Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2014 m. liepos 4 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 6 klasės, nedirba, nesimoko, teistas: 1) 2002-05-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 2 d.- 2 m. laisvės atėmimo, 2) 2004-01-16 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.- 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 3) 2005-01-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 2 d.- 2 m. laisvės atėmimo, 4) 2006-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., 178 str. 2 d.- 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2006-07-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d.- 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2009-07-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., taikant BK 64 str.- 2 m. laisvės atėmimo, 7) 2011-04-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., 286 str.- 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo (2012-10-18 paleistas iš Alytaus PN, atlikęs bausmę), teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 286 str.,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kaltinamasis A. V. pasipriešino valstybės tarnautojams, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra 2013-12-16, apie 00.10 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiajai patrulei R. B. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Mobilaus būrio vyresniajam patruliui G. L. tarnybos metu apžiūrint patalpas, tikslu surasti galimai nusikalstamą veiką padariusį A. R., A. V. trukdė policijos pareigūnams vykdyti savo funkcijas, užstodamas kelią ir nepraleisdamas, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų netrukdyti, o jį sulaikant, ranka smūgiavo pareigūnui G. L., kuris, nustumdamas ranką, smūgio išvengė; be to, stūmė G. L. nuo savęs, sugriebė G. L. už kaklo, taip padarydamas kraujosruvą kakle, odos nubrozdinimą plaštakoje ir II piršte, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat, ne mažiau kaip tris kartus spyrė patrulei R. B. į kairę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kraujosruvą kairio kelio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prie jo, einančio kartu su drauge, sustojo policijos automobilis, kuriame taip pat sėdėjo ir A. L. bei M. Š., ir policijos pareigūnams paklausus, kur jo brolis A. R., jis pasakė, kad gal būt motinos namuose. Matė, kaip policijos automobilis sustojo prie motinos namų. Buvo du pareigūnai- vyras ir moteris. Jam parėjus į namus, policijos pareigūnas vyras jo vėl paklausė, ar jis A. R., ir jis tuomet atsakė, kad jau prie viaduko jo to klausė, kad jis ne A. R.. Tuomet policininkas jį pastūmė ant kėdės, jam besėdant bandė keliu įspirti ar prispausti ir išmušė dantį, o policininkė pastūmė motiną. Jis tuomet pasakė „ asile, ką tu darai, kam dantis išmušei". Pareigūnai jį surakino ir išnešė iš namo. Jis pareigūnams nieko nedarė-.G. L. nesmūgiavo, už kaklo nesugriebė, R. B. net šalia jo nebuvo Po to išėjo brolis A. R. ir jį sulaikinėjant policininkas grūmėsi su A. R., abu buvo nukritę. Motinos namuose buvo tamsu, nėra elektros, pareigūnai švietėsi prožektoriais. Civilinių ieškinių nepripažįsta, jis pats buvo pareigūnų sužalotas.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad dirbant su Marijampolės AVPK patruliu G. L., pagal pranešimą dėl vagystės, tikrinant jiems pateiktą informaciją, kad vagystę galėjo įvykdyti A. R., kartu su M. Š. važiavo į A. R. namus. Netoli viaduko A. V., kuris yra A. R. brolis, paklausus, ar nežino, kur A. R. , šis atsakė, kad nesakytų jeigu ir žinotų. Nuvažiavus prie A. R. namų, durų niekas neatidarė, tačiau per langą jie, pasišviesdami prožektoriais pamatė, kad viduje yra dvi moterys, o taip pat ir A. R.. Iš pradžių durų geranoriškai neatidarė, bet po to atidarius duris įėjo į vidų, abu su G. L. prisistatė, abu buvo su tarnybinėmis uniformomis, klausė, kur A. R., tačiau moteris atsakė, kad jo jau seniai nemačiusi. G. L. A. R. nerado. Jiems stovint virtuvėje parėjo A. V. ir pradėjo rėkti, kad jie dingtų iš jo namų., buvo labai piktas. G. L. rankos mostu A. V. atstūmė, kad netrukdytų ieškoti, A. V. atsirėmė į prie virtuvės lango stovėjusią komodą ar stalelį, moteris rėkė "nestumdyk sūnaus“, tuomet A. V., kad nebūtų pritemtas prie virtuvės sienos, griebė rankomis G. L. už kaklo. A. V. nenukrito, nes nebuvo kur nukristi, atsirėmė į tą baldą pusiau sėdomis, bandė piktybiškai G. L. suduoti. G. L. pasakius, kad A. V. bus sulaikytas, nes trukdo atlikti pareigas, kambaryje buvę moterys pradėjo trukdyti, ją stumdė. G. L. buvo prirėmęs ranka A. V. krūtinės srityje, ir jai priėjus padėti, A. V. ne mažiau tris kartus spyrė jai į kelį, buvo nubrozdintas kairys kelis. G. L. susirakino A. V. ir išsivedė, įsodino į automobilį . Į kiemą išėjo ir A. R., kurį G. L. sulaikė. Bevažiuojant į komisariatą A. V. sakė, kad gali galva į stiklą pats trenktis, kad dantis kliba, grasinio , kad jie nedirbs, kad sužinos kur jie gyvena. Po įvykio iš karto G. L. fotografavo jos uniformą, ir nuotraukose matosi, kad įspirta, toje vietoje prasitrynusi medžiaga. Prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti, kadangi ji viešai buvo įžeidinėjama žodžiu, buvo pažeminta kaip pareigūnė ir moteris, buvo sužalota, jai grasino susidorojimu.

Nukentėjusysis G. L. parodė, kad 2013-12-15, apie 23 val. pagal iškvietimą dėl vagystės kartu su R. B. nuvyko į įvykio vietą, ir ten buvusi moteris nurodė, kad vagystę galėjo įvykdyti A. R., gyvenantis pas motiną (duomenys neskelbtini). A. V. nurodytu adresu, prie tilto sutiktas A. V. labai negražiai pasakė, kad jeigu ir žinotų, kur yra A. R.- nesakytų. Nuvažiavus prie namo A. B. g 1 A, beldė į duris, tačiau jų neįsileidus per langą matė, kad dvejose lovose buvo moterys ir įkišęs galvą į spintą stovėjo vyriškis. Kai moteris atidarė namo duris, tas vyriškis jau buvo dingęs. Iš lauko pro duris į namą atėjo A. V., kuris jų atžvilgiu išsakė įžeidžiančius žodžius, užstodamas praėjimą trukdė apžiūrėti patalpas. Jis perspėjo A. V., kad gali būti sulaikytas dėl trukdymo, tačiau šis savo veiksmų nenutraukė, jam stovinčiam priešais, griebė už kaklo, apdraskydamas rankas ir kaklą. Tuomet jis A. V. parsigriovė, šis apspardė atėjusią į pagalbą R. B., dedant antrankius priešinosi. Sulaikant A. V. naudojo kovinius veiksmus, nes šis priešinosi. A. V. išsivedė iš kambario į tarnybinį automobilį, jo nenešė. Kieme buvo susirinkę daugiau žmonių. Įsodinus A. V. į automobilį, atbėgo A. R., trenkė į automobilį, bandant jį sulaikyti kėsinosi suduoti, bet panaudojus elektros šoką buvo sulaikytas. A. V. smūgių į veidą nesudavė, jis nuskelto danties nerodė, tik jau vežant į Marijampolės AVPK sakė, kad kreipsis į ekspertus, nes jam išmušė dantį. A. V. apspardė R. B. kojas, buvo sugadinta jos uniforma. Prašo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Jis buvo sužalotas tarnybos metu, sukėlė fizinį skausmą, ant kaklo matėsi įdrėskimai ir mėlynė, ir sužalotas dirbo. Dirbdamas savo darbą tikrai neturi būti įžeidinėjamas, tai girdėjo susirinkę aplik žmonės, tikrai dirbdamas neturėjo su A. V. kovoti.

Liudytojas M. Š. parodė, kad kartu su tėvu A. L. ir policijos pareigūnais važiavo pas A. R. ieškoti jo pavogtų daiktų. Sutiktas A. V. pasakė, kad nežino, kur A. R.. Nuvažiavus prie A. R. namų, pareigūnai beldė į duris, buvo su uniformomis, prisistatė, kad policija, iš pradžių jų nenorėjo įsileisti, bet po to įsileido. Jis su A. L. liko lauke, o pareigūnai įėjo į vidų. Tuo metu iš lauko atbėgo piktas A. V., rėkė, kad policijos pareigūnai neturi teisės lupti durų. Kas vyko namo viduje, jis nematė, tik girdėjo A. V. ir moterų keiksmus, namo viduje buvo tamsu. Policijos pareigūnas iš namo išvedė surakintą A. V., klausė, ar ne jis pavogė daiktus, nuvedė į automobilį. Tuomet atbėgo A. R., ir jį pareigūnai sulaikė. Jis pats buvo neblaivus.

Liudytojas A. L. parodė, kad kartu su policijos pareigūnais ir sūnumi M. Š. važiavo pas A. R., kurį įtarė apvogus M. Š.. Prie viaduko sutiktas A. V. pasakė, kad nežino, kur yra A. R.. Nuvažiavus prie A. R. namų, policijos pareigūnai beldėsi, tačiau iš pradžių jų neįsileido. Kai atidarė duris, policijos pareigūnai įėjo į vidų, o jis su M. Š. liko kieme. Namo viduje elektros nebuvo, degė žvakė. Girdėjo, kad atėjęs A. V. liepė policijos pareigūnams išeiti, policijos pareigūnai jam liepė nusiraminti. Policijos pareigūnai išsivedė A. V. į mašiną. Matėsi, kad A. V. yra pridusęs, tačiau jis niekuo nesiskundė. Tuo metu pasirodė ir A. R., kurį taip pat įsodino į policijos automobilį ir išsivežė. Po to buvo užėję į A. V. namus, kambaryje buvo N. V., J. L. ir S., kuris sakė, kad buvo kambariuke ir kas čia vyko nematė, taip pat jiems pasakė, kad A. R. jokių daiktų neparsinešė.

Liudytoja N. V. parodė, kad gruodžio 16 d, apie dvyliktą valandą pabeldus į duris, jas atidarė sesuo ir įėję du policininkai, klausė ar yra A. R., jiems atsakė, kad jo nėra. Vėl po 10-15 min. išgirdusi, kad kažkas lupa langus, pamatė, kad G. L. užlipęs ant šiukšliadėžės ir lupa langus. Atsikėlusi sesuo atrakino duris, G. L. vaikščiojo po kambarius ir ieškojo A. R.. Į namus atėjusio A. V. paklausė, ar jis A. R., ir šiam atsakius kad ne, liepė dėtis antrankius. A. V. atsisakius juos dėtis, G. L. iš karto alkūne sudavė A. V. į krūtinę. Jai pradėjus rėkti už ką muša sūnų, R. B. ją stipriai stūmė ir ji pargriuvo ant grindų, R. B. ją išvadino įžeidžiančiais žodžiais. G. L. spyrė sėdinčiam ant fotelio A. V., šis susirietė, išėmė dantį iš burnosi ir jį parodė. Sėdinčiam A. V. uždėjo antrankius, susirietusį abu policininkai išvedė į mašiną. Kur tuo metu buvo kitas sūnus- A. R., negali pasakyti, tik matė kaip lauke A. R. stumdėsi su G. L.. A. V. dantis ne visas išmuštas buvo, tik nuskeltas, buvo kraujo.

Iš asmens blaivumo testo duomenų seka, kad A. V. 2013-12-16 02.24 val. nustatytas 1,04 promilių girtumas (b.l. 129).

Iš ikiteisminio tyrimo Nr.37-1-0288-13 duomenų seka, kad 2012-12-16 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2d. dėl vagystės iš M. Š. gyvenamos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kratos metu A. R. gyvenamosiose patalpose rasti ir paimti daiktai ( b. l. 33-34 ).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo seka, kad nukentėjusioji R. B. pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose matosi tarnybinės uniformos kelnių kairio kelio srityje esantys sutepimai (b.l. 39-41).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G. 1139/13(09) seka, kad G. L. konstatuota kraujosruva kakle, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir II piršte, kurie galėjo būti padaryti kietais bukabriauniais daiktais trimis poveikiais. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 43).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1142/13(09) seka, kad R. B. konstatuota kraujosruva kairio kelio srityje, kuri buvo padaryta kietu buku daiktu, vienmonmetiškai. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 45).

Iš teismo medicinos specialisto išvagos Nr. G1158/13 (09) seka, kad A. V. konstatuota viršutinio žandikaulio kairės pusės pažeisto ėduonies 2 danties vainiko dalinis lūžimas, odos nubrozdinimai kaklo ir kairės alkūnės srityse galėjo būti padaryti kietais bukais bukabriauniais daiktais, galimai 2013-12-15 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Aprašomojoje dalyje nurodyta, kad aplinkinėse dantenose apie pažeistą dantį kraujosruvų nėra ( b. l. 51 ).

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą seka, kad 2014-01-14 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. V. pareiškimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. , įvykio. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad pareigūnai veikė teisėtai ir pagrįstai pagal įvykio vietoje buvusią situaciją, jėgos panaudojimas atitiko tiek administracinę teiseną, tiek policijos įstatyme, pareigybių aprašuose ir kt. aktuose apibrėžtas policijos pareigūnų kompetencijos ribas ( b. l. 27-31).

Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad policijos pareigūnai R. B. ir G. L. vykdydami Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, vykdydami tarnybines pareigas, pagal gautą pranešimą apie įvykdytą vagystę ir nukentėjusiųjų pateiktus duomenis apie galimą įtariamąjį, siekdami neatidėliotinai jį sulaikyti bei surasti įkalčius- pavogtus daiktus, reikalavo, kad būtų įleisti į A. R. gyvenamąją patalpą, o įleisti į patalpą reikalavo nurodyti, kur yra A. R. ir reikalavo netrukdyti jiems vykdyti savo pareigas. Pagal Policijos veiklos įstatymo 16 str., 18 str. policijos pareigūnas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, todėl jie teisėtai ir pagrįstai pateko į N. V. butą, reikalavo nurodyti, kur yra A. R. ir netrukdyti jį surasti, tuo labiau, kad jie per langą buvo pastebėję namo viduje buvusį vyriškį, kuris atitiko A. R. apibūdinimą, o kaip seka iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos ir liudytojų parodymų, vėliau atliktos kratos metu tose pačiose A. R. gyvenamosiose patalpose ir buvo surasti bei paimti iš M. Š. pavogti daiktai. Nukentėjusiųjų, iš dalies liudytojų M. Š. ir A. L. parodymais nustatyta, kad A. V. būdamas piktai nusiteikęs atėjęs į namus, trukdė pareigūnams atlikti savo pareigas- surasti įtariamąjį, nevykdė reikalavimo nutraukti savo veiksmus, panaudodamas fizinį smurtą prieš pareigūnus. Nukentėjusiųjų nurodomo jų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdį bei lokalizaciją patvirtina objektyvūs duomenys- teismo medicinos specialisto išvadose jiems konstatuoti kūno sužalojimai, be to daiktų pateikimo metu pateiktose R. B. tarnybinės uniformos nuotraukose užfiksuoti kelnių sutepimo požymiai. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jų parodymai nuoseklūs ir sutampantys. Juos iš dalies patvirtina liudytojų M. Š. ir A. L. parodymai apie A. V. ir kitų name buvusių asmenų išsakytus žodžius pareigūnų atžvilgiu. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, o liudytoja N. V. yra kaltinamojo motina, ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi, teismas jos parodymais, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, nesivadovauja, be to netgi šių asmenų parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir sutampantys, jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Kaltinamasis A. V. nurodė, kad po jo atžvilgiu pareigūnų panaudoto fizinio smurto jis buvo išneštas iš namų, tuo tarpu liudytojai M. Š. ir A. L. nurodė, kad A. V. buvo išvestas, jo pareigūnai nenešė. Liudytoja N. V. parodė, kad ant A. V. veido matėsi kraujas, tačiau nurodyti liudytojai paaiškino, kad kraujo nematė, be to ir specialisto išvadoje jokių sužalojimų ant A. V. veido, lūpų, dantenų srityje nekonstatuota. Nors A. V. nurodė, kad policijos pareigūnas jam išmušė dantį, tačiau kaip seka iš nukentėjusiųjų parodymą, šią versiją jis iškėlė tik vežamas į policijos komisariatą, specialisto išvadoje nurodyta, kad dantis pažeistas ėduonies, be to jokių sužalojimų šio danties srityje nekonstatuota. Kaip seka iš kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, policijos pareigūnai prieš kaltinamąjį panaudojo fizinę prievartą. Tokius veiksmus, siekiant sulaikyti asmenis, nutraukti daromą teisės pažeidimą, atlikti jiems suteikia teisę Policijos veiklos įstatymo 23 str., policijos pareigūnų atliktų veiksmų teisėtumas įvertintas prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. V. pareiškimą, šio nutarimo A. V. nepaskundęs, be to kaip seka iš nurodyto nutarimo duomenų, A. V. buvo nurodęs, kad nuskeltas dantis iki išmušimo buvo sveikas. Iš byloje esančio asmens blaivumo testo domenų seka, kad kaltinamasis A. V. įvykio metu buvo neblaivus. Visa nustatyta įvykių seka rodo, kad kaltinamasis nuo pat jo paklausimo, ar jis žino, kur yra A. R., buvo priešiškai nusiteikęs pareigūnų atžvilgiu, jo fizinio smurto veiksmai buvo nukreipti prieš policijos pareigūnų teisėtus reikalavimus. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str., požymius.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. V. teistas, toks asmuo yra recidyvistas ( LR BK 27 str. ), baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nedirba, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta artima vidurkiui laisvės atėmimo bausmė .

Nukentėjusioji R. B. prašo priteisti 1000 litų iš kaltinamojo A. V. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, ieškinį grindžia tuo, kad dėl A. V. veiksmų patyrė pažeminimą kaip žmogus, moteris ir kaip valstybės pareigūnė, smurtinio pobūdžio veiksmai jos atžvilgiu buvo padaryti atliekant tarnybines pareigas, dėl to patyrė nepatogumus bei išgyvenimus, buvo viešai įžeidinėjama žodžiu, grasinama su ja susidoroti .

Nukentėjusysis G. L. prašo priteisti 3000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad jis vykdė tarnybines pareigas ir jam vykdant šias pareigas, veikiant teisėtai, A. V. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą padarydamas kūno sužalojimą, kėsinosi suduoti, tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamojo valios smūgiai nebuvo suduoti, tokiais veiksmais buvo įžeista jo kaip policijos pareigūno, vilkinčio tarnybinę uniformą ir vykdančio tarnybinę pareigą garbė, jo profesinis, pareiginis ir tarnybinis orumas. Smurto panaudojimo metu jis jautė skausmą, tam tikrą laiką ant kaklo matėsi sužalojimo požymiai.

Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamasis AV. atliko tyčinius fizinio smurto veiksmus, išsakė grasinimus ir įžeidimus, šie veiksmai buvo panaudoti matant kitiems asmenims, nukentėjusieji dėl to patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus bei pergyvenimus, todėl yra pagrindas tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nukentėjusiesiems jokių sunkių sužalojimų nebuvo padaryta, jokių liekamųjų reiškinių nekonstatuota, jie po įvykio nedarbingi nebuvo. Atsižvelgiama ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta pareigūnui, kuriam pagal pareigas neišvengiamai ir pastoviai tenka susidurti su panašiomis situacijomis užtikrinant viešąją tvarką. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas individualizuoja kiekvieno iš nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktus veiksmus ir šių veiksmų apimtį bei pasekmes, taip pat atsižvelgia į tai, kad fizinio smurto veiksmai buvo panaudoti prieš pareigūnę- moterį. Įvertinus kaltinamojo veikos faktines aplinkybes, pasekmes, turtines padėtis, vadovaudamasis protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad civiliniai ieškiniai dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkintini dalinai, priteisiant nukentėjusiajai R. B. -700-litų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam G. L. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 286 str. ir paskirti 1 ( vienerius) metus ir 3 ( tris ) mėnesius laisvės atėmimo . Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 dieną ( 2014-12-16 ).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir suimti teismo salėje iš karto po nuosprendžio paskelbimo.

Priteisti iš kaltinamojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civiliniams ieškovams :

- R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 700 ( septynis šimtus ) litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

-civiliniam ieškovui G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 ( vieną tūkstantį ) litų nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.