- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- II-241-409/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00087-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- I. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato V. J. skundą dėl Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI, Institucija) 2024-03-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 I. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį nubausta 1500 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2023-09-07 įsakymu Nr. 20 atliekanti direktoriaus funkcijas), būdama darbdaviu darbuotojo atžvilgiu, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 3 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, leido E. S. bendrovės veiklos vykdymo vietoje esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) 2023-09-09 dirbti baro vadove apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną.
2024-04-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. Š. atstovo advokato V. J. skundas dėl institucijos 2024-03-19 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 (toliau – ir Nutarimas) panaikinimo. Skunde nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini) (Užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojas) 2020-07-01 sudarė paslaugų sutartį Nr. 20-02, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, be kitų pareigų, įsipareigojo teikti padavėjų – barmenų paslaugas aptarnaujant „(duomenys neskelbtini)“ lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu, o Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nevertino aplinkybės, jog E. S. 2023-09-09 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovaujantis minėta paslaugų sutartimi teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. teikė padavėjų – barmenų paslaugas aptarnaujant „(duomenys neskelbtini)“ lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu. Atsižvelgiant į tai, skunde teigiama, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neatskleidė esminių faktinių duomenų ir aplinkybių, kuriais būtų nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. Š. kaltė bei turinčių įtakos visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui. Skundu prašoma administracinę teiseną I. Š. atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Teismui buvo pateiktas Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepimas į skundą, kuriuo prašoma I. Š. atstovo advokato V. J. skundą atmesti ir institucijos nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad I. Š. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai, be kita ko I. Š. ir E. S. paaiškinimai, kuriuose pripažinta, kad 2023-09-09 E. S. dirbo, nors su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir nebuvo pateiktas pranešimas apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną. Teigiama, kad bylos nagrinėjimo metu ir priimant nutarimą nebuvo vertinta, todėl ir nutarime nepasisakyta dėl pareiškėjos minimos 2020-07-01 paslaugų sutarties Nr. 20-02, nes nei pirminiuose pareiškėjos atstovės paaiškinimuose, nei E. S. paaiškinimuose (kurie pateikti iš karto po atlikto faktinio patikrinimo 2023-09-09) nebuvo minima tokia sutartis. Be to, po atlikto faktinio tikrinimo 2023-09-11 su E. S. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą 2023-09-11 pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Atsiliepime pažymima, kad pagal Darbo kodekso antrąjį skirsnį galimos laikino įdarbinimo sutartys, tačiau pagal šio kodekso 72 straipsnio 2 dalį laikino darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso 72¹ straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmone, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. Tokia veikla yra aiškiai reglamentuota, o Pareiškėjos minima įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai neatitinka tokio reglamentavimo. I. Š. jai inkriminuotą nusižengimą padarė netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti Administracinių nusižengimų kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsiliepimu prašoma palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdyje institucijos atstovas S. R. prašė skundą atmesti ir institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą, nes pažeidimas yra aiškus, užfiksuotas, I. Š. administracine tvarka nubausta pagrįstai.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. Š. paaiškino, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jai įsakymu buvo pavesta laikinai atlikti bendrovės direktoriaus funkcijas. Mokesčių inspekcijos patikrinimo dieną buvo labai daug klientų, todėl ji iškvietė dirbti E. S., kuri ir iki tol dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarp bendrovių sudarytą sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare „(duomenys neskelbtini)“. Nesuprato, kad iškviesdama į darbą darbuotoją, kuri ir iki tol kelerius metus dirbo tame bare, pažeidžia kokių nors įstatymų reikalavimus ir leidžia tai darbuotojai dirbti nelegaliai. Patikrinimo metu labai susijaudino, pasimetė. Prašo skundą patenkinti, bylą jos atžvilgiu nutraukti, nes ji nusižengimo nepadarė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos I. Š. atstovas advokatas V. J. prašė skundą tenkinti, institucijos priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną I. Š. atžvilgiu nutraukti ir paaiškino, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) paslaugas, įskaitant darbą su kasos aparatu. Abi įmonės yra susijusios, tie patys akcininkai ir tas pats vadovas – V. Š.. E. S. nuo 2018 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir dirbdama šioje įmonėje, teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Iki mokesčių inspekcijos patikrinimo niekam nebuvo kilę jokių abejonių dėl tarp bendrovių sudarytos sutarties teisėtumo ir E. S. darbo legalumo. Po patikrinimo buvo padaryta klaida – po dviejų dienų E. S. buvo įdarbinta ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes I. Š. buvo labai pasimetusi ir pasitarus su buhaltere buvo priimtas sprendimas pakeisti darbo sutartis. Patikrinimo metu rašant paaiškinimus mokesčių inspekcijai taip pat dėl pasimetimo galėjo būti nurodytos netikslios aplinkybės. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra galiojanti, ji nebuvo sudaryta atgaline data, nes nuo pat sutarties sudarymo už teikiamas paslaugas buvo mokama. Patikrinimo metu E. S. dirbo legaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sudarytą darbo sutartį. I. Š., leisdama dirbti E. S., nepažeidė įstatymo reikalavimų, jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn.
Teisme apklausta liudytoja E. S. parodė, jog ji pagal darbo sutartį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini)“, dirbo (duomenys neskelbtini). Šias pareigas ji vykdė kelerius metus ir nemanė, kad dirba nelegaliai. 2023 m. rugsėjo mėnesį atliekamo mokesčių inspekcijos patikrinimo metu ji taip pat atliko tas pačias pareigas kaip ir anksčiau, tik atliekamo patikrinimo dieną buvo laikinai nedarbinga, tačiau bare esant dideliam skaičiui lankytojų, prašant I. Š., atėjo padirbti, nutarusi nutraukti savo nedarbingumą. Mano, jog nepažeidė jokių įstatymų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs skundo argumentus, pateiktus dokumentus, teisme duotus paaiškinimus, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, laiko, jog skundas pagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-19 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 I. Š. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį dėl to, jog ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir pagal 2023-09-07 įsakymą Nr. 20 atlikdama direktoriaus funkcijas, būdama darbdaviu darbuotojo atžvilgiu, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 3 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, leido E. S. bendrovės veiklos vykdymo vietoje esančioje viešojo maitinimo įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ (adresu (duomenys neskelbtini)) 2023-09-09 dirbti baro vadove apie jos įdarbinimą nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prieš vieną darbo dieną.
Nėra ginčo, jog 2023-09-09 vykusio patikrinimo metu E. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame „(duomenys neskelbtini)“, aptarnavo lankytojus, dirbo kasos aparatu, tačiau administracine tvarka nubausto asmens I. Š. atstovo skundu yra keliamas jos kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo klausimas, teigiant, kad E. S. bare dirbo pagal 2020-07-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, kurioje be kitų, numatytos ir barmenų – padavėjų paslaugos, įskaitant darbą su kasos aparatu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.
Įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ANK 95 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Pateikta 2018 m. gegužės 30 d. darbo sutartis Nr. 437 patvirtina, jog nuo 2018 m. birželio 1 d. E. S. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). 2020 m. liepos 1 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 20-2, sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, numatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ be kitų paslaugų teikti ir padavėjų-barmenų paslaugas aptarnaujant „(duomenys neskelbtini)“ lankytojus, įskaitant darbą su kasos aparatu, ir įsipareigoja už šias paslaugas mokėti (b. l. 6-7). Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. rugsėjo 9 d. atlikto patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame „(duomenys neskelbtini)“ metu dirbusi E. S. atliko (duomenys neskelbtini) darbą, kas ir yra numatyta paslaugų teikimo sutartyje. Tuo metu galiojo E. S. darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji buvo pavaldi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ir jo pavedimu atliko darbines funkcijas „(duomenys neskelbtini)“. Tai teisme patvirtino ir apklaustos I. Š. bei E. S.. Paslaugų teikimo sutartis yra galiojanti, ji nenutraukta ir nėra ginčijama. Norminiai aktai neįpareigoja sutarčių tarp ūkio subjektų registruoti kokiame nors registre. Taigi, nėra pagrindo traktuoti, jog mokesčių inspekcijos patikrinimo metu E. S. dirbo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. I. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas laikinai atliko nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., tai yra, patikrinimo metu šias pareigas atliko tik dvi dienas, todėl akivaizdu, kad galėjo nežinoti kai kurių aplinkybių ir paaiškinime nurodyti netikslius duomenis. Tiek I. Š., tiek E. S. apklausiamos teisme nurodė, jog nesuprato, kad E. S. darbas galėtų būti vertinamas kaip nelegalus. Tai, jog nuo 2023-09-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su E. S., neįrodo, jog I. Š. suprato leidusi dirbti E. S. nelegaliai, nes teisme I. Š. paaiškino, jog darbo sutartis buvo sudaryta iš pasimetimo, pasitarus su buhaltere, kad ateityje nekiltų abejonių dėl E. S. darbo legalumo.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia. I. Š. tiek tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad nesuprato, jog leidimas E. S. atlikti tas pačias funkcijas, kurias ši ir anksčiau atliko kelerius metus, gali būti traktuojamas kaip leidimas dirbti nelegaliai. I. Š. paaiškinimus patvirtina ir pateikti dokumentai, ir liudytojos E. S. parodymai. Todėl teismas laiko, jog nėra I. Š. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo įrodymų ir jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, požymių. Dėl šių aplinkybių Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-19 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 yra nepagrįstas, neteisėtas ir panaikintinas, administracinio nusižengimo byla I. Š. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Patenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. Š. atstovo advokato V. J. skundą.
Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024-03-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-04-ANR_N-516-2024 (ROIK: 24230025173), kuriuo I. Š. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną I. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.