- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2-574-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00931-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- E. Š., D. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus namų statytojai“, O. N., K. L., V. A.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų E. Š. ir D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4755-275/2016 pagal ieškovų E. Š. ir D. Š. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus namų statytojai“, O. N., K. L., V. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana), trečiasis asmuo – Vilniaus regiono kredito unija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino: pripažino negaliojančia 2015-05-18 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir K. L. ir pripažino negaliojančia 2015-05-25 to paties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų K. L. ir O. N.; taikė restituciją ir įpareigojo O. N. grąžinti atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 0,1952 ha; atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigojo grąžinti atsakovui K. L. 20 000 Eur, o K. L. įpareigojo grąžinti atsakovei O. N. 20 000 Eur; pripažino negaliojančia 2015-05-15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 499/900 dalių pirkimo-pardavimo ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“ ir V. A. bei pripažino negaliojančia 2015-05-22 šios žemės sklypo dalies ir šio buto pirkimo- pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. A. ir O. N.; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę O. N. grąžinti šį turtą atsakovei UAB „Vilniaus namų statytojai“ ; atsakovę UAB „Vilniaus namų statytojai“ įpareigojo grąžinti 70 000 Eur V. A. ir atsakovą V. A. įpareigojo grąžinti O. N. 70 000 Eur. Teismas priteisė iš atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“, O. N., V. A. ir K. L. po 550 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovams E. Š. ir D. Š. solidariai; priteisė iš atsakovų UAB „Vilniaus namų statytojai“, O. N., V. A. ir K. L. po 711,96 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Ieškovai E. Š. ir D. Š. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo prašė pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo įpareigojant atsakovę O. N. grąžinti atsakovei UAB ,,Vilniaus namų statytojai“ 499/900 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovą K. L. įpareigojant grąžinti atsakovei UAB ,,Vilniaus namų statytojai“ 82 600 Eur, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė ieškovams E. Š. ir D. Š. terminą iki 2017 m. vasario 13 d. apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – sumokėti už skundą 1 456 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, įpareigojant O. N. grąžinti UAB „Vilniaus namų statytojai“ 499/900 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), o K. L. įpareigoti grąžinti UAB „Vilniaus namų statytojai“ 82 600 Eur.Teismo teigimu, reikalavimas dėl restitucijos taikymo laikomas išvestiniu, tačiau jis neatsiejamai susijęs su pagrindiniu reikalavimu ir yra pagrindinio reikalavimo dalis, nes atskirai reikalavimas dėl restitucijos negali būti reiškiamas, taip pat toks reikalavimas sukelia turtines pasekmes. Iš esmės ieškovai, apeliaciniu skundu prašydami pakeisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, siekia kitokių nei teismas nusprendė turtinių pasekmių. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas keisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, šiuo apeliacinio skundo reikalavimu ginčijamą sumą apskaičiuojant pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą bei CPK 80 straipsnio 4 dalį.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai E. Š. ir D. Š. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškovų apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad žyminis mokestis už reikalavimą taikyti restituciją nėra mokamas, kadangi restitucija yra išvestinis reikalavimas. Teismo sprendimu ginčijamos sutartys yra pripažintos negaliojančiomis ir ieškovai apeliaciniu skundu šios sprendimo dalies neskundžia. Todėl teikiant apeliacinį skundą tik dėl sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo būdo, žyminis mokestis, kaip ir ieškinio pateikimo atveju, neturi būti mokamas. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad už apeliacinį skundą, kuriuo ginčijama sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, turi būti mokamas žyminis mokestis, nors priimant ieškinį tokio žyminio sumokėjimo nebuvo nustatęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena tinkamo kreipimosi į teismą realizavimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už apeliacinio skundo padavimą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį, o turtiniuose ginčuose šis mokestis skaičiuojamas nuo ginčijamos sumos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovams terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad ieškovų apeliacinio skundo reikalavimas keisti sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Apeliantai ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį nurodo, kad žyminis mokestis už reikalavimą taikyti restituciją nėra mokamas, kadangi restitucija yra išvestinis reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliantų skundo argumentu.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad reikalavimas taikyti restituciją pripažinus sandorį negaliojančiu nėra savarankiškas, todėl atskirai gali būti nepareikštas. Jeigu yra prašymas ieškinyje pripažinti negaliojančiu sandorį, tai teismas, patenkinęs reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, toje pačioje byloje privalo išspręsti restitucijos klausimą (CPK 6.145 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006). Taigi reikalavimas taikyti restituciją atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, nes yra išvestinis iš reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010).Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais nekilnojamojo turto sandorius bei taikyti restituciją. Šioje byloje ieškovų turtinis reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais teismo sprendimu yra tenkintas visiškai. Ieškovai ginčija tik teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, kuris yra išvestinis iš reikalavimų pripažinti sandorius negaliojančiais ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantus sumokėti žyminį mokestį už tą apeliacinio skundo dalį, kuria ieškovai skundžia sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškovų apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovų E. Š. bei D. Š. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.