Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. V. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos metu 1970-1972 metais įrengtas dvi papildomas pagalbines patalpas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtais indeksais 2a1/m ir 3a1/ž, sąžiningai įgijo bei sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų valdė bei valdo asmeninės nuosavybės teisės pagrindu pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad 1972 m. vasario 10 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 56 pareiškėjai ir jos sutuoktiniui M. V. buvo išskirtas vieno aukšto 59,36 kv. m. ploto gyvenamasis namas su garažu, lauko virtuve ir ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pažymėjo, kad 1970 m. kartu su sutuoktiniu nusprendė atlikti namo rekonstrukcijos darbus ir įrengti dvi papildomas pagalbines patalpas, kurių rekonstrukciją leidžiančių dokumentų neturėjo, o 1972 m. pabaigus rekonstrukcijos darbus gyvenamojo namo pakeitimų įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo. Teigė, kad 2000 m. mirus sutuoktiniui M. V., pradėjo tvarkyti paveldėtą turtą ir ½ gyvenamojo namo kartu su ūkiniais pastatais užregistravo kaip asmeninę nuosavybę. Kadangi gyvenamojo namo statybos pakeitimai ir atlikta namo rekonstrukcija įstatymų nustatyta tvarka VĮ Registrų centre nebuvo įregistruoti, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama atlikti nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastro duomenų surinkimą. Pasak pareiškėjos, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėjo jam suteiktą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau priestatui ir verandai buvo papildomai surinkti kadastro duomenys, dėl ko pareiškėja užpildžiusi deklaraciją apie statybos užbaigimą kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. VĮ Registrų centras atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes deklaracija apie 1970-1972 metais atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją, kurios metu pastatyti priestatai plane pažymėti 2a1/m ir 3a1/ž, nėra tinkamas juridinis pagrindas minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimui. Pasak pareiškėjos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija negali patvirtinti deklaracijos prie statybos užbaigimą, kadangi pareiškėja neturi Inspekcijos prašomų pateikti statybą leidžiančių dokumentų. Dėl nurodytų priežasčių prašo teismo nustatyti nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise faktą pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad prie pareiškėjai priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pastatytos pagalbinės patalpos, t. y. priestatas ir veranda, sukurtos 1907-1972 m. atliekant gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, neturint statybą leidžiančių dokumentų. Suinteresuoto asmens vertinimu, priestato ir verandos nuosavybės teisė jų valdymo pradžios metu ir šiuo metu neįteisinta, jų įteisinimui reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pareiškėja neturi, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą, nėra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas visapusiškai išnagrinėjęs bylą įsitikintų, jog yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad asmuo, norėdamas įgyti nuosavybės teisę į daiktą įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti daikto savininkas ir neturi žinoti, kam daiktas priklauso, be to, daiktas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo patalpos buvo įgytos ne kartu su namu, ar kitokiu būdu užvaldytos, bet pačios pareiškėjos ir jos sutuoktinio pastatytos kaip nauji statiniai. Teigė, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, o statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jis pastatytas teisėtai. Suinteresuoto asmens vertinimu, priestatas ir veranda yra savavališkos statybos rezultatai, todėl teismui patenkinus pareiškėjos pareiškimą nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį įgijimo institutas taptų savavališkų statybų būdu pastatytų statinių įteisinimo įrankiu.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas visapusiškai išnagrinėjęs bylą įsitikintų, jog yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti tinkamai, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, atsiliepimuose į pareiškimą išdėstė savo poziciją dėl pareiškėjos prašymo, pareiškėjos atstovui neprieštaraujant bei, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėjo pareiškimą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 39-43). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/10744 matyti, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje 1970-1972 m. buvo įrengtas priestatas, plane pažymėtas indeksu 2a1/m, ir veranda, plane pažymėta indeksu 3a1/ž (b. l. 21-24). Minėti priestatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja, užpildžiusi deklaraciją apie statybų užbaigimą, 2015 m. gegužės 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama įrašyti nekilnojamųjų daiktų duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau VĮ Registrų centras 2015 m. gegužės 29 d. sprendimu atsisakė pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes deklaracija apie 1970-1972 metais atliktą gyvenamojo namo rekonstrukciją nėra tinkamas juridinis pagrindas minėto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimui (b. l. 5-6). Pareiškėja 2015 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, pašydama patvirtinti ir įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimą (b. l. 13-14). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2015 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakymą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, kad negali patenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi nėra pateikti privalomi dokumentai: statybą leidžiančio dokumento kopija, statinio projekto kopijos kompiuterinė laikmena, požeminių inžinerinių tinklų kontrolinių geodezinių nuotraukų kopijos, sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos, pastato energinio naudingumo sertifikatas (kai privalomi), pažyma apie statinio atitiktį projektui (b. l. 15-16).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-67/2011).

Viena iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis M. V., 1970-1972 m. atlikdami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo įrengtos dvi papildomos pagalbinės patalpos, plane pažymėtos indeksais 2a1/m ir 3a1/ž, neturėjo rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, o pabaigus rekonstrukcijos darbus gyvenamojo namo pakeitimų neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad pagalbines patalpas – priestatą ir verandą pareiškėja ir jos sutuoktinis įgijo pasistatydami, t. y. pareiškimas yra grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėja šiuos statinius įgijo juos sukurdama statybų būdu. Naujo daikto sukūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas, kuriam yra taikomas reikalavimas, kad daiktas būtų buvęs sukurtas teisėtai. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinkantis CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Byloje konstatuota, jog pareiškėja, 1970-1972 m. atlikdama gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos darbus, neturėjo rekonstrukciją leidžiančių dokumentų. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad rekonstrukcijos metu buvo rekonstruotas II grupės nesudėtingas statinys – gyvenamasis namas į neypatingą statinį, o tokiems statybos darbams atlikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, reikalingas leidimas rekonstruoti statinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjos 1970-1972 m. atlikti rekonstrukcijos darbai, kurių metu buvo įrengtos dvi papildomos pagalbinės patalpos, vertintini kaip savavališka statyba.

Pažymėtina, kad iš pareiškėjos pateiktų įrodymų bei jos atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ji, gavusi iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymą į prašymą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo, jokių veiksmų, siekiant įteisinti savavališkas statybas neatliko. Pareiškėja nurodė, kad statybą leidžiančių dokumentų neturi ir jų neįmanoma gauti, kadangi statyba buvo atlikta dar XX amžiaus valstybėje. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad tuo atveju, jei statinių nuosavybės teisė jų valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jiems įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Tokiu būdu, pareiškėja, siekdama įteisinti savavališkas statybas, turėjo atlikti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme bei Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus veiksmus, t. y. parengti statinio projektą, sumokėti Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, aplinkybė, jog pareiškėja neturi reikiamų dokumentų statybos leidimui gauti, neatleidžia jos nuo pareigos įteisinti savavališką statybą ir vėliau užregistruoti nuosavybės teisę į statinius.

Pagal CK 4.24 straipsnį, valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, kurių metu buvo įrengtos dvi papildomos pagalbinės patalpos, atliko neteisėtai, t. y. neturėdama rekonstrukciją leidžiančio dokumento, sprendžia, jog nėra vienos iš nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos, o būtent - daikto teisėto valdymo. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad nėra visų CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.