- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-16
- Bylos Nr.
- e2-93-1068/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00099-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- K. B., D. B.
- Atsakovas
- T. J., L. J.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Jelena Jermolajeva
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. B. ir D. B. patikslintą ieškinį atsakovams T. J. ir L. J. dėl pažeistos teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovai K. B. ir D. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, dėl pažeistos teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, prašydami: panaikinti atsakovams T. J. ir L. J. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; patikslinti ieškovams K. B. ir D. B. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), besiribojančią su atsakovams T. J. ir L. J. priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ribą pagal O. Š. 2020-11-21 parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, patvirtinant ieškovams priklausančiame žemės sklype koordinates taškuose (duomenys neskelbtini); atsakovus T. J. ir L. J. įpareigoti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), pašalinti visus tujų medelius, atsakovus įpareigojant tujų ar kitų medelių, kurių aukštis per 3 metrus arba šiuos medelius formuojant aukštesnius kaip 3 metrus, nesodinti arčiau 5 metrų atstumu iki žemės sklypus skiriančios ribos; įpareigoti atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės - rytinės sklypo dalies pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinę (pastogę), įpareigojant juos savo žemės sklype šio statinio nestatyti mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovai su ieškovų ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atsakovus įpareigoti pašalinti teisės pažeidimą ir pašalinti ieškovams priklausančią tvorą, esančią jų žemės sklype.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos skyrius pateiktu atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko dalyje dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimo ir tikslinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-837-666/2022, patikslintą ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, atsakovų priešieškinį tenkino visiškai: 1) įpareigojo atsakovus T. J. ir L. J. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovų K. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti visus tujų medelius, atsakovus įpareigojant tujų ar kitų medelių, kurių aukštis per 3 metrus arba šiuos medelius formuojant aukštesnius kaip 3 metrus, nesodinti arčiau 5 metrų atstumu iki žemės sklypus skiriančios ribos; 2) įpareigojo atsakovus T. J. ir L. J. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės - rytinės sklypo dalies pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinės (pastogės) dalį, kuri pastatyta mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos; 3) įpareigojo ieškovus K. B. ir D. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti jiems priklausančią tvorą su pamatu iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypo dalį, o ieškovams nustatytu terminu įpareigojimo neįvykdžius, atsakovams suteikti teisę patiems pašalinti tvorą ir išvežti statybines atliekas ieškovų sąskaita; 4) kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-377-642/2022 nutarė: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai T. J. ir L. J. įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovų K. B. ir D. B. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pašalinti visus tujų medelius, taip pat atsakovai įpareigoti tujų ar kitų medelių, kurių aukštis per 3 metrus arba šiuos medelius formuojant aukštesnius kaip 3 metrus, nesodinti arčiau 5 metrų atstumu iki žemės sklypus skiriančios ribos; 2) panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atsakovai T. J. ir L. J. įpareigoti per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės-rytinės sklypo dalies pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinės (pastogės) dalį, kuri pastatyta mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos; 3) bylos dalį kartu su bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu grąžino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams nagrinėti iš naujo.
6. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir išsikelti jiems priklausančią tvorą su pamatu iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti bei išlyginti atlaisvintą žemės sklypo dalį, įsiteisėjo po Klaipėdos apygardos teismo 2022-05-12 priimtos nutarties. Ieškovai nustatytą įpareigojimą įvykdė.
7. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl dalies ieškovų reikalavimų nagrinėjimo, ieškovai K. B. ir D. B. patikslino ieškinio reikalavimus pagal faktinę situaciją ir prašo: 1) įpareigoti atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovų nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 6,8 metrų ilgyje pašalinti 13 vnt. tujų medelių, esančių arčiau nei vienas metras iki ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, ir atsakovus įpareigoti tujų ar kitus medelius auginti ne arčiau kaip vienas metras iki žemės sklypų ribos, gyvatvorę (tujų medelius) formuojant iki 1,3 m aukščio per visą žemės sklypus skiriančią ribą; 2) įpareigoti atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės - rytinės sklypo dalies pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinę (pastogę), įpareigojant juos savo žemės sklype šio statinio nestatyti mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos; ir priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
8. Ieškovai nurodo, kad iki apeliacinė teismo instancija išnagrinėjo atsakovų apeliacinį skundą, atsakovams priklausanti tujų gyvatvorė augo apie 1 metrą atstumu nuo ieškovų ir atsakovų žemės sklypo ribos, o tujų medelių aukštis siekė 3 metrus ir daugiau. Po apeliacinės teismo instancijos nutarties priėmimo atsakovai jų žemės sklype augančią gyvatvorę per visą jos ilgį sumažino nuo ankščiau egzistavusio per 3 metrus aukščio iki 1 metro 30 centimetrų aukščio, taip iš dalies siekdami pašalinti vykdomą pažeidimą prieš ieškovus. Naujai pateikiamame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad „pagal matininko nustatytus duomenis, 6,8 m ilgio gyvatvorės sklype (duomenys neskelbtini) yra arčiau nei 1 m iki sklypo (duomenys neskelbtini). Tujų medeliai, 13 vnt., esantys arčiau nei vienas metras iki K. B. sklypo ribos, auga nuo 0,98 m. iki 0,72 m. atstumu. Matuojamose vietose tujų viršutinės šakelės buvo aukščiau nei 1,5 m „. Ieškovai skaito, kad net ir tuo atveju, kad atsakovai savo iniciatyva gyvatvorę sutrumpino, tačiau atsakovams priklausančiame žemės sklype auganti gyvatvorė (tujų medeliai) neginčijamai pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai jokių rašytinių sutikimų auginti gyvatvorę arčiau jų žemės sklypo ribos atsakovams nėra išdavę. Net ir sumažinus tujų medelių aukštį per visą sklypus skiriančią ribą, medelių aukštis yra didesnis, nei nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintos medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, kur nurodyta, kad „gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio“, o mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 metras. Dėl statinio pašalinimo, nurodo, kad atsakovams priklausančio šiaurės - rytinėje žemės sklypo dalyje yra pastatytas statinys - lauko pavėsinė (pastogė), kurios dalis faktiškai pastatyta 0,8 m atstumu iki abu žemės sklypus skiriančios ribos, ir tai patvirtina Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovas patvirtino, kad pavėsinė buvo pastatyta, kai įsigijo nekilnojamąjį turtą, tačiau šiame statinyje 2018 metais atliko statybos darbus, kas reiškia, kad atsakovai negali ir neturi teisės remtis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2015 m. (kai atsakovai įsigijo žemės sklypą), tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje minėto akto redakcijoje, 23 straipsnio 25 dalyje, kur buvo numatyta, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu šis dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Atsakovams nuosavybės priklausančiame žemės sklype esantis statinys - lauko pavėsinė (pastogė) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Ginčo statinys priskiriamas pirmai nesudėtingų pastatų grupei. Nors statant pirmai nesudėtingų pastatų grupei priskiriamą statinį - lauko pavėsinę (pastogę) nereikalinga parengti techninio projekto ir iš valstybės institucijų gauti statybos leidžiančio dokumento, tačiau tuo atveju, jeigu tokios kategorijos statinys yra statomas arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, privalomas rašytinis besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininkų ar valdytojų sutikimas (susitarimas). Atsakovai lauko pavėsinę (pastogę) 2018 metais rekonstravo, pakeisdami kai kurias statinio laikančiųjų konstrukcijų dalis, statinys yra arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos, atsakovai rašytinio sutikimo iš ieškovų statinį statyti ir ar perstatyti ne arčiau kaip 3 m atstumu nėra gavę, todėl ieškovai reiškia reikalavimą atsakovams pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinę (pastogę) nukelti, įpareigojant juos savo žemės sklype statinio nestatyti mažiau nei 3 metrų atstumu.
Atsiliepimas
9. Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl, ieškovų teigimu, per arti šalių žemės sklypų ribos augančios tujų gyvatvorės, kuri pasak ieškovų, meta šešėlį, trukdo tinkamai naudotis nuosavybe pagal tikslinę paskirtį, dėl ko ieškovai reikalavo pašalinti visas tujas. Ieškovai nurodo, kad negenimos tujos kenkia jų sodui, ant sklypo meta šešėlį, į sklypą nepatenka saulės spinduliai, į jiems priklausančią žemės sklypo dalį krenta tujų šakelės. Gyvatvorė pasodinta prieš 15-16 metų. 6,8 metrų žemės sklypo dalyje tujų medeliai auga 0.98-0,72 atstumu nuo ieškovams priklausančio žemės sklypo ribos, t.y. tik keletą centimetrų arčiau nei nustatyta 2006 m. sausio 1 d. statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ bei 2007 m. gruodžio 29 d. įsakyme Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“, galiojusiuose gyvatvorės sodinimo metu. Ieškovai buvusiems žemės sklypo savininkams yra davę sutikimą auginti gyvatvorę arčiau jų žemės sklypo ribos, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino ieškovė. Šie duomenys nurodyti ir į bylą pateiktame 2020 m. gegužės 14 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos patikrinimo akte Nr. (4.6)-V8-19. Teismui pateiktose nuotraukose matyti, kad šalių žemės sklypus skirianti gyvatvorė dar iki atsakovams 2015 m. įsigyjant žemės sklypą, viršijo 2 m. aukštį. Atsakovams įsigijus žemės sklypą, gyvatvorė šalių susitarimu buvo genima kas du metai bei formuojama iki 1,8 m. aukščio. Pretenzijų dėl to ieškovai atsakovams neturėjo. Pretenzija dėl gyvatvorės ir reikalavimą ją pašalinti ieškovai pareiškė tik 2020 m., atsakovams nesutikus ieškovams parduoti jiems priklausančio su ieškovu žemės sklypu besiribojančią žemės sklypo dalį. Gyvatvorė niekuomet netrukdė ir netrukdo ieškovams naudoti žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį. Gyvatvorė nugenėta kaip nurodyta 2020 m. gegužės 14 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos patikrinimo akte Nr. (4.6)-V8-19 akte (nugenėti tujų gyvatvorę ir formuoti iki 1,3 aukščio), nedelsiant po to kai atsirado galimybė, t.y. ieškovams iš atsakovų žemės sklypo pašalinus neteisėtai pastatytą tvorą, pastačius naują ir apsaugojus atsakovus nuo ieškovų laikomo šuns puldinėjimų. Gyvatvorė dėl jos aukščio ir dislokacijos vietos nemeta šešėlio į ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Faktą, kad dėl tvoros konstrukcijos nėra jokių galimybių tujų šaknims prasiskverbti į ieškovų žemės sklypo dalį ar į ją byrėti tujų šakelėms, bylos nagrinėjimo metu patvirtino pats ieškovas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog tujų gyvatvorės metamas šešėlis neva mažina žemės sklype augančių aviečių krūmų derlingumą nepagrįstas. Reikalavimas pašalinti 13 vnt. tujų medelių, esančių arčiau nei vienas metras iki ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra akivaizdžiai neproporcinga savininkų teisių gynimo priemonė, pakanka gyvatvorės apkarpymo ir formavimo iki 1,3 m. aukščio. Atsakovai žemės sklypą įsigijo 2015 m. su pastatyta lauko pavėsine, jos nestatė. Ginčo statinys priskirtas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą statyti nei projektai, nei statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi, statyba galima, gavus gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. To paties straipsnio 25 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., numatė, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Pavėsinė stovėjo jau 2012 m. Pretenzijas dėl statinio dislokacijos ieškovai pareiškė 2021 m., t. y. po statinio statybos praėjus dešimtmečiui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nepareiškė pretenzijų dėl pavėsinės per vienerius metus nuo jos statybos pradžios, konstatuoti, jog pastatyta pavėsinė neatitinka teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo. Atsakovams priklausančiame žemės sklype esanti pavėsinė, jos dislokacijos vieta bei matmenys per 2012-2022 m. laikotarpį nepasikeitė, stogo konstrukcijos atraminių rastų vieta nepasikeitė, pavėsinės pagrindo konstrukcijos plotis nepadidėjo, grindų danga likusi ta pati. Teismui pateiktoje specialisto - statybos inžinieriaus išvadoje nurodyta, jog ginčo laikotarpiu pakeista stogo danga, nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų atlikti kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai) - pastatytos dvi naujos sienelės apsaugai nuo vėjo, kurios yra sumontuotos (įrengtos) ant esamų pavėsinės grindų, kurios nelaiko stogo konstrukcijos ir nėra statinio laikančios konstrukcijos. Sienelės nuo vėjo yra įrengtos ant buvusių pavėsinės grindų, pavėsinės ilgis ir plotis remonto metu nepadidėjo. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ ginčo laikotarpyje atlikti darbai priskiriami paprastajam remontui. Paprastajam remontui atlikti ieškovų sutikimas reikalingas nebuvo, o atlikti darbai niekaip negalėjo pažeisti ieškovų teisių ar interesų. Ieškovai nepagrindė įrodymais teiginių, kad pavėsinė meta šešėlį, per pavėsinę nepatenka saulės spinduliai, dėl ko blogai auga aviečių krūmai. Atsakovas yra pateikęs foto ir video medžiagą, iš kurios matyti, kad pavėsinės stogas yra šlaitinis, šlaitas ilgas, stogo šlaito, esančio šalia kaimyninio žemės sklypo, aukštis yra apie 1 m. Aukščiausia pavėsinės stogo dalis (3,45 m.) nuo ieškovų žemės sklypo ribos nutolusi daugiau nei 3 metrus, dėl ko konstrukciškai stogo į kaimyninį žemės sklypą metamas šešėlis pernelyg mažas, kad galėtų pakenkti ten augantiems augalams. Šioje žemės sklypo dalyje ieškovai augina vaismedžius, dėl ko ten augantiems augalams kenktų ne pavėsinės šlaito, o pačių ieškovų vaismedžių metamas šešėlis.
10. Tretysis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
11. Teismo posėdžio metu ieškovas K. B. ir ieškovų atstovas advokatas R. L. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas K. B. papildomai nurodė, jog avietes pasodino gal prieš 10 metų, kaimynų gyvatvorė jau buvo, bet tada ji buvo žema. Pavėsinė stovi ir gyvatvorė auga apie 15-20 metų. Ji išsiplėtusi ir meta šešėlį avietėms, ilgai netirpsta sniegas, jis negali tręšti aviečių natūraliu dilgėlių raugu, nes kaimynams bus nemalonus kvapas. Ieškovui nepatinka, kai kaimynai su draugais sėdi pavėsinėje, šnekasi, todėl jis negali atlikti darbų sode. Pavėsinės fasadas atsakovų buvo pakeistas, jos užstatymo plotas ir tūris akivaizdžiai pasikeitė. Tam jis pritarimo nedavė.
12. Teismo posėdžio metu atsakovas T. J. ir jo atstovė advokato padėjėja Jelena Jermolajeva su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįsta ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas papildomai nurodė, kad su ieškovu buvo aptarta, kad gyvatvorė gali siekti ir 180 cm aukščio. Pretenzijos atsirado tik tada, kai išaiškėjo, jog ieškovai yra užėmę dalį atsakovams priklausančios žemės. Name gyvena 5 metus, gyvatvorė auga 20 metų. Buvę namo savininkai nesakė, kad yra problemų su kaimynais dėl pavėsinės ir/ ar gyvatvorės. Raugą avietėms kaimynas pila, kuris smirdi, bet jie niekada dėl to nesiskundė. Pavėsinėje jie būna ne dažnai. Pavėsinė nėra perstatyta, padidinta. Ieškovas tvorą perstatė ir atsirado galimybė gyvatvorę apkarpyti. K. S., kuris parašė išvadą, yra kaimynas. 2018 m. buvo pakeista tik pavėsinės stogo danga. Stogą laikančios konstrukcijos yra dvi. Ieškovų sutikimo, kad pakeisti pavėsinės stogo dangą, neprašė. Šiai dienai gyvatvorės aukštis 1,30 m. Ji yra tiek nupjauta, jų šakos buvo nusileidusios ir po nukirtimo, jos pakėlė šakas į viršų. Šakos bus nugenėtos pavasarį, kai tai bus galima daryti be žalos augalui. Anksčiau negalėjo gyvatvorės tinkamai nugenėti, nes dėl ieškovų tvoros negalėjo patogiai prie jos prieiti. Gyvatvorės jis nesodino, ji buvo pasodinta buvusių savininkų ieškovams davus tam sutikimą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu liudytojas K. S. paaiškino, kad turi inžinieriaus - statybininko išsilavinimą, iki 2017 metų buvo atestuotu ekspertu. Jis yra ieškovų ir atsakovų kaimynas, jokių piktumų su jais neturi, santykiai draugiški. Kaimynas T. J. paprašė įvertinti pavėsinės būklę, ar atlikti darbai atitinka paprasto ar kapitalinio remonto darbus. Jis surašė pavėsinės pažiūros ataskaitą. Pavėsinę apžiūrėjo ir rudenį, ir gruodžio mėnesį, ir prieš posėdį. Gali konstatuoti, kad pagal STR yra atliktas paprastasis pavėsinės remontas: pakeista stogo danga (pirminė danga buvo skiedros, kurios per laiką deformavosi), uždėta kita danga, įrengtos dvi sienos nuo vėjo: vakarų ir rytų pusėje, jos 90 cm. aukščio ir paprasto atitvaro, jos pačios save laikančios. Nešančios pagrindinės konstrukcijos, grindys nekeistos. Pavėsinė pastatyta gal 2006-2007 metais, nes jis kartu su buvusiu atsakovo namo savininku statėsi tada namus, matė kaip buvo statoma pavėsinė. Nuo pavėsinės pastatymo, jos geometriniai išmatavimai nėra pakeisti: nepasikeitė nei jos plotis, nei aukštis. Pavėsinė buvo statoma ieškovams ten jau gyvenant. Niekada nei iš vieno kaimyno nebuvo jokių problemų dėl pastatytos pavėsinės, problema atsirado tik šią vasarą. Pavėsinės pagrindinės stogą laikančios konstrukcijos yra dvi medinės kolonos iš natūralaus ąžuolo. Keičiant stogo dangą, stogo plotas nėra pasikeitęs, nes stogo šlaitų kampas likęs toks pats. Norint stogą didinti, reikia didinti stogo šlaitų kampą. Pavėsinę jis matė nuo jos pastatymo iki pat dabar ir tvirtina, kad stogą laikančios konstrukcijos nėra pakeistos, tai būtų matyti iš grindų dangos, ji būtų pažeista. Šoninės sienelės kaip architektūrinis elementas nieko bendra neturi su stogo laikančiąja konstrukcija, pašalinus sienelių balkius, stogas stabilumo nepraras, jokių deformacijų nebus. 2015 m. pavėsinės nuotraukoje matomas šlaitinis stogas nuleistas iki žemės paviršiaus, iki 18 cm., matosi medinės grindys, kurios nuo žemės pakeltos 18 cm., tokios pat grindys yra ir šiai dienai. Stogo plotas neapima grindų ploto nei statybų pradžioje, dabar. Stogo konstrukcija yra ta pati. Stogo laikančiosios konstrukcijos: dvi medinės kolonos, du išilginiai balkiai, kurie remiasi į medines V formos kolonas. Nei vienos papildomos gegnės nebuvo įdėta, nes stogo paklotas ištisinis. Nei technologiškai, nei praktiškai to padaryti negalima. Dengiant pirminę stogo dangą buvo padaryta technologinė klaida - įrengtas ištisinis lentų paklotas, ant tokio pakloto negalima buvo kloti skiedrų, nes jos deformuojasi, ko pasekoje ir reikėjo keisti naują stogo dangą. Gegnių kiekis nepakitęs. Pagal stogo įrengimo konstrukciją, jų pakeisti neįmanoma, nenuardžius viso stogo dangos konstrukcijos. Gegnės nėra stogą laikančios konstrukcijos, ant jų tvirtinasi stogo danga. Statinio pažymai parašyti pagal STR atestatas nebūtinas, užtenka diplomo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai K. B., D. B. ir atsakovai T. J., L. J. yra gretimų žemės sklypų savininkai. Atsakovai žemės sklypą su statiniais įsigijo 2015 m. rugsėjo 23 d. Atsakovams įsigijus sklypą, ties jų ir ieškovų sklypų riba augo buvusių savininkų pasodinta tujų gyvatvorė, kuri auga iki šiol. Gyvatvorę sudarantys tujų medeliai, 13 vnt., yra arčiau nei vienas metras iki ieškovų sklypo ribos ir auga nuo 0,98 m. iki 0,72 m. atstumu 6,8 metrų gyvatvorės ilgyje. Taip pat atsakovams priklausančio šiaurės - rytinėje žemės sklypo dalyje yra pastatytas I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtinas statinys - lauko pavėsinė (pastogė), kurią pastatė buvę žemės sklypo savininkai ir kurios dalis pastatyta 0,97 m atstumu iki abu žemės sklypus skiriančios ribos.
15. Byloje ginčas kilo dėl per arti šalių žemės sklypų ribos augančios gyvatvorės bei pastatytos pavėsinės. Ieškovai, teikdami negatorinį ieškinį, reikalauja pašalinti 13 vnt. tujų medelių, esančių arčiau nei vienas metras iki ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir atsakovus įpareigoti tujų ar kitus medelius auginti ne arčiau kaip vienas metras iki žemės sklypų ribos, gyvatvorę (tujų medelius) formuojant iki 1,3 m aukščio per visą žemės sklypus skiriančią ribą, taip pat pašalinti pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinę (pastogę), įpareigojant šio statinio nestatyti mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Anot ieškovų, gyvatvorė išsiplėtusi ir meta šešėlį jų sklype augančioms avietėms. Dėl pastatytos pavėsinės ilgai netirpsta sniegas, ieškovas negali tręšti aviečių natūraliu dilgėlių raugu, nes kaimynams bus nemalonus kvapas. Ieškovui nepatinka, kai kaimynai su draugais sėdi pavėsinėje, šnekasi, todėl jis negali atlikti darbų sode. Pavėsinės fasadas atsakovų buvo pakeistas, jos užstatymo plotas ir tūris akivaizdžiai pasikeitė, o tam jis pritarimo nedavė. Arčiau nei vienas metras nuo sklypo ribos auganti gyvatvorė ir statinys, kuris yra arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos, kuriam atsakovai rašytinio sutikimo nedavė, pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus. Atsakovai su tokiais ieškovų reikalavimais nesutinka.
16. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Taip pat draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
17. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).
18. Ieškovai, pareiškę negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jie yra turto savininkai; 2) kad jų teisės yra pažeistos. Atsakovai turi įrodyti, jog jų elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl įpareigojimo pašalinti gyvatvorę
19. Tujų gyvatvorė buvo pasodinta iki atsakovams įsigyjant žemės sklypą, t. y. iki 2015 metų. Gyvatvorės sodinimo metu galiojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, kurio skyriaus „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 5 punkte nustatyta, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m, kitų medžių – 3 m. Šio dokumento minėto skyriaus 6 punkte nustatyta, kad, formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. 2007 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4.5 punkte (akto redakcija galiojo nuo 2008 m. sausio 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d.) buvo numatyta, kad krūmai veisiami – ne arčiau kaip 1 m, medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, – ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – 3 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų, o Taisyklių 4.6. punkte buvo reglamentuota, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gali būti veisiamos ne aukštesnės kaip 1,3 m gyvatvorės.
20. Atsakovams priklausantys tujų medeliai (gyvatvorė) auga žemės sklypo šiaurinėje dalyje. 2022 m. rugpjūčio 3 d. nustatyta ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FP-180-22-37/1 (DOK – 19770) nurodyta, kad 6 metrai 80 centimetrų gyvatvorės yra arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypų ribos. Gyvatvorės aukštis per visą jos ilgį neviršija 1 metro 30 centimetrų. 2022 m. spalio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. FP-180-22-56, kuris pridėtas prie patikslinto ieškinio (DOK – 28092), nurodyta, kad tujų medeliai, 13 vnt., esantys arčiau nei vienas metras iki K. B. (ieškovo) sklypo ribos, auga nuo 0,98 m iki 0,72 m. atstumu.
21. Atsakovas nurodė, kad gyvatvorę nukarpė (pažemino), kai tik atsirado tam galimybė (galimybė prieiti prie gyvatvorės), ieškovui perkėlus tvorą į sklypų matavimais nustatytą ribą. 2022 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje atsakovas patikslino ir pripažino, kad šiai dienai gyvatvorės medelių kamieno aukštis 1,30 m. (jie yra iki tiek nupjauti). Šakos dėl gyvatvorės aukščio buvo nusileidusios ir po nukirtimo jos atsistatinėja, pakilo gal 10-15 cm. į viršų. Šakos bus nugenėtos pavasarį be žalos augalui ir visas medelių aukštis bus 1,30 m.
22. Nustačius, jog dalis gyvatvorės auga mažesniu nei leistinu atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos (6 metrai 80 centimetrų gyvatvorės yra arčiau nei 1 metro atstumu iki sklypų ribos, 13 tujų medelių auga nuo 0,98 m iki 0,72 m. atstumu), kaip nurodė aukštesnysis teismas, būtina spręsti, ar ieškovų byloje prašomos taikyti teisių gynimo priemonės atitinka proporcingumo ir sąžiningumo principus, ar nebus labai dideliu mastu apribotos atsakovų teisės ir teisėti interesai.
23. Gyvatvorė atsakovų sklype auga apie 15-20 metų, ką pripažino ir ieškovas ir dėl jos atstumo nuo sklypų ribos ginčų niekada nebuvo kilę. Pati ieškovė D. B. bylą nagrinėjant teisme yra patvirtinusi, kad su buvusia kaimyne žodžiu buvo sutarusios, jog leidžiama sodinti gyvatvorę tokiu atstumu nuo sklypų ribos, jei ji bus trumpinama ir jos aukštis bus iki 1,5 m. Atsakovas teisme teigė, kad žodžiu su ieškovu buvo sutarę dėl gyvatvorės aukščio iki 1,8 m. Be to, kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, ieškovų tvora ginčo tarpo šalių pradžioje (2021 m. vasario 8 d.) buvo visai šalia gyvatvorės ir tai nebuvo joks trukdis ieškovams, tik atsakovams kėlė nepatogumus ją prižiūrėti. Ieškovams perkėlus tvorą pagal patikslintas ribas, gyvatvorės vieta šiuo metu yra netgi toliau nuo ieškovų sklypo ribos nei buvo ir nei gyvatvorės šaknys, nei šakos, kurios nebepatenka į ieškovų sklypą dėl įrengtos tvoros, nėra ir negali būti priežastimi ieškovų teisių pažeidimui. Ieškovo argumentai, kad gyvatvorė meta šešėlį avietėms, nepagrįsti, nes aviečių krūmų aukštis beveik toks pat kaip ir gyvatvorės. Aviečių krūmai pasodinti žymiai vėliau nei gyvatvorė (ieškovas nurodė, kad avietes pasodino pieš 10 metų, gyvatvorė auga – 15-20 metų), t.y. įvertinus jų sodinimo vietą palei gyvatvorę.
24. Teismas konstatuoja, kad įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, šiuo atveju nors ir dalies gyvatvorės sunaikinimo taikymas nėra būtinas ieškovų teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti ir būtų neproporcinga priemonė. Teismo nuomone, ginčo situacijoje pakanka, kad atsakovai reguliariai gyvatvorę karpytų ne aukščiau kaip 1,3 m.
Dėl įpareigojimo pašalinti pavėsinę
25. 2022 m. rugsėjo 26 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. Nr. FP-180-22-46 (DOK -23136) nurodyta, kad schemoje sklypo 563400060280 dešiniajame viršutiniame kampe pažymėtas objektas atitinka faktinę pastato-pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini), padėtį sklype, arčiausias nurodytas pavėsinės atstumas iki (duomenys neskelbtini), kuris yra 0,97 m, atitinka atstumą, kuris buvo išmatuotas ir užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo metu (antstolio M. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FP-180-22-37).
26. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti iš jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės - rytinės sklypo dalies pastatytą ir neįregistruotą lauko pavėsinę (pastogę), įpareigojant juos savo žemės sklype šio statinio nestatyti mažiau nei 3 metrų atstumu nuo ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Atsakovai su tokiu ieškovų reikalavimu nesutinka.
27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai žemės sklypą įsigijo su lauko pavėsine, t.y. pavėsinė pastatyta iki 2015 m. rugsėjo 23 d. Ieškovas teisme pripažino, kad pavėsinė stovi apie 15-20 metų. Pavėsinė priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams. Atsakovas teigia, kad įsigytą pavėsinę remontavo: pakeitė stogo dangą ir įrengė šonines sieneles nuo vėjo gal prieš 3 metus, jokių pavėsinės statybos darbų neatliko. Ieškovai teigia, kad atsakovai lauko pavėsinę (pastogę) 2018 metais rekonstravo, pakeisdami kai kurias statinio laikančiųjų konstrukcijų dalis, statinys yra arčiau kaip 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos, atsakovai rašytinio sutikimo iš ieškovų statinį statyti ir ar perstatyti ne arčiau kaip 3 m atstumu nėra gavę.
28. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2015 m. (kai atsakovai įsigijo žemės sklypą), tiek iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusioje minėto akto redakcijoje, 23 straipsnio 25 dalyje buvo numatyta, kad besiribojančio žemės sklypo savininko paprastai būtinas sutikimas statyti statinį arčiau negu leistinu atstumu nuo jo sklypo ribų nereikalingas, jeigu šis dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.
29. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtino statybos techninį reglamentą, kurio 7 priedo 4 punkte numatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1 - 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m. nuo sklypo ribos. Reglamento 7 priedo 8 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
30. Byloje ginčas kilo dėl pavėsinėje atliktų darbų kvalifikavimo, ar atsakovai atliko remonto, ar rekonstrukcijos darbus, nes, anot ieškovų, nuo to priklauso teisės aktų, susijusių su statybomis, reikalavimų pažeidimo ar ne konstatavimas.
31. Atsakovas pripažino, kad prieš tris metus, t.y. po 2017 m. sausio 1 d. pakeitė pavėsinės stogo dangą ir pastatė dvi naujas šonines sieneles apsaugai nuo vėjo, kurios sumontuotos (įrengtos) ant esamų pavėsinės grindų, kurios nelaiko stogo konstrukcijos ir nėra statinio laikančios konstrukcijos. Pavėsinės ilgis ir plotis remonto metu nepadidėjo. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ ginčo laikotarpyje atlikti darbai priskiriami paprastajam remontui, kuriam atlikti ieškovų sutikimas nereikalingas.
32. Atsakovai į bylą pateikė K. S. (kvalifikuoto inžinieriaus – statybininko) surašytą 2022 m. gruodžio 21 d. Kitos paskirties inžinerinio statinio – pavėsinės apžiūros ataskaitą, kuri pridėta prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOK – 32097) ir kurioje nurodyta, kad ginčo objekte atlikti, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ paprastajam remontui priskirtini darbai, numatyti 12.4 punkte (stogo dangos keitimas) ir 12.12 punkte (kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstukcijų. Apklaustas kaip liudytojas K. S. patvirtino, kad nuo pavėsinės pastatymo, jos geometriniai išmatavimai nėra pakeisti: nepasikeitė nei jos plotis, nei aukštis. Pavėsinės pagrindinės stogą laikančios konstrukcijos yra dvi medinės kolonos iš natūralaus ąžuolo. Keičiant stogo dangą, stogo plotas nėra pasikeitęs, nes stogo šlaitų kampas likęs toks pats. Norint stogą didinti, reikia didinti stogo šlaitų kampą. Šoninės sienelės kaip architektūrinis elementas nieko bendra neturi su stogo laikančiąja konstrukcija, pašalinus sienelių balkius, stogas stabilumo nepraras, jokių deformacijų nebus.
33. Teismas pripažįsta, kad atsakovai įrodė, jog sklype esančioje pavėsinėje atliko tik paprastojo remonto darbus, kuriems besiribojančio žemės sklypo savininko (ieškovų) sutikimas nereikalingas ir ieškovai neįrodė, kad atsakovai atliko pavėsinės statybos (rekonstrukcijos) darbus po 2017 m. sausio 1 d., kuriems pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ būtų reikalingas rašytinis besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų sutikimas.
34. Teismas atmetė ieškovų atstovo prašymą suteikti galimybę pateikti į bylą priešingą pavėsinės apžiūros ataskaitą nei pateikė atsakovai, nes dar 2022 m. spalio 12 d. teismo posėdyje ieškovų atstovo prašymu buvo sudaryta galimybė išsiaiškinti, ar atlikta pavėsinės rekonstrukcija, ar estetinis remontas (posėdžio garso įrašas nuo 10.40 val.), po ko ieškovai 2022 m. lapkričio 16 d. pateikė patikslintą ieškinį. Kaip žinia šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl ieškovai turėjo pakankamai laiko savalaikiai surinkti ir teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir tokią galimybę teismas ieškovams buvo sudaręs.
35. Pavėsinė pastatyta iki 2017 m. sausio 1 d. Dėl jos statybos ieškovai per vienus metus nuo statybos pradžios nepateikė rašytinių pretenzijų. Atsakovai atliko tik paprastąjį pavėsinės remontą, kuriam ieškovų sutikimo nereikia. Net ir nustačius, kad atsakovo atlikti darbai laikytini pavėsinės rekonstrukcija, atsižvelgiant į jų turinį ir galutinį rezultatą, pastariesiems rašytinis ieškovų sutikimas (susitarimas) irgi neprivalomas, vadovaujantis STR 1.05.01:2017 7 priedo 8 punktu. Nagrinėjamu atveju teisės aktai dėl pavėsinės statybos ir jos remonto ir/ar rekonstrukcijos nepažeisti, ir tenkinti ieškovų reikalavimo dėl jos pašalinimo, nėra pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
36. Aukštesnysis teismas pažymėjo, kad ieškovai savo reikalavimą pašalinti pažeidimą – įpareigoti nugriauti atsakovams priklausančiame žemės sklype statinį – grindė ne tik CK 4.103 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilines teisines pasekmes, bet ir CK 4.98 straipsnyje įtvirtinto savininko teisių gynimo būdo pagrindu, todėl teismas turi aiškintis ieškovų teisių suvaržymą, apsunkinimą, kylantį dėl per arti sklypų ribos pastatytos pavėsinės, t. y. materialines pasekmes. Ieškovams patikslintu ieškiniu atsisakius CK 4.98 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo, teismas aplinkybių, susijusių ieškovų teisių suvaržymu dėl atsakovų sklype stovinčios pavėsinės, nenustatinėja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
37. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį sprendimo ir dalį bylos grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas perduotas spręsti šioje byloje, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
38. Išnagrinėjus bylą, bendras jos rezultatas, kad ieškovų reikalavimai atmetami, atsakovų patenkintas. Byloje priėmus sprendimą atsakovų naudai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik atsakovui.
39. Atsakovo T. J. bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 1910 Eur (75 Eur žyminis mokestis už priešieškinio neturtinį reikalavimą, 85 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 1750 Eur atstovavimo išlaidų), tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytus priteistinus užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl jos priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovų K. B. ir D. B. po 955 Eur.
40. Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir sudaro 89,60 Eur dydžio sumą. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis po 44,80 Eur valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovus T. J. ir L. J. gyvatvorę (tujų medelius), besiribojančią su ieškovų K. B. ir D. B. žemės sklypu, formuoti iki 1,3 m. aukščio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui T. J. iš ieškovų K. B. ir D. B. po 955 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovų K. B. ir D. B. po 44,80 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.