Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei O. G., nukentėjusiajam Č. P., kaltinamajam M. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, rusas, be pilietybės, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Jonava, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1)1976-01-30 Kauno m. teismo pagal LTSR BK 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

2)1979-08-07 Kauno m. teismo pagal LTSR BK 225 str. 2 d., 90 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

3)1983-08-29 Kauno m. teismo pagal LTSR BK 228 str. 1 d., 198 str., 42 str. – laisvės atėmimu 5 metams;

4)1989-09-15 Kauno m. teismo pagal LTSR BK 225 str. 3 d., 212-1 str. 1 d., 42 str. – laisvės atėmimu 6 metams;

5)1994-10-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK (BK redakcija galiojo iki 2003-05-01) 16 str., 147 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 5 mėnesiams su ½ turto konfiskavimu, pripažintas IPR;

6) 2000-06-05 Kauno apygardos teismo pagal LR BK (BK redakcija galiojo iki 2003-05-01) 105 str. 11 p. – laisvės atėmimu 12 metų;

7) 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8) 2015-08-07 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės atėmimam 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo (2016-12-15 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 187 straipsnio3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. 2021 m. birželio 19 d. apie 15.30 val., viešoje vietoje – Jonavoje, prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, dėl menkavertės priežasties tyčia kumščiu sudavė du smūgius Č. P. į veido sritį, tuo padarydamas Č. P. muštinę žaizdą kairio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimą, o nuo suduotų smūgių nukritus ir sudužus Č. P. akiniams, tyčia sugadino svetimą, Č. P. priklausantį turtą 150 eurų vertės, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo Č. P. sveikatą ir sugadino nukentėjusiajam Č. P. priklausantį, nedidelės vertės turtą 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. P. 150 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis M. R. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad galimai 2021 m. birželio 19 d. dienos metu prie (duomenys neskelbtini) namo, priėjo prie nukentėjusiojo pasiaiškinti. Jo anksčiau nepažinojo, o dabar žino, kad tai Č. P.. Ėjo aiškintis, kodėl jis jo brolį V. R. vadina pedofilu. Apie tai sužinojo iš brolio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis nieko nenorėjo aiškinti. Užpykęs vieną kartą nukentėjusiajam delnu sudavė į veidą, nuo smūgio nukentėjusysis atsisėdo. Po smūgio sudavimo, jis iš įvykio vietos išėjo. Neprisimena ar nukentėjusysis buvo su akiniais, todėl ir nežino ar akinius sudaužė. Alkoholį vartojo po įvykio.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Č. P., apklaustas teisme parodė, kad 2021 m. birželio 19 d. po pietų (duomenys neskelbtini) namo vedžiojo šunį ir sutiko kaltinamąjį, kurio nepažinojo ir nebuvo matęs. Kaltinamasis išreiškė priekaištus dėl brolio. Akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamasis neblaivus. Jis su kaltinamuoju nieko nenorėjo aiškintis. Kaltinamasis jam sudavė smūgį į kairį skruostą ir į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jokių atsakomųjų veiksmų prieš kaltinamąjį nesiėmė. Negali įvardinti asmenų, kurie būtų matę konfliktą. Konflikto metu buvo su akiniais, nes jam akiniai reikalingi kasdien ir jis juos kasdien nešioja. Po smūgio į nosį akiniai nukrito ir sulūžo. Reiškia 150 Eur civilinį ieškinį

Liudytojas V. R. apklaustas teisme parodė, kad yra kaltinamojo brolis. 2021 m. vasarą, datos neprisimena, atvažiavo pas brolį M. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Einant į laiptinę, priėjo nepažįstamas vyras, kuris vedžiojo šunį ir pasakęs, kad jis yra iškrypėlis ir pederastas, pabėgo. Apie tai jis pasisakė broliui. Vyrą broliui apibūdino, kaip asmenį su šunimi. Brolis paminėjo, kad pagaus ir išsiaiškins. Ar brolis vyrą pagavo ir aiškinosi – nežino. Jis brolio pagalbos neprašė.

Liudytoja J. Š., apklausta teisme parodė, kad yra kaltinamojo sugyventinė. Apie įvykį nieko nežino. Č. P. nepažįsta. Apie konfliktą tarp sugyventinio ir Č. P. nieko paaiškinti negali.

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS vyr. patrulio G. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nustatoma, kad 2021 m. birželio 19 d. dirbant kartu su kolega vyr. patruliu A. S. apie 16.14 val. buvo gautas pranešimas, kad kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, Jonavoje, vyrą užpuolė kaimynas, kuris trenkė jam į veidą ir į nosį. Atvykus nurodytu adresu ir paskambinus į pranešėjo Č. P. buto duris, buto durų niekas neatidarė. Susisiekus su pranešėju telefonu, pastarasis nurodė, kad šiuo metu yra Jonavos ligoninėje dėl patirtų sužalojimų. Č. P. paaiškino, kad jį prie namo (duomenys neskelbtini), Jonavoje, užsipuolė kaimynas, gyvenantis 19 bute, kuris sudavė jam į veido sritį. (1 t. b.l.9).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2021 m. birželio 19 d. 15.35 val. buvo gautas pranešimas, kad kaimynas kieme užpuolė pranešėją, trenkė jam į nosį, į veidą, pranešėjas kraujuoja. Pranešė Č. P.. (1 t. b. l. 20-23).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2021 m. birželio 19 d. apžiūrėta įvykio vieta priešais namą, (duomenys neskelbtini), Jonava (1 t. b.l.30-35)

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 2021 m. birželio 29 vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis ("body" kameros), kuriame užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (M. R.), kurio metu vyras prisipažino, kad prieš pusantros savaitės sukonfliktavo su kaimynu, vedžiojusiu šunį, nes pastarasis įžeidė jo (M. R.) brolį, todėl jie susimušė (1 t. b. l. 98-100).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas/išklausytas 2021 m. birželio 19 d. 15.33 val. garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp centro operatoriaus ir vyro (Č. P.), kuris nurodė, kad jį ką tik prie (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, Jonavoje sumušė kaimynas, kuris jam sudavė vieną smūgį į veidą, kitą į nosį, jam iš nosies bėga kraujas (padaryta pokalbio suvestinė) (1 t. b. l. 27-29)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1200/2021 (02) nustatoma, kad Č. P. konstatuota muštinė žaizda kairio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kietu buku daiktu, kas galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Muštinė žaizda kairio skruosto srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 52-53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo Č. P.. Ikiteisminio tyrimo metu to neneigė ir pats kaltinamasis. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis parodymus pakeitė, nurodydamas, kad nukentėjusįjį pastūmė ir šis atsisėdo. Kaltinamojo parodymai nenuoseklūs. Tuo tarpu nukentėjusysis nuo pat pradžių, t.y. nuo kreipimosi į gydymo įstaigą, į BPC nurodė, kad jį sumušė. Be to specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam muštinė žaizda kairio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kietu buku daiktu, kas galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Muštinė žaizda kairio skruosto srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 52-53). Nėra jokių įrodymų, kad šiuos sužalojimus galėjo padaryti tretieji asmenys, nes nukentėjusysis į Policiją kreipėsi 2021 m. birželio 19 d. 15.35 val., BPC paskambino 15.33 val., o konfliktas įvyko apie 15.30 val. To neneigia ir kaltinamasis

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonėms ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016, 2K-693/2007). Kaltinamasis nepastebėjo ar nukentėjusysis buvo su akiniais, bet tokia galimybe tiki. Nukentėjusysis nurodė, kad visada nešioja akinius ir teismas neturi pagrindo juo netikėti. Sužalojimai buvo padaryti veido srityje, padaryti nosies kaulų lūžimai, todėl teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, kad akiniai buvo sulaužyti. Nukentėjusysis akinius įvertino 150 eurų, teismas neturi tokiu vertinimu netikėti, nors kaltinamasis ir prieštarauja tokiam įvertinimui, jo patikslinti nėra galimybės, nes akiniai nesurasti.

Kaltinamasis M. R. kaltinamas tuo, kad sugadino nukentėjusiajam Č. P. priklausantį, nedidelės vertės turtą akinius 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam Č. P. 150 eurų turtinę žalą. Taigi nustatyta, kad sugadinto turto vertė yra 150 Eur, o tai 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, atsižvelgdamas į naująjį teisinį reguliavimą (nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją), pagal kurį toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, konstatuojama, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų išvadai, jog M. R. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 11 str.). Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas aštuonis kartus (1 t. b. l. 131-138) , administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 143-147), Jonavos PSPC įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l.149-150). Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sunkinančia atsakomybe aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistas.

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių sunkinančių aplinkybių balansą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą M. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog M. R. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. R. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. R. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį M. R. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 38,12 eurų už nukentėjusiojo Č. P. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 38,12 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo M. R..

Daiktinius įrodymus – dvi CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuo 2021 m. liepos 20 d. iki 2022 m. sausio 21 d. nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam M. R. priklausančias lėšas (188,12 eurai), esančias AB "SEB" banke (1 t. b. l. 90-92). Laikinas nuosavybės apribojimas buvo taikytas, civilinių ieškinių užtikrinimui. Jis paliktinas iki pilno civilinių ieškinių atlyginimo.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

M. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubausti jį 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir nubausti 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. R. atidėti 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti M. R. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Priteisti iš M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), Č. P., civilinio ieškinio tenkinimui 150, 00 (šimtą penkiasdešimt eurų)

Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 12 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Palikti galioti 2021 m. liepos 20 d. prokuroro nutarimu skirtas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam M. R. priklausančias lėšas (188,12 eurai), esančias AB "Swedbank" banke iki pilno civilinių ieškinių atlyginimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti M. R. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomosios priemonės netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – dvi CD laikmenas palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.