- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- N-261-908-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00735-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K. už tai, kad ji 2009 m. spalio 10 d., 18.00 val., Varėnoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. 18 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį, nesilaikė horizontalaus ženklinimo 1.16 rodyklėmis nurodytos važiavimo krypties ir todėl susidūrė su kita transporto priemone, tuo apgadindama abi transporto priemones. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 punkto, 3 priedo 1, 1.16 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimu R. K. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 litų bauda.
Šalies argumentai
R. K. skundu prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad ji įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, pavažiavo apie 15 metrų ir pasuko į kairę, kirto keletą stovėjimo vietų ir pasuko į dešinę, pavažiavus apie 20 metrų pajuto smūgį į dešinės pusės keleivio dureles ir priekinio dešinio sparno dalį. Į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė „Audi 80“ automobilio vairuotoja S. S., kuri pažeisdama KET reikalavimus pradėjo važiuoti neįsitikinusi, kad tai daryti saugu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinio teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi R. K. skundo netenkino ir Institucijos 2009 m. gruodžio 1 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs įvykio aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. pareiškėjos paaiškinimus, fotonuotraukas, nukentėjusios S. S. atsiliepime nurodytas aplinkybes, liudytojų E. V. ir V. K. parodymus, eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotą autoįvykyje dalyvavusių abiejų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, užfiksuotą šių automobilių sužalojimo pobūdį, susidūrimo mechanizmą, taip pat aikštelės bei kitus matmenis, aikštelės ženklinimą, konstatavo, kad R. K. veikoje yra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, kurie buvo pateikti tiek policijos tyrimo metu, tiek teismo procesų metu. Pabrėžia, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje įvyko eismo įvykis, važiavo pirmąsyk. Nurodo, kad teismas, vertindamas stovėjimo aikštelės matmenis, ženklinimą, neįvertino, jog aikštelėje joks kelio ženklas ar horizontalus ženklinimas nedraudė jos atliekamų manevrų. Paaiškina, kad vadovavosi įvažiavimo rodykle, nepažeisdama Kelių eismo taisyklių. Pažymi, kad jau policijoje buvo nustatyta, kad būtent S. S. neįvertino savo veiksmų saugumo ir neįsitikinusi, kad tai daryti saugu, pradėjo manevrą iš stovėjimo vietos, ji privalėjo praleisti visas judančias transporto priemones, tačiau to nepadarė, todėl būtent jos veiksmai lėmė įvykusį eismo įvykį.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nukentėjusioji S. S. atsiliepimu prašo palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą. nukentėjusiosios įsitikinimu, apeliantė klaidingai interpretuoja eismo įvykio kilimo mechanizmą, kuris neatitinka byloje esančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodama automobilį nesilaikė horizontalaus ženklinimo rodyklėmis nurodytos važiavimo krypties ir šis KET pažeidimas nulėmė kito asmens transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).
Apeliantė neigia savo kaltę, argumentuodama tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jos veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Apeliantė laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visapusiškai neįvertino nagrinėjamos bylos aplinkybių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nepažeisdamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti abu jame dalyvavę automobiliai, kurių vairuotojos kelia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas.
Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu (b. l. 119-122) R. K. pripažino, jog įvažiuodama į automobilių stovėjimo aikštelę matė judėjimo kryptį nurodantį ženklą, taip pat paaiškino, kad aplink aikštelę yra rodyklės, tačiau ji neapvažiavo visos aikštelės, o važiavo per pažymėtą stovėjimo vietą į kitą stovėjimo vietą priešinga važiavimo kryptimi nei nurodyta horizontalaus ženklinimo rodyklėmis, todėl apeliantės teiginys, jog ji jokių kelio ženklų ar horizontalaus ženklinimo nematė, vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. R. K. nurodo, kad eismo įvykio kilimą lėmė kitos eismo dalyvės – būtent nukentėjusiosios S. S. padarytas KET 106 punkte numatytas pažeidimas, t. y. prieš pradėdama važiuoti ir kitaip keisdama važiavimo kryptį, vairuotoja privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, itin svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar R. K. padarytas KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2010). R. K. padaryti KET pažeidimai būtų būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje jai laikantis KET reikalavimų, o S. S. pažeidus KET, eismo įvykis neįvyktų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad tuo atveju, jei R. K. nebūtų važiavusi prieš horizontaliu ženklinimu nurodytą automobilių judėjimo kryptį, tai S. S. išvažiuojant iš stovėjimo vietos, neįsitikinus ar niekas nevažiuoja iš priešingos automobilių judėjimo krypties, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Vadinasi, R. K. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių būtinoji sąlyga ir priežastis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. K. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.