Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. gruodžio 16 d. Visagino miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. nubaustas 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 1 d. apie 6.17 val. Visagino sav., kelio Visaginas – Dūkštas 6-jame kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,49 promilės girtumas), vairuodamas transporto priemonę MERCEDES-BENZ ML230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio per pakelės griovį į mišku apaugusią pievą, įvykio metu apgadino pakelės šlaitą bei mišką ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Pažeidėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su jam inkriminuoto pažeidimo padarymu ir mano, kad administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam jis turėjo būti patrauktas ne pagal ATPK 127 str. 3 d., o pagal ATPK 126 str. 1 d., kadangi byloje neįrodytas žalos padarymo faktas. Pažeidėjas taip pat nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas. Mano, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ ir VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ savo raštuose aiškiai nurodė, kad joms žala padaryta nebuvo, taigi nėra ir pagrindo jo (Pažeidėjo) atžvilgiu taikyti ATPK 127 str. 3 d. nuostatų. Taigi, atsižvelgiant į šiuos skundo argumentus, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad Pažeidėjas savo veiksmais padarė žalą.

Iš byloje esančio policijos pareigūno D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-09-01 apie 06.17 val. buvo gautas pranešimas, jog kelyje Visaginas – Dūkštas automobilis nuvažiavo nuo kelio. Atvykus į įvykio vietą pastebėtas automobilis MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. K.. Minėtas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus ir, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio bei apgadino medžius (2 b.l.). Policijos pareigūnės S. Č. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad automobilis MERCEDES-BENZ ML230, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs nuo kelio ir įstrigęs tarp medžių (1 b.l.). Apklausiami liudytojais pirmosios instancijos teisme policijos pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą ir užfiksavę teisės pažeidimą, patvirtino, kad žala gamtai tikrai buvo padaryta. Liudytoja S. Č. nurodė, kad automobilis buvo įstrigęs tarp medžių, apgadintas kelio kelkraštis ir apgadinti medžiai; žala buvo akivaizdi. Liudytojai D. P. ir E. D. taip pat paaiškino, kad įvykis buvo fiksuojamas fotoaparatu; eismo įvykio metu buvo padaryta žala gamtai, nes buvo nulūžę ir ant automobilio užvirtę medžiai; iš fotografijų aiškiai matosi, kad buvo padaryta žala gamtai. Žalos gamtai padarymo faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vyr. specialistas R. D. nurodęs, kad patikrinimo metu nustatė, jog pažeisti ir sugadinti medžiai, augantys geležinkelio želdinių apsaugos zonoje ir kelio apsaugos zonoje; eismo įvykio metu buvo sužalotas beržas, dvi blindės, sunaikinta eglė ir trys blindės; padaryta aplinkai žala įvertinta 351 Eur. Iš 2015-11-13 sunaikintų ir sužalotų medžių apmatavimo akto ir 2015-11-27 fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika ne miško žemėje (želdiniams) padarytos žalos aplinkai apskaičiavimo akto matyti, kad įvykio metu beržui buvo nulupta žievė, sunaikintos trys blindės ir eglė, vienai blindei iškapotas stiebas ir vienai blindei nulupta žievė. Šie medžiai pagal Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskirtini saugotiniems, sąrašo 3.3. (auga geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų eismo saugai ir auga elektros tiekimo, ryšių ir signalizacijos įrenginių apsaugos zonoje ar yra aukštesni už nuotolį nuo medžių iki pirmojo bėgio) ir 3.4. (auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose) punktus yra priskiriami saugotiniems želdiniams. Iš viso padaryta žala sudaro 351 Eur (82, 85 b.l.). Prie bylos medžiagos pridėtame kompaktiniame diske yra tiek eismo įvykio metu, tiek ir po eismo įvykio darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įvykio metu, atsižvelgiant ir į pačiam automobiliui padarytus apgadinimus, medžiai buvo sužaloti gana stipriai, dalį jų po įvykio net teko nupjauti, taigi buvo padaryta akivaizdi žala gamtai. Žalos aplinkai padarymo fakto, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia Pažeidėjas, nepaneigia nei VĮ „Utenos regiono keliai“, nei VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ raštai, kadangi šiuose raštuose nurodyta, kad žala nebuvo padaryta įmonėms, bet ne gamtai (38, 84, 117 b.l.). Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tai, kad VĮ „Utenos regiono keliai“ rašte (84 b.l.) nurodo, jog ateityje ruošiasi šalinti šiuos želdinius, nereiškia, kad įvykio metu nebuvo padaryta žala aplinkai.

Nors administracine tvarka nubaustas asmuo teigia, kad žala aplinkos apsaugos pareigūno buvo apskaičiuota po įvykio praėjus daugiau nei mėnesiui ir ši žala buvo skaičiuota bei vertinta pagal eismo įvykio vietoje buvusius nupjautus augalus, kurie buvo nupjauti pjūklu ir kuriuos galimai nupjovė VĮ „Utenos regiono keliai“, pažymėtina, kad aplinkybė, jog po įvykio dalis sužalotų medžių buvo nupjauta, nepaneigia fakto, kad Pažeidėjas sukėlė žalą, be to pažymėtina, kad Pažeidėjas medžius sužalojo savo neteisėtais veiksmais, o medžiai, kurie dėl padarytų sužalojimų nebegalėjo augti toliau ar kėlė pavojų, buvo nupjauti teisėtai. Taip pat pažymėtina, kad klausimas dėl medžių vertės ir apskaičiuotos žalos dydžio nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Pažeidėjo kaltę padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą, o aukščiau aptarti duomenys paneigia skundo argumentą, kad byloje esančiuose dokumentuose nėra jokių aktų ar duomenų, leidžiančių konstatuoti, kiek ir kokių augalų eismo įvykio metu buvo sužalota ar sunaikinta.

Aukštesnysis teismas atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, buvo šališkas, kadangi įpareigojo institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovus pateikti dokumentus, pagrindžiančius padarytą žalą. Pažymėtina, kad remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įpareigodamas institucijos atstovą į bylą pateikti papildomus įrodymus, buvo šališkas ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracine tvarka nubausto asmens kaltė dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai ir veika kvalifikuota tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, apylinkės teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Skundžiamas teismo nutarimas yra pakankamai motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti Pažeidėją kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., taigi konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

nutaria:

palikti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.