- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-779-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12786-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- VšĮ „Ramios bitės“
- Atsakovas
- UAB „Baltijos reklamos projektai“, G. S., V. L.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Andrutės Kalinauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VšĮ „Ramios bitės“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VšĮ „Ramios bitės“ ieškinį atsakovams UAB „Baltijos reklamos projektai“, G. S., V. L., dėl sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas VšĮ „Ramios bitės“ patikslintu ieškiniu (b.l. 1-4, 93-97, 127-129) prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleido į rinką ir prekiauja kompaktinėmis plokštelėmis „Briedis Eugenijus“ pažeisdamas ieškovo teises ir uždrausti prekiauti šiomis plokštelėmis; 2) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovo patirtą turtinę žalą ir nuostolius – 10 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė tuo, kad su atsakovais G. S. ir V. L. 2007-09-03 sudarytomis leidybos sutartimis įgijo išimtinę teisę į V. L. sukurtą literatūros ir muzikos kūrinį, įrašytą kompaktinėje plokštelėje „Briedis Eugenijus“, jį naudoti ir juo disponuoti be apribojimų ir be kito papildomo atlygio, nei autorinis atlyginimas, numatytas šalių sudarytoje leidybos sutartyje, taip pat ieškovas įgijo išimtines teises kūrinį (jo muziką ir žodžius) naudoti ir juo disponuoti, parengti abiejų atsakovų sukurto literatūros ir muzikinio kūrinio ruošinį gamybai, pramoniniu būdu pagaminti jo kopijas, įrašyti kompaktinėje plokštelėje ir platinti. Tačiau 2007 m. atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleido į rinką ir pradėjo prekiauti kompaktinėmis plokštelėmis „Briedis Eugenijus“, kuriose skamba muzikiniai kūriniai su tokia pačia muzika ir tokiais pačiais žodžiais, kaip ir kūrinio, kuris išimtinėmis teisėmis buvo perduotas VšĮ „Ramios bitės“. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ieškovui nurodė, kad yra sudaręs sutartis su atsakovais G. S. ir V. L.. Ieškovas suklaidintas, kad turi išimtines teises į kūrinį, investavo į jo išleidimą ir platinimą, jo lūkesčiai nepasiteisino, nes pirkėjai pirko ir atsakovo išleistas kompaktines plokšteles. Todėl ieškovas patyrė didelę turtinę žalą bei negavo planuotų pajamų. Prašomą priteisti žalą ieškovas grindė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d. 1 p. numatyta kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ atsiliepimu (b.l. 53-57, 109-111) prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad su V. L. buvo sudaryta 2007-03-09 autorinė sutartis dėl kūrinio vaikams „Briedis Eugenijus“ licencijavimo bei pagal minėtą knygą pastatyto spektaklio režisūros. 2007-04-10 su V. L. susitarė, kad po spektaklio premjeros atsakovas išleis kompaktinę plokštelę su dainomis, kurios skamba spektaklio metu. Dalis dainų buvo specialiai sukurtos spektakliui ir šių dainų V. L. knygoje „Briedis Eugenijus: pasakos apie meilę ir kitus nesusipratimus“ nėra. Atsakovas su G. S. sudarė autorinę sutartį dėl muzikinių intarpų spektakliui „Eugenijus Briedis“ sukūrimo. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 41 str. 1 d., atsakovas įgijo autorines turtines teises į muzikos kūrinį ir tapo šių turtinių teisių turėtoju. Todėl turėjo visas teises naudoti tiek žodžius, tiek muzikos kūrinius savo leidžiamoje plokštelėje ir ieškovo teisių nepažeidė, juolab, ieškovo ir atsakovo kompaktinių plokštelių turinys yra skirtingas.
Atsakovai G. S. ir V. L. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose (b.l. 44-45, 67-69, 116-117, 118) nurodė, kad tiek su ieškovu, tiek su atsakovu UAB „Baltijos reklamos projektai“ sudarė skirtingas leidybos sutartis, visų sutarčių objektai ir išleistos kompaktinės plokštelės skiriasi iš esmės. Todėl jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu jie neatliko. Ieškovas niekaip nepagrindžia ir solidarios atsakomybės taikymo atsakovams sąlygų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. L. nėra gavęs iš ieškovo autorinio atlyginimo pagal leidybos sutartį, apie šį esminį sutarties pažeidimą ir jo neištaisymo pasekmes buvo ieškovui pranešęs raštu, todėl, ieškovui minėto trūkumo neištaisius, autorius leidybos sutartį dėl esminio jos pažeidimo laiko nutraukta.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-10-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas iš šalių sudarytų autorinių sutarčių (b.l. 22, 24-25, 87-88) sprendė, kad autoriai perdavė atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ autorines teises į kūrinį – spektaklį bei muzikinius intarpus spektakliui. Šios sutartys buvo sudarytos pirmiau, nei sutartys su ieškovu. Atsakovai V. L. bei G. S., sudarydami leidybos sutartis su ieškovu, nepažeidė nei savo įsipareigojimų pagal autorines sutartis su UAB „Baltijos reklamos projektai“, nei ieškovo teisių ar teisėtų interesų, nes leidybos sutarčių objektai yra skirtingi nuo autorinių sutarčių objektų, o atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ savo kompaktinę plokštelę išleido į rinką pirmiau, nei ieškovas. Be to, atsakovo išleistoje kompaktinėje plokštelėje yra visiškai skirtingas kūrinys, nei ieškovo išleistoje plokštelėje. Tai, kad dalis dainų sutampa, teismo nuomone, neleidžia teigti, kad atsakovo išleistas kūrinys yra tapatus ir pažeidžia ieškovo teises. Atsakovas pagal autorinę sutartį įgijęs visas turtines teises į kūrinį – spektaklį, turėjo teisę panaudoti iš minėto spektaklio dainas savo plokštelės leidimui (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str.). Teismas nenustatė, kad atsakovai V. L. bei G. S., sudarydami autorines sutartis, ar UAB „Baltijos reklamos projektai“, išleisdami kompaktinę plokštelę, būtų veikę neteisėtai, būtų pažeidę ieškovo teises ar turtinius interesus. Ieškovas nepateikė į bylą ir įrodymų, patvirtinančių realiai patirtus jo nuostolius dėl kompaktinės plokštelės leidybos, tik jo teiginių pagrindu tokios aplinkybės negali būti nustatytos. Tačiau net ir atmetęs ieškinį, atsakovų atstovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino nurodydamas, kad nors į bylą pateiktos išankstinio mokėjimo sąskaitos, nėra duomenų apie minėtų sąskaitų apmokėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas VšĮ „Ramios bitės“ prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-10-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (b. l. 188-192). Tvirtina, kad leidybos sutarčių pagrindu ieškovui buvo perduotos leidybos teisės į visą kūrinį – pasaką „Briedis Eugenijus“, kurią sudarė tiek įskaitytas tekstas, tiek įdainuotos dainos. Atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleistoje plokštelėje yra dainos iš tos pačios pasakos su tais pačiais dainų tekstais, t.y. to paties kūrinio fragmentai, į kurio leidybą išimtinės turtinės teisės buvo perduotos ieškovui. Todėl tokią aplinkybę, kad atsakovo plokštelėje yra sutampančių dainų, nustatęs teismas turėjo tenkinti ieškinį. 2007-09-03 sudarytomis leidybos sutartimis atsakovai G. S. ir V. L. patvirtino, kad ieškovui yra suteikta išimtinė teisė į kūrinį ir nustatytas draudimas autoriams pakartotinai perduoti teises ne tik į visą kūrinį, bet ir į atskiras jo dalis (sutarčių 2.3., 6.2.2., 6.3. p.). Tokiu būdu leidybos sutartyse ieškovas siekė užsitikrinti, kad patys autoriai ar, jų sutikimu, kiti asmenys neišleis kitų kompaktinių plokštelių su ginčo kūriniu ar jo dalimis. Atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ pozicija, kad jis turėjo teisę naudoti dainų žodžius išleidžiamoje plokštelėje, nepagrįsta, nes autorinės sutartys tarp atsakovų nenumato, kad yra suteikiamos teisės išleisti spektaklio dainas kompaktinėje plokštelėje. Atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ sutartyje su V. L. yra suteikiama tik teisė pastatyti spektaklį pagal kūrinį „Briedis Eugenijus“, o sutartyje su G. S. buvo sutarta tik dėl muzikos kūrinio naudojimo spektaklyje „Briedis Eugenijus“. Teisių į plokštelės leidybą suteikimą atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ nepatvirtino ir patys autoriai V. L. bei G. S., nepateikta atsakovo su autoriaus sudarytų leidybos sutarčių. Atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ paaiškinimai apie žodinį susitarimą nelaikytini įrodymu. Ieškovo plokštelė vėliausiai buvo pagaminta 2007-11-05, nes tą dieną UAB BOD Group ieškovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą už pagamintas plokšteles, 2007-11-15 ieškovas jau buvo užsakęs šios plokštelės reklaminį skelbimą dienraštyje „Respublika“. Tuo tarpu atsakovo pateikta PVM sąskaita – faktūra įrodo, kad jis kompaktinę plokštelę platintojui UAB „Prioro įrašų grupė“ pateikė tik 2007-12-04. Atsakovo pateikta 2007-10-23 Didmeninio prekių tiekimo sutartis neįrodo ginčo plokštelių išleidimo į rinką 2007 m. spalio mėn., nes sutartis yra bendro pobūdžio prekių pirkimo – pardavimo sutartis, joje nėra nurodyta konkreti kompaktinė plokštelė. Analogiškos ieškovo plokštelei kitos plokštelės atsiradimas rinkoje yra neteisėtas. Dėl atsakomybės atsakovams paskirstymo nurodo, kad tik autoriams atsakomybė turėtų kilti, jeigu paaiškėtų, kad jie suteikė išimtines leidybos teises ieškovui, nors tokias teises jau buvo suteikę atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir taip suklaidino ieškovą, duodami pagrindą jam manyti, kad daugiau analogiškų kūrinio egzempliorių rinkoje neatsiras. Tik atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ atsakomybė turėtų kilti tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad jis plokštelę išleido neturėdamas nei autorių, nei ieškovo sutikimo. Visiems atsakovams atsakomybė turėtų kilti tuo atveju, jeigu autoriai suteikė leidybos teises atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“, o pastarasis žinojo, kad išimtinės leidybos teisės buvo suteiktos ieškovui, ir, nepaisant to, išleido savo kompaktinę plokštelę. Kadangi ieškovas, kreipdamasis į teismą, nežinojo visų faktinių aplinkybių, todėl ieškinį pareiškė visiems atsakovams solidariai. Bylos nagrinėjimo metu jau buvo nustatyta, jog autoriai leidybos teisių atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ nesuteikė, o tai reiškia, kad ieškinys turėjo būti patenkintas bent jau šio atsakovo atžvilgiu. Nors byloje yra pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, įrodančios ieškovo patirtas išlaidas plokštelių leidybai ir reklamai 42 570 Lt sumai, tačiau ieškovas savo reikalavimus grindžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 83 str. 4 d. 1 p. Ši teisės norma leidžia vietoj faktiškai padarytos žalos (nuotolių) reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 MGL nustato teismas.
Atsiliepimas
Atsakovai V. L. ir G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą dalyje dėl jiems nukreipto ieškovo reikalavimo palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 197-199). Paaiškina, kad sutarčių, sudarytų tarp atsakovų V. L. ir G. S. ir ieškovo bei tarp atsakovų V. L., G. S. ir atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ objektai (kūrinių panaudojimo būdai) yra visiškai skirtingi. Todėl teigti, kad atsakovai V. L. ir G. S. galėjo pažeisti ieškovo teises nėra jokio pagrindo. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas ieškovo reikalavimus priteisti iš jų kompensaciją atmetė pagrįstai. Atsakovai V. L. ir G. S. iš atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ nėra gavę ir jokio autorinio atlyginimo už pastarojo parduodamas kompaktines plokšteles. Ieškovo ir atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleistos kompaktinės plokštelės nėra tapatūs kūriniai, kadangi išleistų kompaktinių plokštelių pobūdis ir turinys iš esmės skiriasi – ieškovo išleista kompaktinė plokštelė yra garsinė knyga, kurioje yra įskaityta atsakovo V. L. parašyta pasaka vaikams, o atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ yra įrašytos tik dainos iš spektaklio, pastatyto pagal tą pačią pasaką.
Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 203-206). Laikosi ankstesnės pozicijos, kad ieškovo ir atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ kompaktinės plokštelės nėra vienodo turinio: ieškovo plokštelėje yra įrašyta garsinė pasaka „Briedis Eugenijus“ su kai kuriais muzikiniais intarpais – dainomis, o atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ kompaktinėje plokštelėje yra įrašytos atsakovo rodomo spektaklio „Briedis Eugenijus“ metu skambančios dainos. Net jeigu ieškovui ir būtų buvusios perleistos turtinės teisės į kompaktinėje plokštelėje skambančius kūrinius, teisė į kūrinio neliečiamybę jam vis vien nepriklausytų, nes jis yra išvestinis autorių teisių subjektas – turtinių teisių turėtojas. Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“ su atsakovu V. L. sudarė žodinį susitarimą dėl kompaktinės plokštelės su dainomis, kurios skamba spektaklio metu, leidimo iškart po spektaklio premjeros. Šios aplinkybės atsakovo V. L. atstovė teismo posėdžio metu nepaneigė. Atsakovas UAB „Baltijos reklamos projektai“, sudaręs autorinę užsakymo sutartį su atsakovu G. S., jau savaime įgijo visas autorines turtines teises į muzikos kūrinius ir tapo šių kūrinių turtinių teisių turėtoju. Kompaktines plokšteles UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleido 2007 m. spalio mėn., t.y. iškart po spektaklio vaikams „Briedis Eugenijus“ premjeros. Todėl atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ veiksmuose nėra nei neteisėtumo, nei kaltės. Pažymi ir tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie sumažėjusius jo pardavimus rinkoje, esant išleistoms ieškovo ir atsakovo kompaktinėms plokštelėms, nei įrodymų apie tai, kaip atsakovo kompaktinės plokštelės buvimas rinkoje kitaip įtakojo ieškovo kompaktinės plokštelės pardavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais.
Byloje kilo ginčas dėl muzikinio kūrino, t.y. dainų, sukurtų spektakliui vaikams „Briedis Eugenijus“, panaudojimo, išleidžiant šių dainų rinkinius dvejose kompaktinėse plokštelėse tuo pačiu pavadinimu „Briedis Eugenijus“. Savo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir jame pareikštus reikalavimus apeliantas (ieškovas) kildino iš delikto, t.y. iš visų atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais vienaip ar kitaip buvo pažeistos jo, kaip autoriaus turtinių teisių sutarties pagrindu turėtojo, teisės, išleidžiant į rinką kompaktinėje plokštelėje kūrinį, tapatų apelianto anksčiau jau išleistam kūriniui. Žalos atlyginimo už autorių teisių pažeidimus tvarką nustato CK ir ATGTĮ normos (ATGTĮ 83 str. 1 d., sutarčių sudarymo metu galiojusi šio įstatymo redakcija). Kadangi žalos, padarytos autorių teisių pažeidimu, atlyginimui, be specialiųjų, taikomos ir bendrosios žalos atlyginimo normos, sprendžiant šį klausimą privalu nustatyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovų veiksmų neteisėtumą (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Kaltė deliktiniuose santykiuose paprastai yra preziumuojama (CK 6.248 str.). Neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiamos įstatymo saugomos autoriaus asmeninės neturtinės ir turtinės, o jo teisių perėmėjo - turtinės teisės, sudaro prielaidas taikyti visus autorių teisių gynimo būdus, nurodytus ATGTĮ 77 str. Autoriaus arba jo teisių perėmėjo turtinių teisių pažeidimas yra suprantamas kaip jo išimtinės teisės įvairiais būdais naudoti arba leisti naudotis kūriniu kitiems asmenims nepaisymas, taip pat autorinio atlyginimo autoriui už naudojimąsi kūriniu nesumokėjimas (ATGTĮ 15 str.). Pasisakant dėl kiekvieno iš atsakovų atsakomybės taikymo sąlygų, aktualu dar ir tai, kad šioje konkrečioje byloje reikalavimus dėl autoriaus turtinių teisių gynimo pagal specialiąsias šiuos klausimus reglamentuojančias įstatymo normas yra pareiškę ne ginčo kūrinių autoriai, kuriems priklauso autorių asmeninės neturtinės teisės (autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę), priešingai, ieškiniu yra reikalaujama solidarios jų pačių atsakomybės už autoriaus turtinių teisių pagal ATGTĮ nuostatas pažeidimą.
Apeliaciniame skunde, prašydamas pilnai patenkinti jo ieškinį, apeliantas nepašalino savo reikalavimo (ieškinio dalyko) prieštaringumo ir aiškiai neįvardijo savo pozicijos, kurio atsakovo (ar atsakovų) ir kuriais konkrečiais neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta žalos, su kurio iš atsakovų veiksmais ar jų bendrumu jis sieja jam atsiradusius nuostolius, nors byla pirmosios instancijos teisme jau yra išnagrinėta iš esmės ir teismas yra nustatęs (konstatavęs) teisiškai reikšmingus šios bylos faktus bei dėl jų pateikęs savo vertinimus (CPK 185 str.). Kolegija pažymi, kad šalims ir kitiems proceso dalyviams galiojantis dispozityvumo principas, suteikiantis jiems teisę laisvai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), negali konkuruoti ar apskritai paneigti rungimosi principo bei pareigos įrodinėti, su tam tikrais apribojimais galiojančios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 12 str., 302 str., 306 str. 1 d. 4 p. ir 3 d., 312 str. 314 str.). Taip pat dispozityvumas neatleidžia apelianto nuo pareigos konkretizuoti ir aiškiai apibrėžti, su kokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, dėl kokių faktinių aplinkybių nustatymo, su kurių teisės normų aiškinimu bei taikymu jis nesutinka, kuomet byloje esančių įrodymų tyrimas jau yra atliktas ir byla išnagrinėta iš esmės. Dispozityvumas nereiškia ir to, kad apeliaciniam teismui pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes suteikiama diskrecijos teisė identifikuoti apelianto teisių ar interesų galimą pažeidimą ir savo paties pasirinkimu kuriuos nors asmenis įpareigoti pažeidimą pašalinti. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas aptarė ieškovo reikalavimus visų trijų atsakovų atžvilgiu ir nei vieno jų veiksmų nelaikė netesėtais ar pažeidžiančiais apelianto teises. Ir nors apeliaciniame skunde pasisakoma tik dėl vienintelio atsakovo - UAB „Baltijos reklamos projektai“ veiksmų neteisingo įvertinimo, nekvestionuojant teismo išvados dėl kitų atsakovų (kūrinių autorių) veiksmų įvertinimo, kolegija, atsižvelgdama į sprendimu nustatytas ir apeliaciniu skundu neginčijamas aplinkybes, patikrina visų atsakovų atsakomybės pagrindų egzistavimą (CPK 320 str.), nes apeliacinio skundo dalyko suformulavimas gali reikšti ir prašymą dėl ieškinio visų trijų atsakovų atžvilgiu patenkinimo.
Byloje nustatyta, kad ginčo muzikinių kūrinių - dainų, išleistų ieškovo ir atsakovo kompaktinėse plokštelėse „Briedis Eugenijus“, autorystė bei atlikimas, taigi autorių neturtinės bei gretutinės (atlikėjo) teisės priklauso atsakovams V. L. (žodžių autorius) ir G. S. (muzikos autorius ir jų atlikėjas) (ATGTĮ 2 str. 2, 5 ir 12 dalys, 13 str., 14 str., 52 str.). Dėl autoriaus turtinių teisių perdavimo jie yra sudarę rašytines sutartis su kiekvienu iš atsakovų. V. L. 2007-03-09 su atsakovu UAB „Baltijos reklamos projektai“ yra sudaręs Autorinę sutartį (dėl kūrinio vaikams „Briedis Eugenijus“ licencijavimo bei pagal minėtą knygą pastatyto spektaklio režisūros) (ATGTĮ 2 str. 21 d., 39 str. 1 d. ir 2 d.) (b.l. 22, pilnas sutarties tekstas b.l. 221-225). Šia sutartimi sulygta dėl atsakovo teisės pastatyti pagal autoriaus sukurtą kūrinį vaikams – knygą „Briedis Eugenijus. Pasakos apie meilę ir kitus nesusipratimus“ spektaklį, atitinkamai autoriui įsipareigojus paruošti scenarijų, spektaklį pastatyti ir jį režisuoti. Šia sutartimi autorius (atsakovas V. L.) autoriaus turtines teises, išvardintas sutarties 1 p., 3.1. p. ir 3.2 p., t.y. spektaklio režisavimą, adaptavimą bei inscenizavimą, šio spektaklio pastatymą pagal autoriaus sukurtą scenarijų bet kurioje pasaulio šalyje, teisę versti scenarijų į bet kurią pasaulio kalbą ketveriems arba dar papildomai dvejiems metams perleido atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“. Vėliau, t.y. 2007-09-03, su ieškovu VšĮ „Ramios bitės“ V. L. sudarė Leidybos sutartį (ATGTĮ 47 str.), kuria jis, kaip kūrino autorius, suteikė teisę ieškovui atgaminti, išleisti 7000 vnt. jo kopijų ir platinti kūrinį, sutartyje apibrėžiamą kaip autoriaus pateiktą kompaktinės plokštelės formatu literatūros ar muzikos kūrinį „Briedis Eugenijus“ (b.l. 6-9). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais, kad šiomis sutartimis perleistos netapačios autoriaus turtinės teisės ir sutarčių objektai buvę skirtingi. Papildomai pasakytina, kad nei dėl minėto kūrinio leidybos ir platinimo, o kūriniu pagal pirmąją sutartį yra būtent spektaklis ir jo pastatymo koncepcija (režisūrinis sprendimas pagal sumanytą scenarijų), nei dėl jo sudėtinių dalių (dainų, naudojamų spektaklyje, tekstų), kurių muzikos autorystė jam net nepriklauso, V. L. raštu su UAB „Baltijos reklamos projektai“ nesusitarė. Leidybos sutartis, kaip ir autorinė, turi būti rašytinės formos (ATGTĮ 44 str. 1 d.), žodiniai susitarimai ar leidimai, apie kuriuos buvo kalbama teismo posėdžiuose, negali būti prilyginami leidybos sutarčiai ir nagrinėjamos bylos kontekste teisinės reikšmės neturi. Todėl šio autoriaus veiksmuose, vėliau susitariant su apeliantu dėl leidybos turtinių teisių į dainų žodžius perdavimo (ATGTĮ 15 str.), nėra neteisėtumo ar kaltės elementų, jo veiksmai nesusiję priežastiniu ryšiu su apelianto nuostoliais ar negautomis pajamomis.
Susitarimus su atsakovu UAB „Baltijos reklamos projektai“ bei ieškovu VšĮ „Ramios bitės“ yra sudaręs ir atsakovas G. S.. Antai 2007-04-10 su atsakovu jis sudarė Autorinę užsakymo sutartį (dėl muzikinių intarpų spektakliui „Briedis Eugenijus“ sukūrimo) (b.l. 24-25, 87-88) (ATGTĮ 41 str.), kuria prisiėmė įsipareigojimą pagal atsakovo (užsakovo) nurodymus ir reikalavimus sukurti muzikos kūrinį šiam spektakliui, o 2007-09-03 su apeliantu sudaryta Leidybos sutartimi (b.l. 58-60) perleido šiam teisę atgaminti, išleisti 7000 vnt. jo kopijų ir platinti jo sukurtą muzikos kūrinį „Briedis Eugenijus“. Šiam atsakovui taip pat negali būti taikoma atsakomybė prieš apeliantą už ATGTĮ saugomų autoriaus turtinių teisių pažeidimą. Pagal ATGTĮ 47 str. 3 d., autorius įsipareigoja be leidėjo rašytinio leidimo neperduoti ar nesuteikti teisių į sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, t.y. neleisti panaudoti jį tuo pačiu būdu per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – trejus metus nuo kūrinio išleidimo datos. Atsakovo su apeliantu sudaryta leidybos sutartis buvo išimtinė, jos galiojimo laikotarpiu, t.y. iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (nedetalizuojant, kurių būtent sutartinių punktų įvykdymas reikštų visišką įvykdymą), autorius prisiėmė pareigą neperduoti turtinių teisių į šį kūrinį kitiems asmenims ir šią pareigą vykdė, dėl jo sukurto kūrinio (dainų ar jų rinkinio) leidybos su kitais asmenimis po leidybos sutarties su apeliantu sudarymo nesitarė. Tai reiškia, kad jis su apeliantu sudaryto susitarimo sąlygų ar aptartų įstatymo nuostatų nepažeidė.
Kaip nurodyta, nagrinėjamos bylos atveju buvo sudarytas daugiau nei vienas susitarimas dėl autoriaus turtinių teisių perleidimo. Nustatyta taip pat tai, kad ne tik su apeliantu sudarytos sutartys buvusios paskesnės, atitinkamai 2007-04-10 (b.l. 87-88) ir 2007-09-03 (b.l. 58), bet ir apelianto kompaktinė plokštelė nebuvo išleista anksčiau, nei antrojo leidėjo UAB „Baltijos reklamos projektai“. Kolegija nesutinka su apelianto teiginiais apie pirmesnį savo plokštelės išleidimą, atmeta kaip faktiškai nepagrįstus skundo argumentus, kad atsakovas kompaktinę plokštelę išleido į rinką tik 2007-12-04, o jis pats ją išleidęs 2007-11-05 ir 2007-11-15 jau buvo pradėjęs reklamuoti, t.y. užsakęs šios plokštelės reklaminį skelbimą spaudos leidinyje. Byloje esantis UAB „Baltijos reklamos projektai“ 2007-11-05 atsakymas į tos pačios dienos iš apelianto elektroniniu paštu gautą pretenziją dėl pasakos „Briedis Eugenijus“ dainų tekstų panaudojimo (b.l. 27) patvirtina, kad vėliausiai 2007-11-05 dieną, t.y. dar prieš reklaminių skelbimų užsakymą (b.l. 29) jam jau buvo žinoma apie tokios atsakovo išleistos plokštelės egzistavimą ir atsakovo pretenzijas į muzikos autoriaus turtinių teisių turėjimą. Tik šią dieną -2007-11-05 apeliantui buvo pateikta sąskaita pagal jo užsakymą 07-09/2165 pagaminti plokštelę 7000 vnt. tiražu (b.l. 30). Taigi tokių nustatytų bylos faktinių aplinkybių kontekste būtina pasisakyti ir dėl autorių teisių subjekto - autoriaus ar kito asmens, kuris turi (jam perduotos) išimtines turtines autorių teises ir gali jomis disponuoti. Autorių turtinių teisų perdavimas reglamentuotas ATGTĮ 6 skirsnyje. Šio skirsnio 38 str. nurodyta, kad autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. Tokių sutarčių sąvoką apibrėžia ATGTĮ 39 str. 1 d., kurioje yra nurodyta, kad pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį, nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (ATGTĮ 41 str. 1 d.). Sutartimi, sudaryta su atsakovu UAB „Baltijos reklamos projektai“ (b.l. 87-88), G. S. pastarojo užsakymu sukūrė muziką minėtam spektakliui ir perdavė užsakovui šioje sutartyje išvardintas autoriaus turtines teises. Minėtoje sutartyje taip pat nurodytas ir sukurto kūrinio panaudojimo būdas - muzika kuri turėjo būti naudojama tik šiame spektaklyje (sutarties 2.2.5. p.). Taigi autoriaus turtinės teisės šioje situacijoje priklauso būtent užsakovui (atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“), nors ir jo paties turtinės teisės naudotis kūriniu - atgaminimo bei platinimo (leidybos) teisė - buvo apribota atsakovo ir muzikos autoriaus susitarimu dėl kūrinio panaudojimo būdo. Kita vertus, ir kūrinį sukūręs autorius (G. S.) įsipareigojo užsakovui be rašytinio jo sutikimo neperduoti tretiesiems asmenims muzikos kūrinio ir nenaudoti specialiai spektakliui sukurto muzikos kūrinio bet partitūros kitiems tikslams, priešingu atveju turėtų atlyginti užsakovui nuostolius (sutarties 2.1.2. p.). Taigi ankstesnės, Autorinės kūrinio užsakymo sutarties nuostatų galimas pažeidimas, t.y. perdavimas naudojimosi šiuo kūriniu ar jo fragmentais teisės tretiesiems asmenims, įtakotų ne apelianto, o tik šios, pirmiau nei atsakovo su apeliantu sudarytos, kūrinio užsakymo sutarties šalių tarpusavio teises ir pareigas. Tokių klausimų bei pažeidimų vertinimas yra išimtinai užsakovo (UAB „Baltijos reklamos projektai“) bei autoriaus (G. S.) diskrecijoje ir nėra nagrinėjamo šioje byloje ginčo dalykas. Dėl nurodytų motyvų atsakovui G. S. kompensacinė prievolė apeliantui, pažeidus sutarties 2.3 p. ir 6.2.2. p. (ieškinio pagrindas) neatsiranda, nes, kaip minėta, būtent šių su apeliantu sudarytos leidybos sutarties sąlygų jis nepažeidė. Dėl 6.3 p. ir juo G. S. deklaruojamo autoriaus turtinių teisių į muzikos kūrinį turėjimo, nors tokios teisės priklausė kitam asmeniui, apie ką šis buvo apeliantą informavęs ir raštu (b.l. 27), pasakytina, kad apeliantas negali būti besąlygiškai laikomas tokių autoriaus turtinių teisių turėtoju (subjektu), egzistuojant ankstesne sutartimi nustatytais autoriaus turtinių teisių perleidimo santykiams. Būtent UAB „Baltijos reklamos projektai“, kaip autoriaus turtinių teisių turėtojas, galėjo leisti arba neleisti kūrinį platinti ar jį panaudoti kitu būdu, nei spektaklyje. Taigi pagal ATGTĮ 77 str. nuostatas ir pretenduoti į autoriaus teisių subjektų gynimo būdą, nustatytą ATGTĮ 83 str. 4 d. 1 p., apeliantas negali, o kitokio pobūdžio reikalavimų dėl su G. S. sudarytos sutarties šioje byloje nereiškiama.
Atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ atsakomybės sąlygos pagal ATGTĮ nuostatas taip pat nesusiklostė. Kolegija jau aptarė klausimus, susijusius su pirmesnėmis šio atsakovo sudarytomis sutartimis. Nors jose leidybos teisės su kūrinių tekstų bei muzikos autoriais nebuvo atskirai sulygtos, tačiau nustatytas faktas, kad būtent jam priklausė turtinės muzikos autorystės teisės. Tokiu atveju be jo ir muzikos autoriaus G. S. susitarimo, judviejų abipusio sutikimo pakeisti kūrinio užsakymo sutartyje įvardintą kūrinio panaudojimo būdą, su dainų žodžių autoriumi V. L. sudaryto susitarimo dėl leidybos apeliantas pilna apimtimi negalėjo įgyvendinti.
Pasisakytina ir dėl skundo argumentų, susijusių su sutarčių objekto tapatumu. Kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų teisme, leidybos sutarčių objektu tapo dainos, sukurtos specialiai spektakliui, bent dvi jos, apelianto atstovo teigimu, sutampa (b.l. 179). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik vienintelės dainos pavadinimas – „Laiminga pabaiga“ yra nurodytas abejose kompaktinėse plokštelėse (priedas prie civilinės bylos). Minėta aplinkybė reikšminga tuo aspektu, kad nuostoliai (pajamų iš leidybos sumažėjimas) buvo siejami būtent su vartotojų suklaidinimo galimybe, esant rinkoje panašiems produktams, dėl ko šie gali neidentifikuoti skirtumų ir įsigyti nebūtinai apelianto išleistą kompaktinę plokštelę. Kadangi reikalavimų dėl autoriaus asmeninių neturtinių teisių pažeidimo (teisės į kūrinio pavadinimą) nei vienam kompaktinę plokštelę išleidusiam leidėjui žodžių autorius V. L. nepareiškė, išsamiau dėl autoriaus neturtinių teisių nepasisakytina. Tačiau pastebėtina, kad tiek skirtingi dainų, esančių abejuose rinkiniuose, pavadinimai, tiek ir skirtingas šių plokštelių turinys, dainų rinkinio struktūra - muzikinė pasaka su dainomis ir tik spektakliui kurtos dainos - nesuponuoja priežastinio ryšio, kaip vienos iš privalomų atsakomybei taikyti sąlygų, nustatymo su galimai sumenkusiomis (negautomis tikėtinomis) apelianto pajamomis. Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama tuo, jog kūrinių rinkinys dėl jo turinio parinkimo ar išdėstymo taip pat yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas ir yra laikomas savarankišku autorių teisių objektu (ATGTĮ 4 str. 3 d. 2 p.). Todėl kolegija sutinka su atsakovų atsikirtimų argumentais, jog autorių teisių ir leidybos sutarčių objektai šiuo konkrečiu atveju iš esmės buvo skirtingi. Tokią aplinkybę pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Priežastinio ryšio nebuvimą tarp galimų apelianto nuostolių (negautų pajamų) ir atsakovo UAB „Baltijos reklamos projektai“ išleistos plokštelės patvirtina ir jau nurodyti teisėjų kolegijos argumentai, susiję su užsakymo pagaminti šią kompaktinę plokštelę įvykdymo data (2007-11-05) bei vėlesnėmis jo investicijomis į reklamą, nepaisant aplinkybės, kad jau šią 2007-11-05 dieną buvo kilęs realus ginčas dėl autoriaus turtinių teisių (b.l.27). Taigi apeliantas, neišsprendęs šio ginčo dėl autoriaus turinių teisių turėtojo, neatsižvelgęs į minėtame pranešime išviešintas turtines autoriaus teises į kūrinio muziką, iš esmės veikė savo rizika. Apelianto aiškų neapsisprendimą ir pakankamai dviprasmišką poziciją viso šio ginčo eigoje patvirtina ir tokia aplinkybė, kad pradiniame šios bylos etape reikalavimų G. S. jis net nereiškė, manydamas, kad dainų muzikos autorius G. S. nėra suteikęs teisės atsakovui išleisti ir platinti muzikos kūrinį. Vėliau nuostatą pakeitė ir įtraukė autorių solidariu atsakovu, o teisme aiškino, jog šis sutikimą platinti dainas ieškovui vis tik davė ir šią išvadą padarė iš G. S. veiksmų (b.l.179). Apeliaciniame skunde gi tvirtinama priešingai, kad autoriai leidybos teisių atsakovui UAB „Baltijos reklamos projektai“ nesuteikė, nes žodinis susitarimas ar pritarimas nėra sutartinų santykių įrodymas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį ginčą išsprendė teisingai, nepažeidė procesinių ar materialinių teisės normų, o apeliacinio skundo argumentai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.
Atsakovų V. L., G. S. ir UAB „Baltijos reklamos projektai“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstyti prašymai priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkinti, nepateikus jokių įrodymų apie patirtas išlaidas šios instancijos teisme ir apie tokių išlaidų dydį.
Iš apelianto valstybės naudai priteistina 14,10 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimu ( b.l. 210) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš VšĮ „Ramios bitės“ 14 (keturiolika) litų 10 centų pašto išlaidų valstybės naudai.