Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ prašymą dėl fizinio asmens I. V. bankroto bylos užbaigimo ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST“ prašymą dėl bankroto bylos nutraukimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“, uždaroji akcinė bendrovė „Cargo logistics services“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, T. Č., E. J., akcinė bendrovė „Autoūkis NT“, M. M., N. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjai I. V. (buvusi pavardė Č.) (toliau – ir pareiškėja) iškelta fizinio asmens bankroto byla. 2018 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (toliau – ir planas, mokumo atkūrimo planas), kuris patikslintas 2018 m. rugpjūčio 21 d.

2. Pareiškėjos nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Stiprus žmogus“ (toliau – nemokumo administratorė) pateikė teismui prašymą dėl pareiškėjos bankroto bylos užbaigimo.

3. Nemokumo administratorė nurodė, kad mokumo atkūrimo plane buvo numatytas 3 metų jo įgyvendinimo terminas. Pagal plano nuostatas, pareiškėja 2021 m. spalio 21 d. atliko paskutinį mokėjimą bankroto byloje. 2021 m. lapkričio 3 d. sušauktas paskutinis kreditorių susirinkimas, kuriam pateikta plano vykdymo eigos VI pusmečio ataskaita. 2021 m. lapkričio 3 d. kreditorių susirinkime pastabų neišreikšta, todėl 2021 m. lapkričio 3 d. VI pusmečio plano vykdymo eigos ataskaita pateikta teismui, sudarytas plano įgyvendinimo aktas, kurį pasirašė pareiškėja ir nemokumo administratorė. 2021 m. lapkričio 17 d. kreditorių susirinkimo pirmininkė – UAB „EDS INVEST“ (toliau – suinteresuotas asmuo, kreditorė) atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, teigdama, jog pareiškėja klaidino kreditorius, sąmoningai slėpė turtą ir pajamas.

4. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjos bankroto bylą nutraukti. Nurodė, kad patikrinusi viešai prieinamus duomenis, kreditorė nustatė, jog pareiškėja nuo 2018 m. birželio 18 d. tapo mažosios bendrijos (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini) vienintele nare, o nuo 2018 m. birželio 19 d. ir direktore (vadove) (nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. direktoriumi paskirtas pareiškėjos sutuoktinis). Be to, pareiškėja yra prekės ženklo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir prekės ženklas) kūrėja, kurį naudodama per (duomenys neskelbtini), mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu platino ir platina (parduota) įvairias kosmetikos priemones, tiek per butikui priklausančias interneto parduotuves bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek fizinėje butiko parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Remiantis butiko pelno (nuostolių) ataskaita už 2020 metus, (duomenys neskelbtini) gavo 12 637 Eur grynojo pelno. Pareiškėja, naudodama prekės ženklą, taip pat aktyviai vedė įvairius mokymus ir paskaitas, už kuriuos jų dalyviai mokėjo atlygį. Jokios pajamos ar turtas iš šios veiklos pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams vykdyti jos bankroto byloje nebuvo skiriamos, kadangi pareiškėja mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu lėšas skoliniams įsipareigojimams vykdyti skyrė tik iš darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini), o vėliau – iš jos gaunamų motinystės išmokų. Apie minėtą pareiškėjos veiklą ir turtą taip pat nėra nurodyta ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte. Be to, kreditorei kilo abejonių dėl pareiškėjos pajamų dar ir dėl to, kad pagal pareiškėjos socialiniuose tinkluose pateiktą informaciją ji, vykdydama planą, lankėsi užsienio valstybėse, dalyvaudavo šventėse, lankydavosi restoranuose. Dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų (nuslėptų pajamų ir turto) buvo pažeisti pareiškėjos kreditorių interesai bei fizinio asmens bankroto byloje neįgyvendintos priemonės su kreditoriais atsiskaityti kuo didesne apimtimi, todėl pareiškėjos bankroto byla turėtų būti nutraukta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 8 punktuose numatytais pagrindais.

5. Pareiškėjos vertinimu, kreditorė neteisingai traktuoja viešą informaciją, kadangi kreditorės nurodoma (duomenys neskelbtini) pelninga tapo tik tuomet, kai jai ėmė vadovauti pareiškėjos vyras. Pareiškėja, siekdama neprarasti savo kvalifikacijos, vaiko priežiūros atostogų metu bendravo su klientais, tačiau atlygio už tai negaudavo. Kreditorė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo teisėmis, nes abejones dėl pareiškėjos turto ir pajamų reiškia pačioje bankroto pabaigoje, kai pareiškėja yra įgyvendinusi visas plane nurodytas priemones ir atlikusi galutinius mokėjimus. Kreditorių interesai nenukentėjo, o fizinio asmens įsidarbinimas ir pajamų didėjimas bankroto proceso metu yra pageidautinas faktas. Pareiškėjos įsitikinimu, negaudama pajamų iš įsteigtos MB ir nenumatydama tokių pajamų gauti, ji neprivalėjo nurodyti duomenų apie šią bendriją, kuri yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo ir bendrijos turtas yra atskirtas nuo jos dalyvių turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymas dėl I. V. bankroto bylos nutraukimo atmestas. I. V. bankroto byla užbaigta, nurašius jos nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 465 972,70 Eur sumai.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjos bankroto byla iškelta 2018 m. kovo 9 d. nutartimi, patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, ir antros eilės kreditorės UAB „EDS Invest“ 456 908,05 Eur reikalavimas. 2018 m. spalio 26 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2018 m. lapkričio 3 d., patvirtintas pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planas, kuriame nustatytas 3 metų įgyvendinimo terminas. Nemokumo administratorė nurodė, jog pareiškėja itin sąžiningai vedė lėšas į depozitinę sąskaitą, kiek leido finansinės galimybės, kruopščiai taupydama būtinosioms išlaidoms skirtas lėšas. IV ataskaitinio periodo metu pareiškėja susilaukė vaiko, todėl jos pajamas sudarė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSFDV) gaunamos išmokos, tačiau pareiškėja ir toliau vykdė planą pagal jo nuostatas. 2021 m. spalio 21 d. buvo atliktas paskutinis mokėjimas pareiškėjos bankroto byloje, 2021 m. lapkričio 3 d. sušauktas paskutinis kreditorių susirinkimas, VI pusmečio plano vykdymo eigos ataskaita pateikta teismui, sudarytas plano įgyvendinimo aktas, jis pateiktas pareiškėjai ir kreditorių susirinkimo pirmininkei UAB „EDS INVEST“. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas baigėsi 2021 m. lapkričio 3 d.

8. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja plane būtų pateikusi neteisingą informaciją apie savo nemokumo priežastis, kad ji tapo nemoki iki bankroto bylos iškėlimo ar negalėtų atkurti mokumo iškėlus bankroto bylą dėl kreditorių teises pažeidžiančių sandorių sudarymo ar žalingų įpročių, kad ji nevykdė kitų įstatymo reikalavimų. Visus mokėjimus pareiškėja atliko tinkamai ir laiku.

9. Plano įgyvendinimo laikotarpiu buvo planuota gauti 7 545,97 Eur pajamų, tačiau faktiškai gauta 7 299,63 Eur. Pirmos eilės kreditorių reikalavimai patenkinti visiškai, antros eilės – iš dalies. Plano įgyvendinimo aktas pasirašytas nemokumo administratorės ir pareiškėjos, kreditorė atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, nurodžiusi, jog pareiškėja nuslėpė pajamas ir turtą.

10. Teismas pažymėjo, kad nors vykdydama planą pareiškėja lankėsi užsienio valstybėse, dalyvaudavo šventėse, lankydavosi restoranuose, tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, jog šventės ir išvykos buvo apmokėtos kitų asmenų.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėja 2018 m. tapo (duomenys neskelbtini) nare ir direktore, tačiau mokumo atkūrimo plane šios aplinkybės nenurodytos, patikslintas mokumo atkūrimo planas, kuriame būtų aptartas šis pareiškėjos turtas, nepateiktas ir byloje nėra tikslių duomenų, kokias konkrečiai pajamas gavo ir ar iš viso jų gavo pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) narė ir direktorė. Pareiškėja taip pat yra prekių ženklo (duomenys neskelbtini) kūrėja, tačiau tikslių duomenų, kokias sumas gavo ir ar iš viso jų gauna pareiškėja už šio prekių ženklo kosmetikos pardavimą, byloje taip pat nėra. To, kad pareiškėja mokumo atkūrimo plano vykdymo metu yra vedusi mokymus/kursus, pareiškėja neginčijo, tačiau, nors kreditorė nurodo, kad pareiškėja už minėtus mokymus kursus gavo atlygį, duomenų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti pareiškėjos atlygį, byloje nėra.

12. Nors teismas pripažino, kad pareiškėja turėjo turto, kuris nebuvo aptartas mokumo atkūrimo plane, taip pat galėjo gauti ir papildomų lėšų, kurios nebuvo aptartos mokumo atkūrimo plane ir nebuvo panaudotos kreditorių reikalavimams vykdyti, tačiau, įvertinęs byloje surinktus duomenis apie šį turtą bei pajamas ir įsipareigojimų kreditoriams apimtį, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog šis turtas ir gautos pajamos galėtų esmingai pakeisti mokumo atkūrimo plano įvykdymą. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėja sąmoningai slėpė turtą ir gaunamas pajamas, kadangi duomenys apie kreditorės nurodytus faktus buvo viešai prieinami. Todėl teismas pripažino labiau tikėtina, kad susiklosčiusi situacija nepakenkė kreditorių interesams, neturėjo esminės įtakos pareiškėjos mokumui atkurti, atsižvelgiant į tai, kad mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas. Nusprendęs, kad šiuo atveju nenustatyta sąlygų visumos, prašymo nutraukti bankroto bylą FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktų pagrindu netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ prašė panaikini Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti fizinio asmens I. V. bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Pareiškėja mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu nuo kreditorių ir bankroto administratorės nuslėpė turtą – (duomenys neskelbtini) nario teises, kurios yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas, kuris, siekiant patenkinti pareiškėjos kreditorių teises, galėjo/gali būti realizuotas tiek kaip nario teisės, tiek kaip turtinis kompleksas. Pareiškėja vykdė profesinę veiklą ir nuo kreditorių bei bankroto administratorės nuslėpė gautas pajamas (pajamas iš kosmetikos platinimo veiklos per (duomenys neskelbtini) bei pajamas iš mokymų ir paskaitų vedimo).

13.2. Remiantis (duomenys neskelbtini) 2020 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, jog 2020 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) skola pareiškėjai sudarė 9 310 Eur, bei 2019 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuoju raštu, kuriame nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) skola pareiškėjai sudarė 10 623 Eur, darytina išvada, jog pareiškėja nuo kreditorių nuslėpė ne tik aukščiau nurodytą turtą/pajamas, bet ir 10 623 Eur (9 310 Eur) dydžio reikalavimo teisę (turtinę teisę) į (duomenys neskelbtini).

13.3. Pareiškėja parengė ir teismui pateikė tvirtinti mokumo atkūrimo planą, kuriame nieko nebuvo nurodyta apie turimas (duomenys neskelbtini) nario teises, taip pat apie ketinimą vykdyti komercinę veiklą per šį juridinį asmenį. Visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį pareiškėja apie šias aplinkybes nei bankroto administratorės, nei kreditorių neinformavo.

13.4. Teismo vertinimu, šiuo atveju neva nebuvo pakankamai įrodymų dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Nors teismas savo iniciatyva turėjo teisę rinkti įrodymus, kadangi bankroto bylose turi teisę veikti aktyviai, tačiau teismas savo iniciatyva šių aplinkybių papildomai nesiaiškino.

13.5. Nepagrįsti teismo motyvai, kad nepaisant pareiškėjos nuslėpto turto/pajamų, kreditoriams nekilo neigiamų pasekmių. Per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį pareiškėja kreditoriams įvykdė tik nedidelę dalį skolinių, t. y. mažiau nei 2 procentus visų finansinių reikalavimų sumos. (duomenys neskelbtini) nuosavas kapitalas 2021 m. sudarė 26 944 Eur, o 2020 m. – 13 713 Eur. (duomenys neskelbtini) 2020 m. gavo 12 637 Eur grynojo pelno, o 2021 m. 13 230 Eur grynojo pelno. Taigi iš (duomenys neskelbtini) (kaip nario teisių ar turtinio komplekso) ir/ar iš (duomenys neskelbtini) grynojo pelno, kurį išsimokėti išimtinę teisę turėjo vienintelė narė – pareiškėja, galėjo būti tenkinami kreditorių reikalavimai, tačiau pareiškėjai nuslėpus šį turtą, tai nebuvo padaryta.

13.6. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas negali būti laikomas įvykdytu, kadangi jis parengtas pareiškėjai nuslepiant informaciją apie turtą/pajamas, t. y. planas negali būti laikomas įvykdytu, jeigu jame nebuvo nurodyti duomenys, nuo kurių priklauso mokumo atkūrimo plano vykdymo apimtis. Atsižvelgiant į tai, teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o pareiškėjos bankroto byla nutraukta.

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja I. V. prašė suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Mokumo atkūrimo plano vykdymo metu visos pareiškėjos gautos pajamos buvo 700 Eur darbo užmokestis, kurį pareiškėjai mokėjo jos įkurta (duomenys neskelbtini). Įpusėjus mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiui, vieninteles pareiškėjos pajamas sudarė 700 Eur išmoka, mokama pareiškėjos motinystės ir vaiko priežiūros atostogų metu. Kreditorė, ginčydama šią aplinkybę, nepateikė jokių, tai paneigiančių įrodymų.

14.2. Kreditorės akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjos valdomos įmonės, per kurias pareiškėja vykdo smulkų grožio paslaugų verslą, mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu gavo pajamas, jokiu būdu nepatvirtina nesąžiningo pareiškėjos elgesio ar pajamų nuslėpimo nuo kreditorių fakto. Tiek MB, tiek asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurių turtas yra atskirtas nuo jos dalyvių turto. Kreditorė nepagrįstai pareiškėjos valdomų įmonių pajamas tapatino su pačios pareiškėjos pajamomis.

14.3. Kreditorė taip pat nepagrįstai pareiškėjos sėkmingai vykdyto verslo aplinkybes traktuoja kaip turėjusias neigiamą įtaką kreditorių interesams. Kreditorė neatsižvelgia į tai, kad būtent pareiškėjos vykdomo verslo pagalba buvo atkurtas pareiškėjos mokumas ir įgyvendintos visos mokumo atkūrimo plano priemonės. Pareiškėja tiksliai ir nepriekaištingai visus 3 metus vykdė mokumo atkūrimo plane numatytas priemones, laiku mokėjo kreditoriams numatytas lėšas, nepaisant to, kad šiuo laikotarpiu susidūrė su sunkumais ir iššūkiais versle, be to, šiuo laikotarpiu įvyko svarbūs pokyčiai pareiškėjos šeimyniniame gyvenime (pareiškėja susituokė bei susilaukė vaiko), kurie galėjo turėti įtakos mokumo atkūrimo plano vykdymui ir neigiamai paveikti kreditorių interesus, tačiau dėl pareiškėjos įdėtų pastangų ir turimo įdirbio taip neatsitiko.

14.4. Siekdama, jog jos pajamos auginant kūdikį, nesumažėtų, pareiškėja priėmė sprendimą vaiko priežiūros atostogų išeiti vienerių metų laikotarpiui, tokiu būdu užtikrindama, jog visą šį laikotarpį jai bus kompensuojama 100 procentų iki tol gauto uždarbio. Motinystės ir vaiko priežiūros išmoka atitiko pareiškėjos pajamas (700 Eur), kas papildomai patvirtina, jog iki motinystės ir vaiko priežiūros atostogų išėjimo pareiškėjos pajamas sudarė tik darbo užmokestis, atitinkamai nebuvo gautos kažkokios kitos, papildomos pajamos, apie kurias pareiškėja neatskleidė kreditoriams.

14.5. Nors pareiškėja turėjo galimybę kreiptis į nemokumo administratorę bei kreditorius ir motyvuodama išlaikytinių skaičiaus padidėjimu prašyti tikslinti plane numatytas priemones, skiriant daugiau lėšų būtinosioms išlaidoms, visgi pareiškėja nusprendė mokumo atkūrimo plano netikslinti, tačiau kruopščiai taupė ir itin atsakingai skirstė būtinosioms išlaidoms skirtą biudžetą, pirko vaikams dėvėtus rūbus bei naudotus būtinus daiktus (vežimėlį, kėdutę). Pareiškėja savo ir savo šeimos sąskaita užtikrino, kad kreditorių interesai dėl pareiškėjos gyvenime susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių visiškai nenukentėtų.

14.6. Pareiškėja neginčija, jog 2018 m. birželio mėnesį įgijo butiko nario teises ir tapo šios įmonės direktore. (duomenys neskelbtini) narystę pareiškėja įgijo po to, kai jau buvo parengtas mokumo atkūrimo plano projektas ir pateiktas kreditorių susirinkimui. Pareiškėja nekoregavo tuo metu jau parengto mokumo atkūrimo plano projekto ir informacijos apie narystę (duomenys neskelbtini) neįtraukė, kadangi nemanė, jog ši narystė kažkaip keičia jos turtinę padėtį. Jokių pajamų iš šios įmonės pareiškėja negavo ir neplanavo artimiausiu metu gauti, o nario įnašas sudarė tik 100 Eur. Pareiškėjos nuomone, negaudama pajamų iš (duomenys neskelbtini) ir nenumatydama tokių pajamų gauti, ji neprivalėjo koreguoti mokumo atkūrimo plano, atitinkamai šių duomenų nenurodžiusi, jokio pažeidimo ji nepadarė.

14.7. (duomenys neskelbtini) nario teises pareiškėja įgijo turėdama planų ateityje plėsti savo veiklą, įtraukti į ją ne vien grožio paslaugas, bet ir produktus. 2020 m. pradžioje pareiškėja sukūrė prekės ženklą (duomenys neskelbtini) bei pradėjo jį populiarinti socialiniuose tinkluose, tačiau pareiškėjos šeimyninis gyvenimas susiklostė taip, kad plano vykdymo eigoje pareiškėja susituokė ir susilaukė vaiko, todėl dėl objektyvių priežasčių turėjo laikinai iš savo verslo pasitraukti. Pareiškėja perdavė veiklą savo sutuoktiniui V. V., kuriam pavyko išplėtoti prekės ženklu (duomenys neskelbtini) pažymėtų prekių prekybą internete, dėl šios priežasties 2020 m. bendrovė tapo pelninga, t. y. pelną bendrovei pavyko pasiekti tuomet, kai pareiškėja buvo vaiko priežiūros atostogose.

14.8. Net jei tuo metu buvusios 100 Eur vertės mažosios bendrijos nario teisių neįtraukimą į turto sąrašą mokumo atkūrimo plane vertinti kaip informacijos apie turimą turtą neatskleidimą ir FABĮ nuostatų pažeidimą, tokiu atveju reiktų analizuoti, ar dėl šios aplinkybės buvo kaip nors realiai pažeisti kreditorių interesai. Šiuo klausimu teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog tai galėjo kaip nors esmingai pakeisti mokumo atkūrimo plano vykdymą arba kad dėl to buvo pakenkta kreditorių interesams, arba turėjo esminės įtakos pareiškėjos mokumui atkurti. Bankroto bylos nutraukimas (ypač šioje stadijoje) dėl to, kad plane nebuvo nurodyta viešai prieinama informacija apie pareiškėjai priklausančias 100 Eur vertės mažosios bendrijos narystės teises, būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė.

14.9. Duomenys apie pareiškėjos sąsajas su (duomenys neskelbtini) yra viešai prieinami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.71 straipsnio 1 dalis), skelbiami viešajame registre, taip pat šią informaciją galima surasti „Google“ paieškoje suvedus pareiškėjos vardą bei pavardę. Pareiškėja tai yra pati atskleidusi socialinio tinklo „Linkedin“ profilyje. Tokiomis aplinkybėmis nelogiška manyti, kad pareiškėja sąmoningai siekė nuslėpti viešame registre esančią informaciją, kurią be viso to dar yra ir pati paskelbusi socialiniuose tinkluose. Joks normaliai atidus ir vidutiniškai protingas asmuo nesitikėtų gauti naudos, bandant nuslėpti duomenis, kuriuos pats yra viešai paskelbęs ir kurie pagal teisės aktus pripažįstami kaip vieši duomenys.

14.10. Duomenų viešas prieinamumas reiškia ir tai, kad bet kuris iš kreditorių šiuos duomenis bet kada galėjo gauti ir turėdamas pareigą aktyviai dalyvauti bankroto procese, galėjo teikti siūlymą koreguoti mokumo atkūrimo planą bei jame numatytas priemones, jeigu manė, kad tai yra tikslinga ir būtina. Nors ši informacija kreditorei buvo prieinama dar mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrų metu, tačiau tokiais duomenimis kreditorė remiasi tik baigiamojoje bankroto bylos stadijoje, kai yra gavusi visas mokumo atkūrimo plane numatytas lėšas ir kai iš esmės negalimi jokie mokumo atkūrimo plano koregavimai, o sprendžiamas bankroto užbaigimo arba nutraukimo klausimas.

14.11. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja paaiškino aplinkybes, susijusias su 10 623 Eur (9 310 Eur) sumomis, t. y. kad tai iš tiesų nėra (duomenys neskelbtini) skola pareiškėjai, o faktiškai tai yra jos valdomų įmonių tarpusavio skolos. Pareiškėja pateikė tai patvirtinančius dokumentus – abiejų įmonių avansinių apyskaitų žiniaraščius, iš kurių matyti, kad sumos, dėl kurių kreditorė kelia klausimus, susidengia, kas atitinkamai reiškia, jog jokia (duomenys neskelbtini) skola pareiškėjai faktiškai neegzistuoja.

14.12. Apie tai, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini), kreditorei buvo žinoma dar mokumo atkūrimo plano patvirtinimo metu (šį įmonė yra nurodyta plane, iš jos pareiškėja nurodė gausianti darbo užmokestį). Tokiomis aplinkybėmis kreditorei nebuvo jokių kliūčių plano vykdymo laikotarpiu pasitikrinti šios įmonės finansinės atskaitomybės duomenis ir visus kilusius neaiškumus/įtarimus išsiaiškinti anksčiau nei mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto tvirtinimo stadijoje.

14.13. Atskirajame skunde yra pateikti nauji argumentai, kurie nebuvo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kreditorės teigimu, net ir sprendžiant, kad pareiškėjai bankroto byla negali būti nutraukta, bankroto byla negali būti užbaigta tol, kol nebus realizuotas pareiškėjos turimas turtas – (duomenys neskelbtini) nario teisės (ar turtinis kompleksas). Tvirtinant mokumo atkūrimo planą kreditoriams buvo žinoma, kad pareiškėjai priklauso ir kitos įmonės – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau kreditoriai šių įmonių pardavimo poreikio nematė ir pardavimo tvarkos nenustatė, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjai mokumo atkūrimo plane pateikus duomenis apie jos turimą narystę (duomenys neskelbtini), kreditoriai būtų ėmęsi pardavinėti turimas (duomenys neskelbtini) nario teises, kurių vertė kaip minėta yra 100 Eur.

IV. Apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

15. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ atskirąjį skundą, 2023 m. vasario 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

16. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su atskirojo skundo argumentais tuo aspektu, kad bankroto byloje egzistuojantis viešojo intereso apsaugos poreikis kartu lemia ir aktyvesnį teismo vaidmenį procese. Vis dėlto, vien aktyvus teismo vaidmuo savaime nereiškia, kad kreditorius yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Kadangi civilinėje byloje skolininko sąžiningumas yra preziumuojamas, ši prezumpcija taikytina ir nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, todėl šioje byloje pirmiausia kreditorė turėjo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, patvirtinančias bankrutuojančio fizinio asmens nesąžiningumą ir sudarančias FABĮ nustatytą pagrindą nutraukti bankroto bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja sąmoningai slėpė informaciją apie savo turimą turtą ir gaunamas pajamas. Duomenys apie pareiškėjos sąsajas su butiku yra viešai prieinami, todėl tai, kad kreditorei šios aplinkybės tapo žinomos tik bankroto administratorei pateikus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja buvo nesąžininga, siekė nuslėpti ir pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų vengusi vykdyti prievoles kreditoriams, slėpusi turtą ar pajamas, veikusi prieš kreditorių interesų užtikrinimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kreditorės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos kaltais ar nesąžiningais pareiškėjos veiksmais, dėl kurių turėtų būti nutraukta bankroto procedūra. Kreditorės nurodytų nepritarimo bankroto bylos užbaigimui priežasčių, įvertinęs tai, kad planas buvo vykdomas ne trumpiau, nei nustatyta FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje, ir vykdant plane nurodytas priemones, teismas nelaikė pagrįstomis.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartis panaikinta ir byla perduota Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Kasacinis teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kreditorė (kreditorių susirinkimo pirmininkė) savo atsisakymą pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą siejo su FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi pareiškėja mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo (fizinio asmens bankroto bylos) laikotarpiu nuo kreditorių ir administratorės sąmoningai ir nesąžiningai nuslėpė turtą – (duomenys neskelbtini) nario teises – ir pajamas, gautas per šią bendriją vykdžius profesinę veiklą. Todėl bylą nagrinėję teismai turėjo nuosekliai ištirti ir įvertinti šias priežastis, jų atitiktį tikrovei, svarumą ir įvertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, t. y. ar yra šių sąlygų visetas: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktas; ar nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; ar toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui.

21. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorių bei bankroto administratoriaus informavimas apie atitinkamus finansinės būklės pokyčius yra bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo apraiška, nagrinėjamoje byloje pareiškėjos elgesys sąžiningumo aspektu turėjo būti analizuojamas vertinant pareiškėjos bendradarbiavimą ir reikšmingos informacijos apie turtinės padėties pokyčius (ne)pateikimą administratorei bei kreditoriams.

22. Nors teismai pripažino, kad pareiškėja iš tiesų turėjo turto, kuris nebuvo aptartas mokumo atkūrimo plane, taip pat galėjo gauti ir papildomų lėšų, tačiau nenustatę tokio turto (pajamų) vertės, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šis turtas ir gautos pajamos galėtų esmingai pakeisti mokumo atkūrimo plano įvykdymą, atsižvelgiant į tai, kad mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, susiklosčiusi situacija nepakenkė kreditorių interesams ir neturėjo esminės įtakos pareiškėjos mokumui atkurti. Teismų vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja sąmoningai slėpė turtą ir gaunamas pajamas, atsižvelgiant į tai, jog duomenys apie šiuos faktus (jos profesinę veiklą ir ryšius su (duomenys neskelbtini)) buvo viešai prieinami.

23. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo kaip juridinio asmens dalyvio statusu, teigiamas vertės pokytis laikytinas „kitu turtu“ FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tokiu atveju, kai bankrutuojantis fizinis asmuo yra juridinio asmens dalyvis, jo turimų dalyvio teisių vertė (pvz., turimų akcijų, pajų, nario, dalininko teisių vertė) ir jos pokytis turi būti apskaičiuojami, ir, jei vertės pokytis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį per atitinkamą laikotarpį, bankrutuojantis asmuo privalo apie tai pranešti bankroto administratoriui. Jei apie tokį turtą bankrutuojantis asmuo nepraneša bankroto administratoriui, konstatuotina, kad jis tokį turtą nuslėpė nuo kreditorių, todėl toks elgesys gali būti pripažįstamas nesąžiningu, nepaisant to, kad informacija apie fizinio asmens ryšius su juridiniu asmeniu ir per jį vykdomą veiklą yra viešai prieinama.

24. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bankrutuojančio fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo, kaip juridinio asmens dalyvio, statusu, vertės pokytis yra dinamiškas procesas, todėl būtų neprotinga bankrutuojančiam asmeniui nustatyti pareigą apie jį (vertės pokytį) informuoti bankroto administratorių kas mėnesį. Atsižvelgiant į suvaržytą bankrutuojančio fizinio asmens padėtį ir mokumo plano įgyvendinimo trukmę (3 metai), informacija apie bankrutuojančio fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo, kaip juridinio asmens dalyvio, statusu, teigiamą vertės pokytį, jei šis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį atitinkamu laikotarpiu, bankroto administratoriui turėtų būti pateikiama iki parengiant mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą. Bet kuriuo atveju šios informacijos pateikimo terminas turėtų būti protingas ir sudaryti galimybę išspręsti klausimą dėl mokumo atkūrimo plane užfiksuoto fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo pakeitimo, be kita ko, pakoreguojant kreditoriams išmokėtinų lėšų dydį.

25. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja per visą 3 metų plano įgyvendinimo laikotarpį neteikė bankroto administratorei jokios informacijos nei apie faktą, kad ji yra (duomenys neskelbtini) dalyvė, nei apie (duomenys neskelbtini) vertę ir jos pokytį, nors byloje taip pat yra duomenų apie šio juridinio asmens grynąjį pelną (2019 m. – 784 Eur, 2020 m. – 12 637 Eur). Kilus ginčui dėl šio turto nuslėpimo, teismas turėjo aiškintis, koks pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini) dalyvės, turtinės padėties pokytis per plano įgyvendinimo laikotarpį, ar jis atitinka įstatyme nustatytą dydį (vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį); jei nustatytų, kad nuslėpto turto vertė per atitinkamą laikotarpį viršija įstatyme nustatytą, teismas turėtų aiškintis, ar tokio turto nuslėpimas galėjo pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti.

26. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiga informuoti bankroto administratorių ir kreditorius apie juridinio asmens dalyvio teisių kaip turto vertę (jos pokyčius) savaime nereiškia, kad fizinis asmuo negalės šio turto išsaugoti. Kai toks turtas yra juridinio asmens, per kurį bankrutuojantis fizinis asmuo vykdo verslą ir siekia pagerinti savo turtinę padėtį, dalyvio teisės, prioritetas teiktinas ne turto pardavimui, o jo vertės kompensavimui pinigine išraiška.

27. Pareiškėja teigia, kad FABĮ nuostatomis, skirtomis individualią veiklą vykdančių asmenų bankroto procedūroms reguliuoti, siekiama sudaryti sąlygas verslininkams tęsti savo veiklą ir po bankroto bylos pabaigos (taigi, analogiškai turi būti sprendžiama ir dėl asmenų, vykdančių verslą per ribotos atsakomybės juridinius asmenis). Kasacinis teismas nurodė, kad FABĮ 17 straipsnio 11 punkte įtvirtinta bankrutuojančio fizinio asmens teisė išsaugoti turtą, kuris reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti, yra neatsiejama nuo fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, pareigos šią veiklą, taip pat duomenis apie bankroto proceso metu numatomas gauti ir jai skirti lėšas, tokiai veiklai vykdyti reikalingo turto (taip pat ir įkeisto) sąrašą nurodyti mokumo atkūrimo plane (FABĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi tai, kad turtas, reikalingas verslo veiklai vykdyti, gali būti paliktas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui, neatleidžia tokio fizinio asmens nuo iš įstatymo kylančios pareigos informuoti kreditorius apie tokį turtą (jo vertės pokytį).

28. Kasacinis teismas nelaikė reikšminga pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad teismai neatsižvelgė į bankroto proceso stadiją (užbaigimo procedūras), kaip neva teikiančią pagrindą nenutraukti toli pažengusio bankroto proceso. Kolegija išaiškino, kad prašymą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą kreditorius turi pateikti per protingą laiką nuo aplinkybių, sudarančių FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, sužinojimo. Šiuo atveju, išplėstiniame Juridinių asmenų registro išraše nėra informacijos, kas yra (duomenys neskelbtini) dalyviai, todėl kreditorė negali būti kaltinama nepagrįstai uždelsusi, kadangi pareiga informuoti apie pasikeitusią finansinę būklę tenka bankrutuojančiam asmeniui ir jai negali būti taikomos šios pareigos nevykdymo neigiamos pasekmės.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą reglamentuojančias bankroto teisės normas, nenustatė ir neištyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu galėtų daryti pagrįstą išvadą, jog kreditorės nurodytos akto nepasirašymo priežastys nesudaro FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto pagrindo nutraukti pareiškėjos fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

31. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kreditorės prašymą nutraukti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylą ir bankroto administratoriaus prašymu priėmė sprendimą užbaigti bankroto bylą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

32. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, iš Juridinių asmenų registro savo iniciatyva išreikalavo (duomenys neskelbtini) turto balanso ir pelno ataskaitas su aiškinamaisiais raštais už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2021 m. bei išplėstinį JAR išrašą ir įpareigojo pareiškėją pateikti apeliacinės instancijos teismui papildomus duomenis apie tai, kada pareiškėja įgijo (duomenys neskelbtini) dalyvio teises ir koks buvo jos, kaip dalyvės, turto vertės pokytis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu.

33. Pareiškėja 2023 m. gruodžio 7 d. pateikė paaiškinimą ir išrašą iš VĮ „Registrų centras“ apie (duomenys neskelbtini) dalyvius.

34. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi pateiktus įrodymus išreikalavo pats apeliacinės instancijos teismas, nes jie yra būtini ir reikšmingi, siekiant teisingai išnagrinėti bylą, todėl Juridinių asmenų registro duomenys ir 2023 m. gruodžio 7 d. pareiškėjos pateikti paaiškinimai su jos pridėtu išrašu prijungtini prie nagrinėjamos bylos.

35. Suinteresuotas asmuo 2024 m. sausio 24 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus su (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai tik apibendrina jo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, duomenys apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį jau prijungti prie bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl šiuos suinteresuoto asmens įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

36. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018).

37. Nors paprastai kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra pažeidžiama nevykdant mokumo atkūrimo plane nurodytų įsipareigojimų, t. y. pažeidžiant fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimą, tačiau pakenkimas kreditorių interesams neturėtų apsiriboti mokumo atkūrimo plano neįvykdymu ar netinkamu įvykdymu. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl, pasikeitus bankrutuojančio asmens finansinei būklei (padidėjus ar sumažėjus gaunamoms pajamoms, gavus turto), paprastai turėtų būti parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Taip siekiama užtikrinti, kad fizinio asmens turtinės padėties pokyčiai jo bankroto proceso metu koreliuotų su jo kreditorių interesų patenkinimo galimybėmis. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu nustačius, kad bankrutuojantis fizinis asmuo turi turto, apie kurį nebuvo informuoti bankroto administratorius ir kreditoriai, toks naujai paaiškėjęs fizinio asmens turtas turėtų būti panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti.

38. Tai suponuoja, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, jog fizinio asmens bankroto bylos eiga visuomet bus sklandi ir visais atvejais iš esmės bus išspręstos nemokaus fizinio asmens finansinės problemos. Praktikoje gali susiklostyti aplinkybės, kuomet fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens bankroto bylos stadijos dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, skolininko nesąžiningumo, procedūrinių taisyklių nesilaikymo, gali būti neįgyvendintos arba atsirasti sąlygos, kurioms esant iškelta bankroto byla turi būti nutraukiama.

39. Apeliantė nurodė, kad pareiškėja I. V. nuo kreditorių ir administratorės sąmoningai ir nesąžiningai nuslėpė turtą – (duomenys neskelbtini) nario teises, kurios yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas; vykdė profesinę veiklą ir nuo kreditorių bei bankroto administratorės sąmoningai ir nesąžiningai nuslėpė gautas pajamas (pajamas iš kosmetikos platinimo veiklos per (duomenys neskelbtini) bei pajamas iš mokymų ir paskaitų vedimo). Jokios pajamos ar turtas iš šios veiklos pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams vykdyti fizinio asmens bankroto byloje nebuvo skiriamos. Per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį pareiškėja kreditoriams grąžino mažiau nei 2 procentus visų finansinių reikalavimų sumos, dėl tokių pareiškėjos nesąžiningų veiksmų (nuslėptų pajamų ir turto) buvo pažeisti kreditorių interesai, todėl pareiškėjos bankroto byla turėtų būti nutraukta.

40. FABĮ 10 straipsnis nustato sąlygas, kurių nors vieną konstatavęs teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bankroto byla gali būti nutraukta, kai fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-248/2018, 24 punktas).

41. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota nuo (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 39–41). I. V. (duomenys neskelbtini) nare tapo nuo 2018 m. birželio 18 d., sumokėjusi 100 Eur piniginį įnašą (6 t., b. l. 80). Vienintelio bendrijos nario, t. y. I. V. (buvusi Č.) 2018 m. birželio 18 d. sprendimu, pareiškėja nuo 2018 m. birželio 19 d. buvo paskirta ir MB direktore (4 t., b. l. 37). Bankroto byla pareiškėjai iškelta 2018 m. kovo 9 d. nutartimi (1 t., b. l. 129–133). Teismas 2018 m. spalio 26 d. trejų metų laikotarpiui patvirtino pareiškėjos kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą (3 t., b. l. 69–73). Nutartis dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 3 d., todėl pareiškėjos plano įgyvendinimo laikotarpis buvo nuo 2018 m. lapkričio 3 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. Pareiškėja patvirtino, kad per visą plano įgyvendinimo laikotarpį aplinkybės dėl jai priklausančios mažosios bendrijos nenurodė ir mokumo atkūrimo plano netikslino todėl, kad nemanė, jog ši narystė kažkaip keičia jos turtinę padėtį.

42. FABĮ 16 straipsnio 6 punkte įtvirtinta, kad fizinis asmuo bankroto proceso metu privalo, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti nemokumo administratorių. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

43. Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad fizinio asmens turtinės padėties, susijusios su jo kaip juridinio asmens dalyvio statusu, teigiamas vertės pokytis laikytinas „kitu turtu“ FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Tokiu atveju, kai bankrutuojantis fizinis asmuo yra juridinio asmens dalyvis, jo turimų dalyvio teisių vertė (pvz., turimų akcijų, pajų, nario, dalininko teisių vertė) ir jos pokytis turi būti apskaičiuojami, ir, jei vertės pokytis viršija FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą dydį per atitinkamą laikotarpį, bankrutuojantis asmuo privalo apie tai pranešti bankroto administratoriui. Jei apie tokį turtą bankrutuojantis asmuo nepraneša bankroto administratoriui, konstatuotina, kad jis tokį turtą nuslėpė nuo kreditorių, todėl toks elgesys gali būti pripažįstamas nesąžiningu, nepaisant to, kad informacija apie fizinio asmens ryšius su juridiniu asmeniu ir per jį vykdomą veiklą yra viešai prieinama.

44. Pagal byloje esančius juridinio asmens registro duomenis (duomenys neskelbtini) yra vienasmenio atstovavimo juridinis asmuo. Duomenys apie dalyvius po 2018 m. birželio 18 d. atnaujinti nebuvo, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nuo pat 2018 m. birželio 18 d., tai yra iki jos mokumo plano patvirtinimo ir per visą mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį buvo šios MB nare (6 t., b. l. 80). Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. vienintelio nario ir akcininkės I. V. sprendimu ji buvo atšaukta iš direktoriaus pareigų ir MB direktoriumi nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. paskirtas V. V. (4 t., b. l. 38), kuris vienintelės MB narės ir akcininkės sprendimu iš MB direktoriaus pareigų atšauktas nuo 2021 m. spalio 15 d. ir nuo 2021 m. spalio 16 d., t. y. vis dar plano įgyvendinimo laikotarpiu, MB direktore vėl paskirta I. V. (6 t., b. l. 164). Spręstina, kad nuo bendrijos nario teisių įgijimo, pareiškėja vienasmeniškai veikė bendrijos interesais, priiminėjo atitinkamus sprendimus visais bendrijos veiklos klausimais, tačiau per visą 3 metų plano įgyvendinimo laikotarpį neteikė bankroto administratorei jokios informacijos nei apie šį faktą, nei apie (duomenys neskelbtini) vertę ir jos pokytį. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais konstatuotina, jog pareiškėja neįvykdė FABĮ 16 straipsnio 6 punkte nustatytos pareigos ir nuslėpė nuo bankroto administratoriaus turimą turtą ir jo gaunamas pajamas.

45. Pareiškėja yra prekės ženklo (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) registruotas Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo nustatyta tvarka, kūrėja (4 t., b. l. 42). (duomenys neskelbtini) priklausančiose elektroninėse parduotuvėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat fizinėje (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu buvo platinamos ir parduodamos pareiškėjos turimo prekės ženklo kosmetikos priemonės, vedami su prekės ženklu susiję mokymai bei seminarai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019–2021 metais šio juridinio asmens turtas padidėjo nuo 22 896 Eur iki 43 735 Eur. Bendrija įsigijo automobilį Audi Q5. Minėtas juridinis asmuo 2019 m. turėjo 784 Eur, 2020 m. – 12 637 Eur, 2021 m. – 13 230 Eur grynojo pelno. Pažymėtina, kad šių lėšų suma viršijo vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį. Pavyzdžiui, 2019 metais bazinės socialinės išmokos dydis buvo 38 Eur, todėl 38x12=456 Eur, o pareiškėjos valdoma mažoji bendrija tais metais gavo 784 Eur grynojo pelno. 2020 metais bazinės socialinės išmokos dydis buvo 39 Eur, todėl 39x12=468 Eur, o pareiškėjos valdoma mažoji bendrija tais metais gavo 12 637 Eur grynojo pelno. 2021 m. bazinės socialinės išmokos dydis buvo 40 Eur, todėl 40x12=480 Eur, o pareiškėjos valdoma mažoji bendrija tais metais gavo 13 230 Eur grynojo pelno. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėja per mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį kreditoriams grąžino tik mažiau nei 2 procentų visų finansinių reikalavimų sumos, konstatuotina, kad nuslėpdama informaciją apie jos valdomos bendrijos gautas 26 651 Eur dydžio pajamas, ji pažeidė kreditorių interesus, nes kreditorių reikalavimai buvo įvykdyti mažesne apimtimi nei tai galėjo būti padaryta.

46. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentu, kad mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo dalyvio turto, ir ji jokių pajamų iš šios veiklos nėra gavusi. Nagrinėjamu atveju pareiškėja yra vienintelis juridinio asmens dalyvis, t. y. ji savo nuosavybėje turi juridinį asmenį, kaip turtinį kompleksą, ir visiškai nesvarbu, kad ji nėra gavusi dividendų, tačiau bendrijai generuojant pelną, esmingai didėjant šio asmens turimam turtui, vertintina, kad tuo pačiu didėja visos mažosios bendrijos, kaip turto komplekso, vertė, ir tik nuo pareiškėjos priklauso kaip bus skirstomas gautas grynasis pelnas. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja savo bankroto procedūros metu vykdydama per šį juridinį asmenį komercinę veiklą, turėjo galimybę iš gauto pelno skirti papildomai pajamų kreditorių reikalavimams patenkinti.

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pareiškėjos veiksmai nedera su sąžiningais fizinių asmenų veiksmais, prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nustatyti duomenys apie pareiškėjai priklausantį kitą turtą ir jo vertės pokytį mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu įrodo, kad pareiškėja turėjo pareigą pateikti šią informaciją nemokumo administratorei bei kreditoriams, tačiau šios pareigos nevykdė. Aplinkybė, kad bankrutuojančios I. V. mokumo atkūrimo plano terminas yra pasibaigęs, neužkerta kelio bankroto bylos nutraukimui, todėl nustačius visas FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas sąlygas, yra pagrindas nutraukti I. V. fizinio asmens bankroto bylą.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ prašymą dėl I. V. bankroto bylos nutraukimo FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu ir užbaigęs I. V. bankroto bylą, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos taikymo, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas procesinis sprendimas – I. V. bankroto byla nutrauktina FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – I. V. fizinio asmens bankroto bylą nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.