti per 24 mėn. (11 t. b. l. 87).

Iš 2023-12-11 ir 2023-12-27 nutarimų matyti, kad civiliniu atsakovu dėl 2066,79 eurų žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ir dėl 32333,36 eurų žalos atlyginimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pripažinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)(1 t. 139-141 b. l., 11 t. b. l. 114-116).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas.

Kaltinamojo A. B. kaltė visiškai įrodyta. Teismas laiko įrodyta, kad A. B., laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms. Be to, laikotarpiu nuo 2018-11-19 iki 2020-10-31, apgaulingai tvarkė ir organizavo teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kaltinamojo A. B. kaltę patvirtina liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kratos protokolų duomenys, apžiūrų protokolų duomenys, tarnybiniai pranešimai, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada, specialistės N. S. paaiškinimai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta, jog bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, A. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal 220 straipsnio 1 dalį bei 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi naujosios redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 220 straipsnio 1 dalis ir 222 straipsnio 1 dalis yra laikomos bausmę švelninančiais įstatymais, nes nustatytos naujos alternatyvios bausmės.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius – įvykdė du apysunkius nusikaltimus, į kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Kaltinamasis A. B. pripažįsta padaręs šias nusikalstamas veikas ir gailisi, pasižada atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondui ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą žalą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriamos BK 220 straipsnio 1 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomos bausmės – baudos, nustatant minimalų sankcijoje numatytą jų dydį. Toks baudų dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, vertinamos kaip realioji nusikaltimų sutaptis, todėl už jas paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, jas iš dalies sudedant – prie griežčiausios pagal 220 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridėtina dalis bausmės, paskirtos už 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į panašų visų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sukeltas pasekmes, pridėtina 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigiama priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-10-15 14 val. iki 2020-10-16 15.15 val., tai yra dvi dienos, kas prilyginama 4 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pareikštas patikslintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 32 333,36 Eur, kuriuo prašoma šią sumą priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš kaltinamojo, nes valstybei padaryta 32 333,36 Eur turtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinti kaltinamo asmens (juridinio asmens valdymo organo) atsakomybės dėl neįvykdytos juridinio asmens mokestinės prievolės pagrindai ir konstatuota, kad bendrovės vadovo atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 5 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-134-511/2023). Įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius dėl jų naudai neįvykdytos mokestinės prievolės gali kilti tik tais atvejais, kai pati bendrovė dėl nemokumo negali įvykdyti savo prievolės ir kai įmonės vadovas pažeidžia fiduciarinės pareigas įmonei. Tai – nemokios įmonės vadovo subsidiarinės deliktinės atsakomybės prielaidos, kurias reglamentuoja CK 2.87 straipsnis, 6.263 straipsnio 1 dalis ir pirmiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdžiuose nurodytos CK normos.

Sprendžiant dėl neįvykdytos mokestinės prievolės kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtos žalos priteisimo, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33, 2.50 straipsnių nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu. Iš šių nuostatų išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų, tarp jų ir juridinio asmens vadovų, atsakomybė yra subsidiari (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-30-788/2017).

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys pareikštas dėl valstybės biudžetui nesumokėtų mokesčių, todėl jų mokėtojas yra ne A. B., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu veikianti bei moki bendrovė, atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl padarytos 32 333,36 Eur turtinės žalos tenkintinas, ši suma priteistina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš kaltinamojo A. B..

Be to, byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 2 066,79 Eur, kuriuo prašoma šią sumą priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš kaltinamojo, nes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, sveikatos draudimo įmokų, draudėjo ir apdraustojo įmokų Fondo biudžetui padaryta žala. Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei subsidiariai iš kaltinamojo A. B..

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023-12-21, A. B. pateikė rašytinį įsipareigojimą Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos pareikštą 32 333,36 Eur dydžio civilinį ieškinį ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštą 2 066,79 Eur dydžio civilinį ieškinį atlyginti per 24 mėnesius. Kaip matyti, įsipareigojimas pasirašytas tik A. B., byloje nėra pateiktos civilinių ieškovų pozicijos dėl A. B. įsipareigojimo, todėl šis įsipareigojimas netvirtinamas.

Kiti klausimai.

2020-11-12 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. turtui – butui (registro Nr. (duomenys neskelbtini), tipas: patalpos/butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 49 525 Eur ), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklausančiam A. B. ir R. B., nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti apribojamu turtu. Turto saugotoju paskirtas A. B.. Šios procesinės prievartos priemonės terminas ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis buvo tęsiamas. Be to, 2023-11-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. B. pinigams: 90 Anglijos svarų; 7200 Norvegijos kronų; 1 380 eurų, saugomiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, visiškai apribojant nuosavybės teises. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuspręsta priteisti subsidiariai iš kaltinamojo A. B. civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 32 333,36 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2 066,79 Eur, todėl netaikant procesinių prievartos priemonių – laikinų A. B. nuosavybės teisių apribojimų į jam priklausantį turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu baudžiamojo įsakymo dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas, todėl taikyti laikini nuosavybės teisių apribojimai pratęstini iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

2023-11-24 Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui – pinigams, 1 125 Eur, saugomiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, visiškai apribojant nuosavybės teises. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuspręsta priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam ieškovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 32 333,36 Eur ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2 066,79 Eur, todėl netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisės apribojimo į jam priklausantį turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu baudžiamojo įsakymo dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymas, todėl taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK saugykloje; pagal 2023-04-18 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, įrašyti į USB laikmeną (3 t. b. l. 96); pagal 2023-09-18 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, iš viso 151 lapai (3 t. b. l. 107); 2020-10-15 atliktos kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai supakuoti pakete Nr. 512415, apskaitos dokumentai, kurie perkelti į CD diską, įvairūs dokumentai paketuose Nr. 400547, 407993, 512416, 512381, 407994, 348488, 515564, 400548, 336896, 3 segtuvai su įvairiais dokumentais (4 t. b. l. 74-86); 2020-10-15 atliktos kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu kratos protokolu paimtas segtuvas, 12 lapų, paketas Nr. 335537 (4 t. b. l. 154-158); 2020-10-16 poėmio protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai – 7 segtuvai, buhalterinės paslaugų teikimo sutartis, 2 lapai, dokumentai iš buhalterinės apskaitos programos, 36 lapai, USB laikmena, kurioje įrašyti apskaitos registrai (6 t. b. l. 26-29); 2020-10-15 atliktos kratos S. Z. automobilyje „Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini) kratos protokolu paimta sąskaita su rankraštiniais užrašais, kuri supakuotas į paketą Nr. 425141 (6 t. b. l. 58-61, 62-63); 2020-10-15 atliktos kratos A. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti du segtuvai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai (6 t. b. l. 77-82); 2020-10-15 atliktos kratos automobilyje „Toyota Highlander“, v. n. (duomenys neskelbtini) metu kratos protokolu paimti įvairūs UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (du segtuvai), kurie supakuoti į paketą Nr. 515576 (6 t. b. l. 118-121), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. CD diskas, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašai, gauti iš AS „Citadele“ (3 t. b. l. 128); CD diskas prie 2020-11-05 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2649226-20 dėl mobilaus ryšio telefono HUAWEI PRO (6 t. b. l. 102-103); CD diskas prie 2020-10-29 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2592982-20 dėl mobilaus ryšio telefono Samsung, Iphone (4 t. b. l. 124-126); 2 vnt. CD diskų Nr. 30-20 (DS)-9-20, išslaptinta informacija pagal 2021-01-11 Kriminalinės žvalgybos protokolą (8 t. b. l. 7-11); 3 vnt. CD diskų Nr. 30-20 (DS)-9-20, išslaptinta informacija pagal 2021-05-11 išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą (7 t. b. l. 10-11); 1 USB laikmena Nr. 30-IL-4436, išslaptinta informacija pagal 2021-05-11 išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą (7 t. b. l. 10-11); 9 vnt. CD diskų Nr. 30-20 (DS)-9-20, išslaptinta informacija pagal 2021-01-21 išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą (7 t. b. l. 13-14); 4 vnt. CD diskų S. Z. nuotolinė apklausa (2 t. b. l. 63-66), kurie supakuoti į voką, saugomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmes:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir A. B. paskirti subendrintą 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. B. paskirti 100 MGL dydžio (5 000 Eur) baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-10-15 14 val. iki 2020-10-16 15.15 val., tai yra dvi dienas, kas prilyginama 4 MGL dydžio baudai.

Nustatyti, kad A. B. paskirta 96 MGL dydžio (4 800 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102), arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš kaltinamojo A. B. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 32 333,36 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš kaltinamojo A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 2 066,79 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pratęsti laikinų nuosavybės teisės apribojimų terminus iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo A. B. turtui: butui (registro Nr. (duomenys neskelbtini), tipas: patalpos/butai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 49 525 Eur ), adresu (duomenys neskelbtini); pinigams: 90 Anglijos svarų; 7200 Norvegijos kronų; 1 380 eurų, saugomiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

Pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiam turtui: pinigams, 1 125 Eur, saugomiems Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus Klaipėdos apskrities VPK saugykloje; pagal 2023-04-18 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, įrašytus į USB laikmeną; pagal 2023-09-18 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolą pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, iš viso 151 lapai; 2020-10-15 atliktos kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, supakuotus pakete Nr. 512415, apskaitos dokumentus, kurie perkelti į CD diską, įvairius dokumentus paketuose Nr. 400547, 407993, 512416, 512381, 407994, 348488, 515564, 400548, 336896, 3 segtuvus su įvairiais dokumentais; 2020-10-15 atliktos kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu kratos protokolu paimtus segtuvus, 12 lapų, paketas Nr. 335537; 2020-10-16 poėmio protokolu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus – 7 segtuvus, buhalterinės paslaugų teikimo sutartis, 2 lapai, dokumentus iš buhalterinės apskaitos programos, 36 lapai, USB laikmeną, kurioje įrašyti apskaitos registrai; 2020-10-15 atliktos kratos S. Z. automobilyje „Honda Accord“, v.n. (duomenys neskelbtini) kratos protokolu paimtas sąskaitas su rankraštiniais užrašais, kurios supakuotos į paketą Nr. 425141; 2020-10-15 atliktos kratos A. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus du segtuvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus; 2020-10-15 atliktos kratos automobilyje „Toyota Highlander“, v. n. (duomenys neskelbtini) metu kratos protokolu paimtus įvairius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (du segtuvai), kurie supakuoti į paketą Nr. 515576, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. CD diską, kuriame UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašai gauti iš AS „Citadele“; CD diską prie 2020-11-05 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2649226-20 dėl mobilaus ryšio telefono HUAWEI PRO; CD diską prie 2020-10-29 specialisto išvados Nr. IBPS-V-2592982-20 dėl mobilaus ryšio telefono Samsung, Iphone; 2 vnt. CD diskų Nr. 30-20 (DS)-9-20, išslaptinta informacija pagal 2021-01-11 Kriminalinės žvalgybos protokolą; 3 vnt. CD diskų Nr. 30-20 (DS)-9-20, išslaptinta informacija pagal 2021-05-11 išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą; 1 USB laikmeną Nr. 30-IL-4436, išslaptinta informacija pagal 2021-05-11 išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą; 9 vnt. CD diskų Nr. 30-20 (DS)-9-20, išslaptinta informacija pagal 2021-01-21 išslaptintų dokumentų išslaptinimo aktą; 4 vnt. CD diskų S. Z. nuotolinė apklausa, kurie supakuoti į voką, saugomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam A. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė