Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. I. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. I. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2023 m. liepos 28 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. D. I. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 10 d. 5.50 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su J. K. metu tyčia sudavė rankomis bei spyrė kojomis mažiausiai 14 smūgių J. K. į galvą, krūtinę bei šonus ir taip padarė jam politraumą, pasireiškusią muštinėmis žaizdomis kaktoje, nosies nugarėlėje, dešinio užausio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, krūtinėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėje, liežuvio pasaitėlio plyšimu, odos nubrozdinimu krūtinėje, minkštųjų audinių kraujosruvomis veido, krūtinės, gerklų projekcijose, poliežuvinio kaulo kairiojo didžiojo rago lūžiu, abipusiais šonkaulių ir krūtinkaulio lūžiais, skeveldriniais nosikaulių ir viršutinio žandikaulio skruostinių ataugų lūžiais, skruostikaulių ataugų lūžiais, apatinio žandikaulio dauginiais lūžiais, kas komplikavosi trauminiu šoku ir progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, dėl ko nukentėjusysis J. K. netrukus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė J. K.

5. 2023 m. birželio 21 d. nuteistojo D. I. gynėjas advokatas Sergejus Milovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su pareiškimu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ir nutartį. Pareiškime nurodoma, kad nuteistojo D. I. motinai R. I. 2023 m. balandžio mėnesį patikrinus sūnaus „Facebook“ profilį paaiškėjo, kad 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, t. y. tuo pačiu metu, kai ji buvo apklausiama policijos ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, V. R. praktiškai kasdien rašė D. I. žinutes, kurių turinys leidžia pagrįstai suabejoti liudytojos parodymais apie jos ir D. I. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. įvykio nutrukusius santykius, taip pat apie baimę, kurią ji tariamai jautė teisiamajam ir kuri neva nulėmė jos melagingus parodymus.

6. 2023 m. liepos 7 d. Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas raštu atsisakė spręsti klausimą dėl galimo baudžiamosios bylos dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo ar atsisakymo ją atnaujinti. Lietuvos generalinės prokuratūros prokuroro sprendimą nuteistojo D. I. gynėjas Sergejus Milovas 2023 m. liepos 10 d. apskundė aukštesniajam prokurorui. 2023 m. liepos 28 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojo Sauliaus Versecko nutarimu buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, motyvuojant tuo, kad nuteistojo D. I. kaltė nebuvo grindžiama vien liudytojos V. R. parodymais, o galimas jų paneigimas neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę veiką negu ta, už kurią jis nuteistas.

7. Nesutikęs su nurodytu prokuratūros nutarimu, nuteistojo D. I. gynėjas jį apskundė Vilniaus apygardos teismui, kuris 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Nuteistojo D. I. gynėjas advokatas Sergejus Milovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

8.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos ir teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad liudytojos V. R. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir yra prieštaringi. Maža to, dalis jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų sudaro aplinkybes, kurios eliminuoja galimybę nuteistajam padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą – pasak liudytojos, J. K. nužudymo metu D. I. jau buvo grįžęs namo. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas liudytojos parodymų nenuoseklumą, sprendė, kad tą dalį savo parodymų, kuri yra palanki nuteistajam, V. R. davė, nes bijojo D. I. ir ši baimė nėra deklaratyvi (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutarties 19, 20 punktai). Teismas šiuos parodymus atmetė ir vadovavosi tik tais liudytojos parodymais, kurie patvirtina pareikštą kaltinimą.

8.2. Skunde teigiama, kad nuteistojo D. I. motinai R. I. 2023 m. balandžio mėnesį patikrinus sūnaus „Facebook“ profilį paaiškėjo, kad 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėn., t. y. tuo pat metu, kada ji buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, V. R. kasdien rašė D. I. žinutes. Šių gana didelės apimties žinučių turinys, jose vartojami teiginiai, kad V. R. žinanti ir įsitikinusi, jog D. I. nekaltas, rodomi jausmai, emocijos, išgyvenimai leidžia pagrįstai suabejoti tiek pačios liudytojos parodymais apie jos tariamai jaustą baimę D. I., kuri nulėmė jos neva melagingus parodymus, tiek ir teismų išvadomis, kurios padarytos vertinant V. R. parodymus bei atmetant tuos, kurie buvo duoti tariamos baimės įtakoje. Bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma apie nurodytas žinutes, teismai negalėjo V. R. parodymų vertinti žinodami šių žinučių turinį, kuris aiškiai ir neginčijamai parodo, kad jokios baimės D. I., apie kurią kalbama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, liudytoja nejautė ir jausti negalėjo.

8.3. Pasak nuteistojo gynėjo, skundžiamoje nutartyje teismas nors ir pripažino, kad apie V. R. žinutes, rašytas D. I. „Facebook“ profilyje 2020 m, rugsėjo-lapkričio mėnesiais baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams nebuvo žinoma, tačiau sprendė, jog šių žinučių turinys negali lemti kitokio teismo sprendimo arba kitokios D. I. teisinės padėties. Tokią išvadą apygardos teismas padarė vadovaudamasis iš esmės vieninteliu argumentu, kad V. R. parodymų galimas paneigimas ir jų eliminavimas iš įrodymų visumos neįrodytų, jog nuteistasis D. I. yra nekaltas, kadangi apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas ir kitais byloje surinktais įrodymais.

8.4. Skunde teigiama, kad nei vienas iš išvardintų baudžiamosios bylos įrodymų atskirai, nei jų visuma neįrodo D. I. dalyvavus nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas, padaryme, ir juolab – nuteistojo kaltės. Pasak nuteistojo gynėjo, nei vienas iš nurodytų liudytojų nematė ir net negirdėjo įvykio, kurio metu buvo sumuštas ir taip nužudytas J. K. Dalis liudytojų nurodė, kad D. I. ir J. K. buvo pažįstami, bendravo, D. I. lankėsi pas nužudytąjį bute, tačiau to neneigė ir pats nuteistasis. Be to, nuo pat pirmos apklausos jis tvirtino, kad buvo pas J. K. ir jo mirties išvakarėse gėrė su juo alų, po ko išėjo namo. Ekspertų parodymai, jų išvados, įvykio vietos ir daiktų apžiūros duomenys taip pat neįrodo, jog J. K. sumušė ir tokiu būdu nužudė būtent nuteistasis. Priešingai, šie įrodymai, juos sugretinus su liudytojų E. G. ir V. P. parodymais bei kita bylos medžiaga, leidžia visiškai pagrįstai teigti, kad D. I. negalėjo sumušti ir nužudyti J. K.

8.5. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja E. G. – nužudytojo kaimynė iš buto apačioje – parodė, kad atsikėlusi 2020 m. rugsėjo 10 d. apie 5.30 val. tualete pastebėjo nuo lubų varvantį vandenį. Supratusi, kad užliejo kaimynas J. K., jam skambino, o neprisiskambinusi iš karto nuėjo prie jo buto durų ir bandė patekti į vidų, tačiau durys iš vidaus buvo užkabintos grandinėle, ir ji į vidų negalėjo įeiti. Liudytoja patikslino, kad esant užkabintai grandinėlei, pro atidarytų durų plyšį ranka netilptų, todėl atidaryti durų iš išorės galimybės nebuvo.

8.6. Atlikus nukentėjusiojo J. K. naudoto abonentinio numerio išklotinės analizę nustatyta, jog pirmasis E. G. skambutis fiksuotas 2020 m. rugsėjo 10 d. 5:45:03 val. Kita nukentėjusiojo kaimynė liudytoja V. P. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad negyvą J. K. aptiko 2020 m, rugsėjo 10 d. kiek po 9 val. ryto. Atėjusi pas nukentėjusįjį, jo buto durys nebuvo užrakintos, paėmusi už rankenos jas atidarė, durų grandinėlė tuo metu nebuvo uždėta.

8.7. Skunde taip pat nurodoma, kad po to, kai nuteistasis D. I. 4.50 val. išėjo iš J. K. namų, pastarasis turėjo, pirma, iki 5.45 val., t. y. iki kaimynės E. G. atėjimo, užkabinti durų grandinėlę, antra, laikotarpyje nuo 5.45 val. iki po 9 val. ryto dėl kažkokios priežasties durų grandinėlę vėl nukabinti, nes kitaip atėjusi liudytoja V. P. nebūtų patekusį į J. K. butą ir radusi jo lavoną. Tačiau pasak nuteistojo gynėjo, šių veiksmų J. K. fiziškai negalėtų atlikti, jei būtų sumuštas 4.50 val. namo išėjusio D. I., kadangi pagal lavoną tyrusių ekspertų išvadas bei jų teisme duotus parodymus, po sumušimo jis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimties minučių.

8.8. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat teigia, kad sumuštas nukentėjusysis užkabindamas, o po to atkabindamas grandinėlę neišvengiamai savo kraujų būtų sutepęs tiek ją, tiek ir lauko duris iš vidaus, kadangi dėl patirtų sužalojimų smarkiai kraujavo. Tuo tarpu įvykio vietos apžiūros metu nei ant lauko durų, nei ant grandinėlės jokio kraujo rasta nebuvo. Be kita ko, apžiūros metu nuo grandinėlės buvo paimta nuoplova, kurioje žmogaus kraujo ekspertai nerado.

8.9. Nuteistasis D. I. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad J. K. jo mirties naktį nemušė. Išeidamas padėjo jam atsigulti į lovą ir liepė užsirakinti. Apie tariamą konfliktą tarp nužudytojo ir nuteistojo parodymus davė tik liudytoja V. R., nurodžiusi įvykio naktį neva gavusi iš D. I. nuotraukas ir vaizdo įrašą, kuriuose pastarasis skundžiasi buvęs be priežasties užpultas J. K., o kitą dieną susitikusi su D. I., šis neva jai pasakė, kad galėjo užmušti nukentėjusįjį. Pasak nuteistojo gynėjo, jokie kiti bylos įrodymai neįrodo tokiam konfliktui buvus ir V. R. parodymų apie jį nepatvirtina, todėl šios liudytojos parodymų tikrumo klausimas yra itin reikšmingas dėl nuteistojo D. I. kaltės pagrįstumo spręsti.

8.10. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo sprendimai grindžiami vien tik netiesioginių įrodymų visuma. Bet kurio vieno įrodymo, sudarančio jų loginę grandinę, juolab liudytojos V. R. parodymų paneigimas tokią grandinę neišvengiamai sugriautų, kas suponuotų būtinybę iš naujo spręsti tiek dėl nuteistojo dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, tiek ir dėl jo kaltės.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. I. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundas atmetamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. I. gynėjo skundo argumentus ir įvertinęs pateiktos baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnysis teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, todėl naikinti ginčijamą nutartį gynėjo skunde pateiktais motyvais nėra pagrindo.

10. Kaip pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje nurodomas BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Nuteistojo D. I. gynėjas Sergejus Milovas kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes pateikia liudytojos V. R. nuteistajam rašytas žinutes per socialinį tinklą „Facebook“, kurių rašymo laikas sutapo su liudytojos parodymų ikiteisminio tyrimo metu davimo laikotarpiu, o žinučių turinys, jose perteikiami jausmai, emocijos ir išgyvenimai, pasak gynėjo, patvirtina šios liudytojos parodymų prieštaringumą ir melagingumą bei baimės jausmo nebuvimą.

11. Pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios būtų pagrindas atnaujinti bylą, yra ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi ši nuostata nurodo, kad kitokios aplinkybės pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą turi būti naujos – nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant teismo nuosprendį – ir turėti specifinę įrodomąją reikšmę – vertinant šias aplinkybes atskirai arba kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, turi būti pakankamas pagrindas padaryti priešingą išvadą asmens kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-215-843/2023).

12. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje liudytojos V. R. parodymų patikimumo klausimas nuteistojo D. I. gynybos buvo keliamas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose esantys prieštaravimai buvo nuodugniai bylą nagrinėjusių teismų aptarti, be kita ko, į apeliacinės instancijos teismo posėdį iškviečiant ir tiesiogiai apklausiant pačią V. R. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 16 d. nutartyje konstatavo, kad nors liudytojos V. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš dalies keitėsi, parodymai apie jos ir D. I. bendravimą ir tokio jų bendravimo esmę buvo nuoseklūs, atitiko kitus byloje surinktus duomenis. Be to, aiškinantis liudytojos V. R. parodymų kitimą ikiteisminio tyrimo stadijoje, buvo įvertintos ne tik aplinkybės, lėmusios tokių parodymų davimą, bet ir parodymų turinys kitų ištirtų įrodymų kontekste. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausta dalyvaujant ir nuteistajam D. I. Nors D. I. apklausą stebėjo iš kitos patalpos, tačiau skirtumas tarp jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, atsirado, nes teisme ji pabūgo sakyti visišką tiesą, o tam įtakos turėjo ir jos motinos žodžiai, pasakyti prieš teismo posėdį pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Šiuos teiginius patvirtino ir pati liudytoja V. R., apklausta teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu. 2023 m. sausio 12 d. teismo posėdyje ji nurodė, kad apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją darė įtaką jos parodymams, nes ji buvo išsigandusi liudyti prieš D. I., bijojo sakyti taip, kaip buvo, o jos mama ją labai prigąsdino, sakydama, kad „D. I. išės, nes ji liudija prieš jį, užmuš ir ją prie to paties“ (t. 7, b. l. 61). Apeliacinės instancijos teisme apklausta V. R. patvirtino savo pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo tyrėjui, teisingumą, pakartotinai parodė, kokiu metu ir dėl ko vyko jos ir D. I. bendravimas, paaiškino byloje savo duotų parodymų kitimą, o tuometinius parodymus nurodė duodanti laisva valia ir niekieno neverčiama.

13. Be to, liudytojos V. R. parodymų turinys buvo vertinamas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, o teismo išvados padarytos atsižvelgiant į tarpusavyje susijusių įrodymų visumą. Be liudytojos V. R. parodymų, nuteistojo D. I. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą buvo grindžiama ir paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo L. K. (t. 4, b. l. 118-120), liudytojų V. P. (t. 4, b. l. 120-121), Ž. G. (t. 1, b. l. 109-111), A. S. (t. 5, b. l. 42-45), E. G. (t. 5, b. l. 115-118), G. J. (t. 5, b. l. 118), L. I. (t. 5, b. l. 151-155), ekspertų Pauliaus Petreikio (t. 5, b. l. 120-121), Juozo Vėlavičiaus (t. 5, b. l. 121-123 ), Dainiaus Banionio (t. 5, b. l.123-124), Gregoiro Abi Chakero (Gregoire Abi Chaker) (t. 5, b. l. 167-169) parodymais, taip pat įvykio vietos (t. 1, b. l. 28-40, 41-53), daiktų apžiūros protokoluose, specialisto išvadose dėl DNR pėdsakų ir byloje užfiksuotuose mobiliojo ryšio prisijungimo duomenyse.

14. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojos V. R. nuteistajam D. I. 2020 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais siųstų žinučių turinys, be kita ko, jose išreiškiami jausmai ir išgyvenimai dėl įvykio, kurio pati liudytoja taip pat betarpiškai nematė, neturi įtakos sprendžiant dėl nuteistojo nekaltumo ar lengvesnės nusikalstamos veikos padarymo, kadangi liudytojos V. R. parodymų patikimumas bylą nagrinėjusių teismų buvo išsamiai patikrintas ir aptartas.

15. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad dar 2023 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu Lietuvos apeliaciniame teisme liudytoja V. R. parodė, kad po įvykio, kai D. I. pateko į tardymo izoliatorių, siuntė jam žinutes (laiškus), kuriuose rašydavo, kad jį myli, lauks jo, kadangi, pasak liudytojos, jų santykiai buvo komplikuoti, V. R. jį mylėjo ir norėjo su juo bendrauti, susitaikyti, todėl ir rašė jam žinutes ir laiškus. Tačiau pabuvusi nuo jo atskirai, suprato, kad jai savo gyvenime jo nereikia. (t. 7, b. l. 66). Taigi iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo D. I. gynėjo minimų žinučių turinys, apie kurias, kaip teigiama skunde, buvo sužinota tik 2023 m. balandžio mėnesį, bendrais bruožais jau buvo žinomas vėliausiai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. Nuteistojo D. I. gynėjo Sergejaus Milovo skunde, be kita ko, nurodoma faktinių aplinkybių seka ir pateikiami argumentai, susiję su byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose jau aptartų įrodymų vertinimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrįstumo, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar yra BPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai – šiuo atveju naujos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylą nagrinėjančiam teismui. Įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą įtvirtino tam, kad būtų užtikrinama galimybė ištaisyti esmines klaidas, padarytas vykdant teisingumą, apsaugoti asmenis nuo akivaizdžių teisės pažeidimų, turinčių tiesioginę įtaką jų teisinei padėčiai. Tačiau proceso atnaujinimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti teismo nuosprendžių stabilumu ir galutinumu. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė vis iš naujo nagrinėti baudžiamąją bylą iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus nuteistajam. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl skundo argumentų, kuriais iš naujo ginčijami teismų jau ištirti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės.

17. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir jos naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nemato pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. I. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.