Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalies nuostatas ieškinys laikomas įteiktu 2020 m. birželio 6 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

4. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 27 d. ieškovas M. B. ir atsakovo T. D. tėvas pasirašė namo adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nuomos santykiai pasikeitė ir sutarties vykdymas pradėjo klostytis su atsakovu, kurio tėvas didžiąją dalį laiko gyveno ir dirbo užsienyje, o atsakovas tiek naudojosi ir gyveno šiame name, tiek mokėjo nuomos mokestį.

6. Minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo, kad jis būtų visiškai atsiskaitęs pagal minėtą sutartį, byloje tokių įrodymų nėra pateikta (CPK 177, 185 straipsniai).

7. Atsakovui nemokant nuomos mokesčio, 2013 m. gruodžio 20 d. atsakovas pasirašė vekselį 3 700 Eur sumai, kuriame šalys aptarė, kad atsakovas atsiskaitys su ieškovu pagal pareikalavimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 3 700 Eur skolos sumokėjimas, t. y. vekselyje įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu.

8. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).

9. CK 6.65 straipsnis nustato, kad kreditorius, priimdamas visą skolos įvykdymą, grąžina skolininkui skolos dokumentą arba skolos dokumente daromas atitinkamas įrašas. Byloje nustatyta, kad skolos dokumentas – vekselis – yra pas ieškovą. Jokio įrašo apie skolos grąžinimą vekselyje nėra. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs. Todėl konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 700 Eur skolos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (CK 6.870 str.).

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

11. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 83 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis) ir 544,50 Eur už advokato teisines paslaugas, iš viso – 627,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12. Kadangi byloje bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 700 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 700 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 627,50 Eur (šešis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškintina, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.