Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarimo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pripažintas kaltu : pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., jam paskirta nuobauda – įspėjimas; pagal ATPK 128 str. 1 d. ir, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., jam paskirta nuobauda – įspėjimas; pagal ATPK 130 str. 1 d. ir, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., jam paskirta nuobauda – įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – įspėjimas.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2012 m. balandžio 11 d. apie 12 val., Molėtuose, (duomenys neskelbtini)gatvėje, šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti tos rūšies transporto priemonę, ir važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo gale stovėjusio kito lengvojo automobilio, atsitrenkė į jį ir apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie jį nepranešęs policijai. Skirdamas nuobaudas ir taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas apylinkės teismas įvertino padarytų pažeidimų pobūdį, Pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes ir pripažino, kad Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis gailisi padaręs pažeidimus ir juos padarė būdamas nepilnamečiu, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Apeliaciniame skunde Institucija konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog ji prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pripažinus esant Pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nubausti jį ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, dėsto ATPK 30¹ str. taikymo teorinius aspektus ir teigia, kad Pažeidėjas įvykdė kelis iš sunkiausių pažeidimų. Jis antrą kartą per metus įvykdė tos pačios rūšies pažeidimus. Apylinkės teismo nutarime išdėstytos aplinkybės apie Pažeidėjo mokymąsi, gyvenimą su motina, labai sunkią jo šeimos materialinę padėtį, automobilio vairavimą jo savininko leidimu, pastarajam esant šalia ir kitos aplinkybės, nėra priskiriamos prie atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įstatymas jų neįtraukęs į tokių aplinkybių sąrašą. Tokiu būdu apylinkės teismas galėjo Pažeidėjui skirti tik atitinkamų teisės normų sankcijose numatytų nuobaudų vidurkius, o to nepadaręs ir skyręs Pažeidėjui mažesnes už sankcijose numatytas nuobaudas apylinkės teismas netinkamai pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Teismo posėdyje Pažeidėjas ir jo atstovė pagal įstatymą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucija neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padarytų pažeidimų įrodymų ir pažeidimų kvalifikavimo. Institucija iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu nepripažinti Pažeidėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir, taikant jam ATPK 30¹ str. nuostatas, skirti mažesnes nuobaudas, nei numatyta atitinkamų teisės normų sankcijose.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. neturintis teisės vairuoti transporto priemones asmuo, pažeidęs Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), baudžiamas bauda nuo 1000 iki 2000 litų. ATPK 128 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę neturint teisės jos vairuoti ar neturint teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonių, baudžiamas bauda nuo 1000 iki 1500 litų arba administraciniu areštu. ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. ATPK 24 str. 4 d. nustatyta, kad už administracinius teisės pažeidimus nepilnamečiui gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ATPK.

Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Šioje byloje apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, įvertino Pažeidėjo asmenybę, nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir visas šias, o taip pat kitas aplinkybes (Pažeidėjas mokosi, nedirba, anksčiau neteistas, pažeidimus padarė neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilį vairavo šio automobilio savininko leidimu ir pastarajam esant šalia, gyvena su motina, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė neskirti baudų dėl labai sunkios Pažeidėjo šeimos materialinės padėties) laikė pagrindu taikyti Pažeidėjui ATPK 30¹ str. ir skirti jam švelnesnes nuobaudas, nei numatyta ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose. Minėtos aplinkybės, apylinkės teismo manymu, ypatingai švelnina Pažeidėjo teisinę padėtį.

Su tokia apylinkės teismo išvada negalima sutikti, nes visos aukščiau paminėtos aplinkybės nėra išimtinės ar ypatingos tiek, kad Pažeidėjui būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. Apeliacinės instancijos teismo manymu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino Pažeidėjo asmenybę ir jo padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą. Pagal duomenis byloje nekyla jokių abejonių, kad padaręs eismo įvykį ir būdamas už jį tiesiogiai atsakingas Pažeidėjas sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas, įvertinus tai, jog jo vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (2 b.l.), rodo itin neatsakingą jo požiūrį ne tik į eismo saugumą, bet ir į įvykio metu niekuo dėtą nukentėjusį asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad tikint jo paties paaiškinimu, jis sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš jo net nepažadinęs daugiau gyvenimiškos patirties ir nuovokos turinčio automobilio savininko T. J., kuris tuo metu snaudė automobilyje. Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas padarė net tris pažeidimus – vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, apgadino kito asmens turtą ir sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors jis kito asmens turtą apgadino nežymiai ir realūs sunkesni padariniai eismo įvykio metu nebuvo sukelti, tačiau byloje duomenų apie įvykio metu padarytos žalos atlyginimą nėra.

Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad Pažeidėjas yra nepilnametis, tačiau iki aptariamų pažeidimų padarymo jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą ir naujus pažeidimus padarė nepraėjus 3 mėnesiams nuo šio pažeidimo (20 b.l.). Tai iš dalies leidžia manyti, jog anksčiau jam taikyta nuobauda – nedidelė piniginė bauda – savo tikslų nepasiekė, nes Pažeidėjas neužilgo sąmoningai padarė jau nebe vieną, o net kelis šioje byloje nagrinėjamus grubius KET pažeidimus.

Kaip matyti iš ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų, teisės vairuoti transporto priemones neturėjimą įstatymų leidėjas laiko sunkinančia kaltininko padėtį aplinkybe, nes tokios teisės neturintiems asmenims, padariusiems minėtus pažeidimus, įstatyme numatyta aiškiai griežtesnė atsakomybė nei asmenims, turintiems minėtą teisę. Todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai neturėjimą teisės vairuoti pripažino ypatingai švelninančia Pažeidėjo padėtį aplinkybe. Kitos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės – Pažeidėjo mokymasis, nedarbas, jo teistumo nebuvimas, automobilio vairavimas šio automobilio savininko leidimu ir pastarajam esant šalia, gyvenimas su motina – apeliacinės instancijos teismo manymu, nerodo mažesnio nei Pažeidėjo asmenybės, nei jo padarytų pažeidimų pavojingumo visuomenei ir nuobaudų individualizavimui esminės reikšmės neturi.

Nagrinėjamu atveju būtų galima kalbėti tik apie vienintelę aplinkybę, galimai ypatingai švelninančią Pažeidėjo teisinę padėtį – labai sunkią jo šeimos turtinę padėtį. Byloje yra Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame minima apie sunkią Pažeidėjo šeimos padėtį (24 b.l.). Tačiau jokių kitų dokumentų, galinčių patvirtinti sunkią Pažeidėjo šeimos turtinę padėtį – pažymos apie jo šeimos sudėtį, kitų brolių ar seserų gyvenimą kartu, mamos per metus gautas pajamas ar jai skirtą paramą ir pan. – byloje nėra. Vien tik Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus rašto neabejotinai sunkiai Pažeidėjo šeimos turtinei padėčiai konstatuoti nepakanka. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo manymu, visos skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės leidžia nuobaudas Pažeidėjui individualizuoti tik atitinkamų teisės normų sankcijų ribose.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien jau iš šioje byloje aptariamų pažeidimų sankcijų galima spręsti, jog įstatymų leidėjas Pažeidėjo padarytus pažeidimus pripažino pakankamai šiurkščiais ir pavojingais visuomenei, todėl numatė už juos itin griežtas administracines nuobaudas. Tuo tarpu skundžiamu apylinkės teismo sprendimu už minėtus grubius KET pažeidimus Pažeidėjas praktiškai liko nenubaustas.

Įvertinęs visas šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo sprendimas neatitinka administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų (nubausti pažeidimą padariusį asmenį bei vykdyti tokių pažeidimų prevenciją, kad Pažeidėjas ateityje gerai įvertintų savo neatsakingo elgesio padarinius), o taip pat pusiausvyros tarp šių pažeidimų pavojingumo visuomenei, jų sukeltų padarinių bei Pažeidėjo asmenybės. Šiuo atveju apylinkės teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie gali būti įvertinti kaip ypatingi ir išimtiniai, bei taikydamas ATPK 30¹ str. nuostatas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą skirti Pažeidėjui švelnesnes nuobaudas, nei numato įstatymas. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas keičiamas dėl netinkamo įstatymo, t. y. ATPK 30¹ str. taikymo, o Pažeidėjui skiriamos nuobaudos teisės normų sankcijų ribose.

Kaip jau minėta aukščiau, aptariamų pažeidimų padarymo metu Pažeidėjas turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, nuo kurios paskyrimo nebuvo praėję 1 metai – pagal ATPK 131 str. 5 d. jis buvo nubaustas už tai, kad 2012 m. sausio 28 d. tamsiu paros metu ėjo keliu be atšvaito, t. y. pažeidė KET 48 p. reikalavimą. Šis pažeidimas, kaip ir trys nauji jo padaryti pažeidimai, priskiriami tokios pačios rūšies teisės pažeidimams – administraciniams pažeidimams transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Pažeidėjas naujus tris pažeidimus padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, numatytai ATPK 32 str. 1 d. 5 p. (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Skundžiamame nutarime apylinkės teismas nepagrįstai nevertino šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, neatsižvelgė į ją skundžiamu nutarimu skirdamas Pažeidėjui nuobaudas ir visiškai neargumentavo savo sprendimo nepripažinti šios aplinkybės jo atsakomybę sunkinančia. Todėl skundžiamas nutarimas taip pat keičiamas minėtą aplinkybę pripažįstant Pažeidėjo atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas naujas nuobaudas Pažeidėjui už visus jo padarytus pažeidimus apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apylinkės teismo nutarime ir šioje nutartyje jau aptartas pažeidimą, patį Pažeidėją apibūdinančias, o taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančią aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos paskyrimui, į ATPK 24 str. 4 d. reikalavimą ir sprendžia, kad Pažeidėjui pagal ATPK 127 str. 2 d., 128 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. skirtinos nuobaudos, mažesnės už teisės normų sankcijose nepilnamečiui numatytus nuobaudų vidurkius.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia Pažeidėjo dėmesį į tai, kad vadovaudamasis ATPK 313 str. 2 d., ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą ir prašyti išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 32 str. 1 d. 5 p., 302¹² str. 1 d. 6 p., teismas

NUTARĖ:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti M. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. 600 (šešių šimtų) litų bauda;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d. 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) litų bauda;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., skirti M. A. galutinę nuobaudą – 2100 (dviejų tūkstančių vieno šimto) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Ši nutartis neskundžiama.