- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- I-215-583/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00173-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- UAB „Baltijos baldų grupė“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo UAB „Baltijos baldų grupė“ skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos žemėtvarkos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, nuostolių priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skunde nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 26 d. UAB „Baltijos baldų grupė“ ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Klaipėdos apskrities viršininkės, sudarė sutartį dėl 4,5500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. k.v.), esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda, pirkimo už 5,05 mln. Lt. 2009 m. rugsėjo 25 d. sutartimi buvo pakeistos pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2005 m. rugsėjo 26 d. sąlygos ir pakeista atsiskaitymo tvarka. Pareiškėjas siekdamas pakeisti ir pastarąja sutartimi numatytas atsiskaitymo už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą sąlygas, kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką, kuris 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-1979-(1.3) įpareigojo Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją pasirašyti papildomą susitarimą dėl 2009 m. rugsėjo 25 d. sutarties Nr. M-7404 preambulės teksto dalies pakeitimo, tačiau sutartis dėl šių sąlygų pakeitimo nebuvo pasirašyta, o atsakovas vėliau tokią sutartį atsisakė pasirašyti bei pareikalavo visiškai atsiskaityti su valstybe už aukciono būdu išsimokėtinai įsigytą kitos paskirties 4.55 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėjas, turėdamas ketinimą parduoti žemės sklypą (pagal sudarytą 2011-06-01 preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) bei atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartyje nurodytą mokėtinų palūkanų dydį, 2011 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 2 135 388.96 Lt ir pilnai įvykdė sutartimi priimtą prievolę. Tačiau atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė prievolę ir iš sumokėtos sumos pirmąja eile išskaičiavo 120 871.08 Lt palūkanų ir 443 677.50 Lt delspinigių o kitą dalį užskaitė kaip įmoką už žemę. Pareiškėjo teigimu jis pagal pirkimo-pardavimo sutartį pilnai atsiskaitė, todėl atsakovas nepagrįstai 2011 m. spalio 18 d. raštu Nr. 13SD-1200 nurodė, kad skola už perkamą žemę sudaro 455 434.94 Lt iš kurių : 443677.49 Lt skola už žemę ir 11757.45 Lt delspinigiai, bei nepagrįstai atsisakė išduoti patvirtinimą apie pilną atsiskaitymą o taip pat nepagrįstai atsisakė išregistruoti šiam sklypui hipoteką.
Šiais ir išsamiau skunde išdėstytais argumentais pareiškėjas teismą prašo:
-panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-10-18 sprendimą Nr. 13SD-1200;
- įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių vykdyti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 4-1979-(1.3);
- įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių išduoti pareiškėjui patvirtinimą, kad už 4,5500 ha valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m. k. v., esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda) pagal 2005-09-26 sutartį pilnai atsiskaityta ir įpareigoti atsakovą išregistruoti šiam sklypui hipoteką;
- priteisti 900 000 Lt žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus veiksmų.
Kaip matyti iš skundo turinio ir teikiamų skundo priedų turinio, ginčas šioje byloje kyla dėl atsiskaitymo už aukcione įsigytą naują žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.6 punkte numatyta, kad už aukcione perkamus naujus žemės sklypus turi būti atsiskaitoma iš karto arba išsimokėtinai. Naują žemės sklypą perkant išsimokėtinai, su valstybe atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. nutarimo Nr. 260 nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, valstybinės žemės pardavėjo prašymu žemės sklypo buvimo vietos Hipotekos skyriuje įregistruojama parduoto žemės sklypo priverstinė hipoteka.
Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra pripažįstama, jog ginčai, susiję su Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių taikymu, paprastai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ūlos tėkmė“ ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta byloje V. I. v. Kauno apskrities viršininkas; 2006 m. liepos 21 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija; 2008 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta byloje UAB „Adema“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2008 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje UAB „Lucanica“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija; 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta byloje A. A. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, J. V.; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta byloje S. V. v. Telšių apskrities viršininko administracija).
Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje ginčas kyla dėl 2005 m. rugsėjo 26 d. sutartimi ir 2009 m. rugsėjo 25 d. sutartimi šalių prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo, o taip pat atsakovo kaip kreditoriaus veiksmų teisėtumo paskirstant įmokas gautas iš skolininko jam vykdant prievolę pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas. Aptariamu atveju ginčas kyla iš pirkimo–pardavimo santykių, atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos veikia ne kaip viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių subjektas, šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai). Dėl to, jog analogiški ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, jau buvo pasisakyta ir Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis, teisminio proceso Nr. 3-65-3-00173-2011-2, priimta byloje pagal pareiškėjo UAB „Vikebas“ skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pasvalio žemėtvarkos skyriui).
Todėl, kilus pagrįstų abejonių dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti administraciniam teismui, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti atitinkamos kompetencijos teismui.
Pareiškėjo skundo priėmimo klausimas ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus teismingumo klausimą.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 105-106 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo dėl bylos teismingumo klausimo išsprendimo, prašymą paduodant per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Nutartis neskundžiama.