- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- e2-5792-512/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03753-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Danta“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant atsakovei D. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. K. dėl turtinės žalos priteisimo, tretysis asmuo UAB „Danta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 966,51 Eur turtinės žalos atlyginimo,119,69 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-03-28 buvo vandeniu užpiltos ir sugadintos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), dėl ko patalpose Nr.1-44, 1-64 ir 1-65 sulietos lubos ir sienos. Įvykio metu patalpos Nr. 1 ieškovo buvo apdraustos Turto draudimu. Remiantis draudėjo pateiktais dokumentais bei turto sunaikinimo sugadinimo akto papildomais lapais, sugadinto turto remonto kaina sudarė 4642,96 Lt. Ieškovas apskaičiavo 966,51 Eur, t.y. 3337,16 Lt (4642,96 Lt - 805,80 Lt (išskaičiuotas PVM) -500 Lt (išskaičiuota besąlyginė išskaita, pagal draudimo sutartį)) dydžio draudimo išmoką bei ją išmokėjo draudėjui. Patalpos Nr. 1 užpylimo židinys buvo viršuje esančiame bute Nr. 5, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuo 2010-06-17 priklauso atsakovei. Atsakovė buvo raginama sumokėti 3337,16 Lt (966,51 Eur), tačiau turtinė žala iki šios dienos nėra atlyginta. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Teigia, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 966,51 Eur (3337,16 Lt) žalą, nes: 1) nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, t.y. elgėsi neteisėtai; 2) ieškovo draudėjai atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atsargiai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2012-03-28 į namus buvo užėję du asmenys, kurie apžiūrėjo patalpas, tačiau nerado jokio vandens nubėgimo, įtrūkimo ar pažeidimų. 2012-07-16 UAB „Vandens galia“ atstovai surašė aktą, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jokių vandentiekio, buitinių nuotekų ir šildymo sistemos pratekėjimų nėra. Ieškovas nei 2012 m., nei dabar neturi įrodymų, jog UAB „Danta“ patalpos buvo aplietos būtent iš atsakovei priklausančio buto. Paminėjo, kad virš aplietų patalpų yra dar trijų kaimynų butai. UAB „Danta“ patalpos galėjo būti aplietos dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar dėl sienoje, perdangoje trūkusių vamzdžių.
Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškino iš esmės atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildė, kad trečiojo asmens nuomojamos patalpos buvo užpiltos ir anksčiau, mano, kad tai galėjo atsitikti būtent dėl tose patalpose esančių vamzdynų gedimų.
Šalies argumentai
Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančios medžiagos, pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Danta“ buvo sudaryta Turto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2005-02-18 iki 2015-02-17 buvo apdrausti trečiojo asmens pastatai. 2012-03-28 vandeniu užpiltos ir sugadintos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose buvo sulietos lubos ir sienos. Įvykio metu patalpos Nr. 1 ieškovo buvo apdraustas Turto draudimu. Dėl šio įvykio ieškovas trečiajam asmeniui UAB „Danta“ išmokėjo 966,51 Eur (3337,16 Lt) draudimo išmoką. 2012-08-01 ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas per 18 dienų sumokėti 966,51 Eur žalos atlyginimo.
Nagrinėjamu atveju ieškinį reiškia draudikas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs draudėjui – UAB “Danta” draudimo išmoką dėl apgadinto turto užliejus patalpas. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ nurodo, kad išmokėjęs pagal Turto draudimo sutartį draudimo išmoką, perėmė draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu ieškovas nurodo atsakovę D. K..
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo bendrovė „Zurich Versicherung AG“ v S. M., bylos Nr. 3K-3-580/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v UAB „Vingininkai“).
Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 straipsnis), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, esant nurodytoms CK nuostatoms, suformuotai teismų praktikai, turi įrodyti, kad jis kaip draudikas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmoka, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės neteisėti veiksmai.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį, suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007).
Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Ieškovė neįrodė visų sąlygų, būtinų atsakovės atsakomybei kilti.
Byloje ieškovė pateikė 2012-03-29 sudarytą pranešimą – paskaičiavimą. Jame nurodoma, kad apžiūrėjus atsakovės butą (duomenys neskelbtini), apgadinimų vamzdyne neužfiksuota, ir teikia išvadą, kad galimai žala atsirado dėl trūkusio vamzdžio pastato sienoje ar perdangoje, nes išbėgo didelis kiekis vandens. Šį pranešimą pasirašė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis žalų ekspertas S. S. ir draudėjo atstovė. Taigi, tuoj po įvykio pats ieškovės ekspertas nenustatė, kad užpylimas įvyko iš atsakovei priklausančių patalpų.
Byloje liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad jis yra kvalifikuotas technikas, daug metų prižiūri šildymo sistemas įmonėse. Atsakovės prašymu jis po šio įvykio praėjus kelioms dienoms apžiūrėjo jos bute įrengtą šildymo sistemą. Jokių vandens pratekėjimo požymių nebuvo, nes jų nebūtų įmanoma paslėpti – matytųsi nutekėjimai per sienas, „išsiraitytų“ parketas ir pan.. Pas atsakovę yra įrengtas autonominis šildymas, į vandens pašildymo katilą užpildoma apie 2 l vandens, atsiradus jo nutekėjimui, kristų slėgis šildymo sistemoje ir automatika išjungtų vandens cirkuliaciją, tačiau tokio gedimo pas atsakovę nebuvo.
Esant tokiems įrodymams laikytina, kad nėra įrodyta atsakovės kaltė žalos padaryme, t.y. jokių duomenų, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų būtų kilusios neigiamos pasekmės ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.