Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su nukentėjusiosios K. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 24 d. nuosprendžio išteisintojo O. Š. baudžiamojoje byloje ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorė kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir O. Š. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat tenkinti civilinį ieškinį, priteisti iš O. Š. proceso išlaidas. Kasatorė tvirtina, kad teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų pažeidimus, taip pat apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismai, anot kasatorės, netinkamai taikė ir baudžiamąjį įstatymą, nes padaryta veika nėra mažareikšmė ir nepagrįstai nebuvo kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).