Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Arūno Paštuolio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. Ž. teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

5. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Teikime nurodoma, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad asmuo būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Pataisos namuose remiantis pažeidimais bei požiūriu, išreikštu apklausos metu, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis sutinka su priežiūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, iš jų 10 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose nuteistasis 35 kartus skatintas. Vertinimo metu nuteistasis savo vaidmens neminimalizuoja, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, pripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Pažymima, kad nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose bei sporto turnyruose.

5.2. Pažymima, kad nuteistasis A. B. iki bausmės atlikimo įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybę. (duomenys neskelbtini) d. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis nepareikė noro dirbti administracijos pasiūlyto mokamo darbo. (duomenys neskelbtini) d. nuteistasis įsidarbino valstybės įmonėje darbininko pareigose. Pokalbio metu teigia, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, ilgą laiką dirbo UAB „A.“. (duomenys neskelbtini) d. nuteistajam A. B. pataisos įstaigos administracija pasiūlė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo darbą, tačiau nuteistasis siūlomo darbo atsisakė. Nuo (duomenys neskelbtini) d. nuteistasis dirba valytojo pareigose.

5.3. Nurodoma, kad teismo sprendimu nuteistajam yra priteistas civilinis ieškinys, kuris yra padengtas. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos privalo sumokėti 7 820,05 eurų, išskaičiuota 3,45 eurai. Vykdomuosiuose dokumentuose išieškotojų duomenys seni, vienam iš nukentėjusiųjų buvo nusiųsta 3,45 eurų suma, tačiau lėšos buvo grąžintos neradus lėšų gavėjo.

5.4. Pažymima, kad po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, išryškėjo kriminogeniniai veiksniai, statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; pirmas teisumas jauname amžiuje; atsakomybės nepriėmimas; būdinga teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai – turi nestabilią darbo patirtį; pasižymi žema motyvacija darbui; turi piniginių įsipareigojimų ir menkas galimybes jas apmokėti; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo būdų; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovas, nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

8. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistasis A. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, tai yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

10. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. (duomenys neskelbtini) d. atlikto vertinimo metu nuteistojo A. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. (duomenys neskelbtini) d. vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis nurodo, jog jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika niekada nesumažės iki žemos, tačiau pažymėtina, kad iš ankstesnių Socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos statinė dalis yra 25 balai, kai žemos rizikos skalė yra iki 41 balo. Taigi, matyti, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors vien tik ši aplinkybė (rizikos statinių balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

11. Nuteistojo A. B. asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (įvairūs turnyrai, maratonai, viktorinos), per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 36 kartus. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 11 kartų, iš jų 9 kartus drausmintas paskiriant nuobaudas, 2 kartus apsiribota auklėjamuoju pokalbiu. Nors šiuo metu nuteistasis A. B. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo A. B. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas pakankamai neseniai – (duomenys neskelbtini) d. (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas) ir tai, įvertinus A. B. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) d.), suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra stabili ir ilgalaikė, elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laikotarpį, kuris nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

12. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami net 25 A. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; pirmas teisumas jauname amžiuje; atsakomybės nepriėmimas; būdinga teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai – turi nestabilią darbo patirtį; pasižymi žema motyvacija darbui; turi piniginių įsipareigojimų ir menkas galimybes jas apmokėti; buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo būdų; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju įvertinus A. B. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

13. Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teistumas A. B. nėra pirmas. Praeityje A. B. jau buvo teistas du kartus ir abu kartus jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka už ne vienos tyčinės nusikalstamos veikos, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalto veikdamas su bendrininkais, be to, nusikaltimai įvykdyti nepraėjus nė 1 metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už ankstesnius nuosprendžius. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą A. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia A. B. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Šiuo aspektu reikšmingas yra nuteistojo požiūris į savo ankstesnį elgesį, padarytus nusikaltimus. Vertinamu atveju, nors pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis šiuo metu nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, A. B. supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. A. B. apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes ir nors šiuo metu jis kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad jie padaryti dėl susiklosčiusių gyvenimo sąlygų. Šios su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

14. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo buvo įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybes, be to, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą UAB „A.“. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nepareiškė noro dirbti administracijos siūlomo darbo. Pataisos įstaigoje įsidarbino tik (duomenys neskelbtini) d., tačiau išdirbo tik du mėnesius. (duomenys neskelbtini) d. pataisos namų administracijos buvo siūlomas apmokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau noro dirbti nepareiškė. Tik šių metų balandžio mėnesį jis kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialą dėl įsidarbinimo, iki šiol atsakymo negavo. Nuo (duomenys neskelbtini) d. nuteistasis A. B. dirba Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos turto valdymo skyriuje valytojo pareigose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo teigiama darbinė motyvacija atsirado tik tuomet, kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, skirtą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 51 straipsnio redakcija įsigalioja nuo 2019 m. balandžio 3 d.). Taigi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo, buvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos siūlomo darbo arba dirbo trumpai (šiuo metu nenutraukiamai dirba apie pusę metų), buvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos siūlomo darbo. Akivaizdu, jog darbui nuteistasis buvo išrankus, jis selektyviai renkasi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti, kol kas tai dar rodo jo atsainų požiūrį į darbinį užimtumą ir yra akivaizdus patvirtinimas, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra pakankamai aukšta, kas konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, mažą nuteistojo motyvaciją dirbti priskiriant jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantiems veiksniams.

15. Teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, 36 kartus skatintas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo A. B. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai A. B. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę A. B. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo, atliekančio direktoriaus funkcijas, M. Ž. teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.