Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. vasario 13 d., apie 16.44 val., Taikos g. 1A, Kreivalaužių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotą R. A. vardu, būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam nesutinkant su priimtu baudžiamuoju įsakymu ir pateiktus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2025 m. vasario 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Karolio Tomaševičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2025 m. vasario 13 d., apie 16.41 val., Taikos g. 1A, Kreivalaužių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, R. A. vairavo automobilį „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,69 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2025 m. vasario 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. A. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 5 valandas, alkotesteriu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0115, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas.

2025 m. vasario 13 d. 17.22 val. R. A. nustatytas 1,69 promilių girtumas, 2025 m. vasario 13 d. 17.46 val. R. A. nustatytas 2,85 promilių girtumas.

Iš byloje esančio akcinės bendrovės,,Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „OPEL ASTRA-G-CARAVAN“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas R. A..

Pagal viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenis automobilio „Opel Astra DTI Caravan“, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2002, kaina Lietuvoje su PVM yra 1 010 Eur.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo parodymai, pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio kiekio matuoklio duomenys, liudytojos parodymai, apžiūros protokole fiksuoti mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės „BODY“ vaizdo įrašų duomenys, patvirtina, kad 2025 m. vasario 13 d.,apie 16.44 val., Taikos g. 1A, Kreivalaužių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav., R. A. vairavo automobilį „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nustatyta, kad įvykio dieną R. A. vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,69 promilės neblaivumas, todėl kaltinamajam neturėjo kilti abejonių, kad jis negali vairuoti būdamas neblaivus. Suprasdamas, kad yra neblaivus ir neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti motorines transporto priemones, vis tiek nusprendė vairuoti, o tai reiškia, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. A. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu nedirba. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, o tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamasis pasižadėjo daugiau nenusikalsti ir nedaryti kitų įstatymų pažeidimų. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. A. asmenybę neigiamai apibūdinančių duomenų į bylą nepateikta, šiuo metu kaltinamasis nedirba, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, išlaiko mažametį vaiką, atlygino padarytą žalą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad R. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė M. A. pateikė teismui prašymą atleisti R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato dvejiems metams. Teisiamojo posėdžio metu M. A. nurodė, kad gyvena kartu su R. A., jį apibūdino teigiamai, teigė, jog jis labai gailisi padaręs nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Pažymėjo, kad R. A. įsiklauso į jos nuomonę, jų tarpusavio santykiai geri, todėl mano, kad gali jam daryti teigiamą įtaką. Bylos duomenimis, M. A. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, gauna teisėtas pajamas, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, išlaiko nepilnametį vaiką. M. A. palaiko nuolatinius ir artimus ryšius su R. A.. Todėl, teismo vertinimu M. A. verta teismo pasitikėjimo ir neabejotinai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas ir atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, R. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. A. atsakomybei ir nustatant dviejų metų laidavimo terminą be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog R. A. tyčia nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, vairavo transporto priemonę žinodamas ir suprasdamas, kad yra neblaivus, t. y. ką tik išgėręs pusę butelio degtinės, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, R. A. būtina uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenis, R. A. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,69 promilės, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 14 d.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. A. neblaivus vairavo transporto priemonę „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Minėta transporto priemonė įgyta santuokoje ir įregistruota R. A. nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 straipsnis), byloje nėra.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste aktuali teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį (pagal šiuo metu galiojančią BK 72 straipsnio redakciją – 4 dalies 1 punktą ar 5 dalį), todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016, 2K-205-628/2018, 2K-16-942/2022).

Nors gynėjas prašė priteisti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas. Tik nesant galimybės konfiskuoti turtą arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, teismas gali spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Nagrinėjamu atveju automobilis nėra paslėptas, sugadintas, išregistruotas iš valstybinių registrų ar būtų netinkamas dalyvauti eisme. Aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė (automobilis) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat nėra kliūtis jį konfiskuoti.

Pagal VšĮ „Emperkis“ duomenis konfiskuotino automobilio vidutinė vertė 1 010 Eur. 2024 m. liepos 15 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijimo kaina 650 Eur. Gynėjas teisiamajame posėdyje akcentavo, kad įvertinus transporto priemonės amžių ir nusidėvėjimą, reali jos vertė yra 505 Eur. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis ir jo gynėjas nesutinka su nustatyta vidutine transporto priemonės verte, tačiau nenustačius pagrindų, dėl kurių transporto priemonė negalėtų būti konfiskuota, jos vertė reikšminga tik vertinant taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą. Tiek vadovaujantis VšĮ „Emperkis“ duomenimis, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta transporto priemonės įsigijimo kaina, automobilio vertė nėra didelė, todėl teismui nekyla abejonių, kad jos konfiskavimas nepažeidžia teisingumo ir proporcingumo principų.

Be to, kaltinamasis elgėsi itin neatsakingai, vairavo transporto priemonę neblaivus ir dėl to sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę. Šios aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad automobilio palikimas R. A. valdyti iš tikrųjų nekeltų jokio pavojaus ir atitiktų prevencinius baudžiamųjų įstatymų taikymo tikslus. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir/ar jo šeimos narius ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį ir konfiskuoti išimtinai tik transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą ar jos dalį, todėl automobilis „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas.

Dėl kitų proceso klausimų

R. A. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. 02310679), rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

R. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 02310679 perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą R. A. į automobilį „OPEL ASTRA-G-CARAVAN“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir perduodant jį pagal laidavimą M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei dviejų metų terminui be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį „OPEL Astra-G-Caravan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą R. A. į automobilį „OPEL ASTRA-G-CARAVAN“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.

R. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. 02310679), rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. A. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 02310679 perduoti išdavusiai institucijai akcinei bendrovei „Regitra“.

Išaiškinti R. A., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.