Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir I. K. patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl turto priteisimo nuosavybės teise, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad V. K. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, o kadangi įmonė įsteigta santuokoje, todėl akcijos buvo kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad panašiose bylose tokio pobūdžio reikalavimai pagal analogiją (CK 1.8 straipsnį) grindžiami ABĮ 15 straipsnio nuostatomis. Kadangi nėra priimtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinasis įstatymas, nėra įteisintas šio įstatymo 7 straipsnyje siūlomas reglamentavimas, jog likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas tenkinti pareiškimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. VĮ Turto bankas pažymi, kad, pavyzdžiui, paveldėjimo teisinių santykių bylose, VĮ Turto banko kaip valstybės institucijos atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų siejama su neteisėtais veiksmais – teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Nors nagrinėjamu atveju skiriasi pareiškimo pagrindas ir dalykas, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo principas (kriterijus) galėtų būti taikomas tas pat – atliko ar ne VĮ Turto bankas veiksmus (neveikimas), kuriais buvo pažeistos pareiškėjų teisės. Šiuo atveju VĮ Turto bankas byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų dėl kurių byla buvo inicijuota. Priešingai, pareiškėjui kaip akcininkui laiku ir tinkamai inicijavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo bei turto paskirstymo (perdavimo) procedūras, šios bylos nebūtų. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant bei atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jeigu toks būtų pareikštas, priteisimo (el. b. l. 48-49).

4. Trečiasis asmuo byloje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Byloje sprendžiamas nuosavybės teisės pripažinimo klausimas, siekiant ieškovams įgyvendinti savo turtines ir neturtines teises.

Dėl nuosavybės teisės pripažinimo

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. vasario 2 d. Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 9-12). 2023 m. rugsėjo 26 d. VĮ „Registrų centras“ pranešė apie numatomą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo procesą (el. b. l. 9-12). UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota Registro tvarkytojo iniciatyva bei išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2025 m. sausio 16 d. (el. b. l. 9-12). Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, o Bendrovė įsteigta V. K. esant santuokoje su I. K. (el. b. l. 24). 2025 m. sausio 29 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad žemės sklypai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 14-18).

7. Priėmus sprendimą likviduoti įmonę, ji išregistruojama iš Juridinių asmenų registro, o, pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį, išregistravus įmonę, ji laikoma pasibaigusia. Pažymėtina, kad šiuo metu klausimas, kam atitenka po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka, jo vardu registruotas turtas, nėra reglamentuotas. 2020 m. birželio 22 d. buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas. Minėto projekto 7 straipsnis numato, kad likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens turtą kaip bešeimininkį perima valstybė. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pateikęs išvadą Nr. 102-P-33 „Dėl preliminaraus įvertinimo ar Lietuvos Respublikos juridinių asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka laikinojo įstatymo projektas XIIIP-4014 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Minėtoje išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad „ta apimtimi, kuria juridinių asmenų nuosavybės teisė besąlygiškai būtų paneigta vien remiantis aplinkybe, kad juridinis asmuo nevykdo veiklos, teikiama įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis galimai neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų“. Taigi, teismas neturi pagrindo vadovautis šiame sprendimo punkte nurodytu teisės aktu dėl kelių priežasčių: visų pirma, jis iki šiol nėra priimtas; antra, jo nuostatos, reglamentuojančios juridinio asmens turto perleidimą valstybei, galimai prieštarauja Konstitucijai.

8. CK 1.8 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. ABĮ 73 straipsnio 13 dalis numato, kad iki likviduojamos bendrovės išregistravimo pirmiausia turi būti sumokami privalomi mokesčiai į biudžetus ir fondus bei atsiskaitoma su bendrovės kreditoriais ir darbuotojais, laikantis įstatymų nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, po to išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas iki bendrovės išregistravimo padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei.

9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą sprendžia, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti ir pripažinti, jog ieškovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 1. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2. žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

10. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės VĮ Turto banko patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

11. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Nagrinėjamu atveju, nors civilinė byla ir buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, tačiau ginčo byloje nebuvo, atsakovė neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Ieškovo kreipimąsi į teismą nulėmė ne atsakovės ar trečiojo asmens neteisėti veiksmai, kurie pažeidė ieškovų teises ir teisėtus interesus, o pačių ieškovų veiksmai (neveikimas), dėl kurių (kurio) buvo likviduotas juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, jog ieškovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesti ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.