Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-357-245/2012

2012 m. gruodžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Evaldo Gražio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Kristinai Nekrošienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjams advokatams Daliui Mecelicai, Ramūnui Gudašiui, nuteistiesiems A. P., V. K., nukentėjusiajam L. I., specialistams Liucijai Karčiauskaitei, A. Antanui Garmui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendžio, kuriuo:

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 str. 2 d. 8 p., 233 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. ir jam paskirtos bausmės: pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.- laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir penkiems mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d.- laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. A. P. bausmės, paskirtos pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., subendrintos, apėmimo būdu griežtesne apimant švelnesnę, o bausmė, paskirta pagal BK 233 str. 1 d., subendrinta vadovaujantis BK 63 str. 4 d. taisykle, iš dalies pridedant. Galutinė subendrinta bausmė A. P. paskirta - 1 (vieneri) metai ir septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, nuteistąjį įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 paroms. Pagal BK 67 str. 3 d. A. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nesiartinti prie nukentėjusiojo L. I..

V. K. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė- laisvės atėmimas penkiems mėnesiams. Taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nuteistasis įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimą laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Pagal BK 67 str. 3 d. V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- per bausmės vykdymo atidėjimo laiką nesiartinti prie nukentėjusiojo L. I..

V. K. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių.

Kaišiadorių rajono prokuratūros prokurorės civilinis ieškinys patenkintas dalinai -priteista iš A. P. nukentėjusiajam L. I. 1000 (vienas tūkstantis) litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestas.

V. K. solidariai pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir V. K. nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. balandžio 24 d., apie 19 val., viešoje vietoje- prie (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo parduotuvės (duomenys neskelbtini) rajone, dėl menkavertės priežasties- dėl anksčiau įvykusio žodinio konflikto kalbant telefonu, elgdamiesi įžūliai, stebint kitiems asmenims, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje prikibo prie anksčiau nepažįstamo nukentėjusiojo nepilnamečio L. I.: A. P. pirmas tyčia vieną kartą smogė kumščiu nukentėjusiajam L. I. į veidą, o po to ir V. K. taip pat tyčia viena kartą kumščiu smogė L. I. į galvą bei po to išvažiuodamas iš įvykio vietos A. P. viešai pagrasino nukentėjusiajam L. I. fiziniu susidorojimu, šaukdamas „aš tave užmušiu“. Tokiu būdu abu nuteistieji, nepaisydami elementarių elgesio ir moralės normų, taip smurtaudami pažeidė nukentėjusiojo L. I. teisę į ramią ir saugią aplinką bei demonstravo aiškią nepagarbą ten buvusiems žmonėms ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.

A. P. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už tai, kad jis tuo pačiu metu iš chuliganiškų paskatų, tyčia smogė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam nepilnamečiui L. I. į veidą, tuo padarė jam apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kampo srityje, tai yra nesunkiai sutrikdė L. I. sveikatą.

A. P. nuteistas pagal BK 233 str. 1 d. už tai, kad jis, siekdamas paveikti nepilnametį nukentėjusįjį L. I., 2011 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 19 val. 11 min. iki 19 val. 41 min. iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) parašė ir išsiuntė nukentėjusiajam L. I. į jo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) penkias grasinančio turinio SMS žinutes, reikalaudamas atsiimti iš policijos pareiškimą dėl jo sužalojimo, tai yra tokiu būdu siekė, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

A. P. veiksmuose nėra ir viešosios tvarkos pažeidimo sudėties, kadangi konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjęs L. I.. Neįrodytos aplinkybės, kad nuteistasis veikė ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles ar demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad A. P. įvykio metu būtų buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, tai paneigė ir nukentėjusysis L. I..

Nepagrįstas ir kaltinimas pagal BK 233 str. 1 d., kadangi A. P. išsiųstose SMS žinutėse L. I. nėra jokio grasinimo ar poveikio jam duoti melagingus parodymus. Taigi, A. P. turi būti išteisintas iš jam pareikštų kaltinimų.

Be to, per visą bylos nagrinėjimo laiką teismas netenkino nei vieno A. P. gynėjo prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, dėl ko nebuvo išsamiai ištirtos nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės, o padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių Byloje būtina skirti teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams ir atsakyti į apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Nors L. I. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nebuvo surinkti duomenys apie jo sužalojimus iki įvykio. Specialisto tyrimas truko ilgą laiką, išvadoje pateikti nepilni, netikslūs duomenys, neįvertinti nukentėjusiojo ir kaltinamųjų fiziniai ir kūno duomenys. Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo metu nėra ištirtos nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės, dėl ko galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisėtos išvados.

Skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, todėl iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus turi apeliacinės instancijos teismas, vertinant ne kiekvieną įrodymą atskirai, o jų visumą bei tinkamai motyvuojant išteisinamąjį nuosprendį. Iš to seka, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, šie pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė tenkinti apeliacinius skundus, išteisinti V. K. ir A. P. iš jiems pareikštų kaltinimų, prokurorė prašė skundus atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismui pateiktus duomenis, iš to padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Abu kaltinamieji pagrįstai nuteisti pagal BK 284 str. 1 d., o A. P. dar ir pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 233 str. 1 d.

Nėra jokio pagrindo abejoti nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties. Nustatyta ir įrodyta, kad abu kaltinamieji būdami apsvaigę nuo alkoholio, 20011-04-24 apie 19 val., viešoje vietoje - gatvėje prie vartotojų kooperatyvo parduotuvės pastato (duomenys neskelbtini) rajone dėl menkavertės priežasties prikibdami prie ten buvusio nukentėjusiojo nepilnamečio L. I., tokiu būdu smurtaudami prieš jį, pažeidė nukentėjusiojo L. I. teisę į ramią ir saugią aplinką bei demonstravo aiškią nepagarbą ten buvusiems žmonėms ir taip sutrikdė visuomenės rimtį, tai yra, pažeidė viešąją tvarką. V. K. ir A. P. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai. Abu nuteistieji teismo posėdyje neneigė atvykę prie parduotuvės, išlipę iš mašinos ir ėję prie nukentėjusiojo, nustatyta, kad jie buvo neblaivūs, o A. P. dar elgėsi iššaukiančiai, įžūliai, rėkavo, keikėsi, grasino susidorojimu L. I.. Dėl to tokie teisiamųjų A. P. ir V. K. veiksmai: smūgių sudavimas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, o A. P. dar ir vieši rėkavimai, keiksmai, grasinimai akivaizdžiai demonstravo nepagarbą ten esantiems žmonėms, buvo įžūlus, netikėti. Tai ne tik pažeidė nukentėjusiojo L. I. teisę į ramią ir saugią aplinką bet ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Neabejotina, kad nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje - tai yra vietoje, kurioje įprasta lankytis žmonėms. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams), kuriais yra trikdoma visuomenes rimtis ar tvarka. Šios aplinkybės buvo nustatytos. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai, padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, staiga pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką sudarantys veiksmai pasireiškė viešojoje vietoje (šiuo atveju prie (duomenys neskelbtini) vartotojų kooperatyvo parduotuvės (duomenys neskelbtini)) tada, kai aplink buvo kitų žmonių. Taigi, nėra jokių abejonių, kad V. K. ir A. P. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Šiuo atveju juridinės reikšmės viešosios tvarkos pažeidimui inkriminuoti aplinkybė, kad kaltinamasis V. K. norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau šis to padaryti nesutiko, neturi, kadangi V. K. iš jam pareikštų kaltinimų pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių, o BK 284 str. 1 d. sudėtis nustatyta ir įrodyta. Nenustatyta, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas būtų šališkas nuteistojo V. K. atžvilgiu, kaip ir negalima tvirtinti, kad teismas turėjo kokią nors iš anksto suformuotą nuomonę. Byloje pateikti duomenys buvo tinkamai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tiek abiems nuteistiesiems, tiek jų gynėjams buvo suteikta teisė reikšti nušalinimus, prašymus apklausti kitus proceso dalyvius, ar pateikti jų kaltę paneigiančius įrodymus. Apylinkės teismas išvadas dėl viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėties požymių buvimo V. K. ir A. P. veiksmuose padarė teisingas ir pagrįstas bylos duomenų visuma.

Nuteistojo A. P. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su BK 138 str. 2 d. 8 p. nusikaltimo inkriminavimu A. P., teigia, kad jis šios nusikalstamos veikos nepadarė, nes neatitinka tikrovės ta teismo nustatyta aplinkybė, jog A. P. pirmas priėjęs prie L. I. smogė jam kumščiu į veidą. Iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad nebuvo nei vieno liudytojo, kuris paneigtų šią aplinkybę, kad visgi nuteistasis A. P. primas smogė nukentėjusiajam. Tai, kad Audrius priėjęs prie L., kuris buvo su raudonais marškiniais, iš karto pirmas kumščiu smogė jam į veidą, parodė liudytojai J. B., J. B., L. S.. Kad A. P. iškišęs galvą pro automobilio langą rėkė- „aš pagausiu tave ir užmušiu“ teisme patvirtino liudytoja G. S.. Kitas nuteistasis V. K. taip pat patvirtino tą aplinkybę, kad A. P. pirmas smogė L.. Nukentėjusysis L. I. parodė, kad privažiavus sidabrinės spalvos automobiliui BMW ir mašinai staigiai sustojus, iš jos išlipęs A. P. ir pirmas pribėgęs ir stipriai kumščiu trenkė į veidą. Smūgis buvęs stiprus, kad nuo to apsvaigęs. Po šio smūgio nukentėjusysis sukosi ir tada pajuto dar vieną smūgį kumščiu į galvą, galimai į pakaušį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuketėjusysis L. I. parodė, kad jis pasilieka prie savo parodymų, duotų pirmos instancijos teisiamajame posėdyje. Kur buvo suduotas antras smūgis, negali konkrečiai nurodyti, kadangi buvo apsvaigęs nuo pirmo smūgio. Minėtame teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo parodymus dėl suduoto A. P. pirmo smūgio patvirtino ir nuteistasis V. K.. Kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojų ir nukentėjusiojo, kurio parodymai yra neprieštaringi ir nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nurodytomis aplinkybėmis. L. I. padarytas sužalojimas konstatuotas specialisto išvadoje Nr. G1275/11(02), kad L. I. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas dešinio apatinio kampo srityje. Teisme teismo medicinos specialistė Liucija Karčiauskaitė patvirtino specialisto išvadą, parodė, kad toks sužalojimas griuvimui nebūdingas. Sužalojimas padarytas vienu nemažos jėgos trauminiu poveikiu. Traumos atsiradimo laikas atitinka byloje nurodytą laiką. Ž. I. pareiškimas – protokolas policijai apie jos sūnaus sumušimą, mobilaus ryšio telefono pokalbių išklotinės, kad A. P. realiai norėjo padaryti poveikį nukentėjusiajam L. I., kad pastarasis atsiimtų pareiškimą policijai, ir aukščiau paminėti liudytojų ir V. K. parodymai neabejotinai paneigia A. P. versiją, kad jis smūgio L. I. nesudavė. Kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 138 str. 2 d. 8 p., yra materialios sudėties, tai yra, ji kvalifikuojama pagal padarinius, o tiriamu atveju specialisto išvada nustatyta, jog L. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui, todėl A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal šį straipsnį pagrįstai.

Neabejotinai teisingai A. P. inkriminuotos chuliganiškos paskatos pagal BK 138 str. 2 d ir viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d., kadangi šiuo atveju tai yra ideali nusikaltimų sutaptis. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis – tai atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuojama nusikalstama veika, padaryta viešoje vietoje, kai be priežasties, dėl menkavertės priežasties sumušamas žmogus (ės) ir jis (jie) nežymiai sužalojamas ar jam (jiems) sukeliamas fizinis skausmas. Šiuo atveju gi L. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kurio neaprėpia BK 284 str. 1 d. dispozicija. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika yra ta, kad viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007 „Teismų praktika“ Nr. 28), kitais atvejais tai kvalifikuojama kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį ir pan. priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio (kasacinė nutartis Nr. 2K-489/2012). Taigi, abu minėti straipsniai A. P. inkriminuoti pagrįstai.

Kaltinimas pagal BK 233 str. 1 d. A. P. yra įrodytas bylos duomenimis, tai yra telefono pokalbių išklotinės, nukentėjusiojo L. I. parodymai, A. P. pripažįsta siuntęs telefonu aukščiau nurodyto turinio SMS žinutes nukentėjusiajam L. I., nors pats kaltinamasis neigia jam kuo nors grasinęs. Kolegijai abejonių nekelia, kad SMS žinučių turinys yra neabejotinai grasinančio pobūdžio. O būtent, toks tekstas, kaip kad „jei neatsiimsi pareiškimo iki rytojaus vaidas ant tavęs rytoj apsirasis uz reketą skambinėjai jam ir prasei pinigu išklotinė paimta“; „Tavo motina parašius“; „ Is taves vaidas ka nors paeme ar as?“; „Tai nx motina parase?“ bet kuriam žmogui sukels tokias asociacijas, kad jam yra grasinama. Iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefone užfiksuotų žinučių turinio suprantama, kad A. P. reikalauja nukentėjusiojo atsiimti policijai parašytą pareiškimą dėl pastarojo sužalojimo tyrimo. Tai jis darė pakankamai intensyviai, per trumpą laiką išsiuntė penkias žinutes, pagrasino taip pat rašyti pareiškimą policijai dėl neva nukentėjusiojo veiksmų. Tai rodo, kad teisiamasis realiai norėjo padaryti poveikį nukentėjusiajam L. I., kad pastarasis atsiimtų pareiškimą. Apylinkės teismas teisingai įvertino A. P. veiksmus ir savo sprendimą motyvavo, jog aplinkybė, kad A. P. siųstos žinutė nepaveikė nukentėjusiojo, juridinės reikšmės A. P. veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi.

Gynėjo advokato skundo argumentas, jog teismas netenkino nei vieno A. P. gynėjo prašymo papildyti ikiteisminį tyrimą, atmetamas tuo pagrindu, kad nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi kaltinamasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo principas, kurio esmė, kad nagrinėjantis bylą teismas su visomis proceso šalimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nė vienai proceso šalių palankumo, nebūtų suinteresuotas priimti vienai iš šalių palankų sprendimą. Byloje nėra duomenų apie teismo nevienodą elgesį su proceso šalimis, turimą išankstinę nuostatą dėl bylos baigties, kad egzistuotų kiti BPK 58 straipsnyje numatyti pagrindai, todėl darytina išvada, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo nešališkas. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Gynėjo advokato skundo argumentas, jog ikiteisminio tyrimo metu nėra ištirtos nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybės, dėl ko galėjo būti padarytos nepagrįstos ir neteisėtos išvados, atmetamas, šiuo klausimu jau pasisakyta aukščiau. Sužalojimas padarytas nuo A. P. suduoto smūgio ir tai yra įrodyta.

V. K. prašė apklausti liudytojus A. M., R. Ž. ir tai buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme, tačiau šie liudytojai jokių naujų aplinkybių nenurodė.

Taigi, visa tai įvertinus, daroma išvada, jog tiek nuteistojo V. K., tiek nuteistojo A. P. gynėjo advokato skundų argumentai neįtikino apeliacinės instancijos teismo, jog skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl tiek nuteistojo V. K., tiek nuteistojo A. P. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliaciniai skundai atmetami, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nuosprendis lieka galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. K. ir nuteistojo A. P. gynėjo advokato Valerijaus Kirpičnikovo apeliacinius skundus atmesti.